Aftos: kas jas sukelia ir ar jos yra užkrečiamos + Kas padeda gydyti?

Aftoms, techniniu požiūriu pasikartojančiam aftiniam stomatitui, būdingos mažos pūslelės, kurios dažnai plyšta ir susiformuoja išopėjimai. Uždegimas yra neužkrečiamas, todėl nėra užkrečiamas.

Išopėjimas tik minimaliai tęsiasi žemiau sveikos gleivinės lygio.

Aftos spalva iš pradžių būna gelsva, paskui balta iki pilkos. Praplėšus opą, ji būna ryškiai apribota, o už jos krašto būna paraudimas. Šis paraudęs kraštas dar profesionaliai vadinamas eriteminiu aureolės kraštu.

Aftinis uždegimas gali būti pavienis arba opinis, taip pat pasitaiko daugybinis. Jie būna ovalo, apskritimo formos.

Aftos yra viena dažniausių burnos ertmėje pasitaikančių problemų.
Jos aprašytos dar graikų.
Šia liga serga 20 proc. gyventojų - maždaug 1 iš 5 žmonių.

Joms būdingas skausmas, kuris sustiprėja dėl dirginimo, pavyzdžiui, valgant, geriant ar kalbant.

Aftos skirstomos į tris pagrindines grupes:

• mažosios aftos, dar vadinamos mažosiomis aftomis, mažaisiais stomatitais arba Mikuličo opomis.
• didžiosios aftos, didžiosios aftos, stomatitis aphtosa major arba Suttono opos.
• herpetiforminiai tipai

Lentelėje pateiktas aftų uždegimų pasiskirstymas ir aprašymas

Taigi mažosios aftos - tai mažesnės, iki 4 mm dydžio opos. Jų dažnumas yra ne daugiau kaip 6, o eiga lengva. Dažnai jos savaime išnyksta per 10 dienų.

Didelės aftos dažniausiai būna 1 cm dydžio, bet gali būti ir iki 3 cm. Jų taip pat būna mažiau. Jų eiga intensyvesnė. Ir jos gyja apie mėnesį.

Nors herpetinės aftos savo išvaizda primena herpetinę infekciją, tačiau neįrodyta, kad jos būtų užsikrėtusios herpeso virusu. Jų eiga būna intensyviausia.

Jei yra tik viena aftos opa, specialisto apžiūros nereikia. Tačiau situacija keičiasi, jei jų yra kelios ir problema kartojasi.

Tuomet svarbu diagnozuoti ir ieškoti priežasties, ypač herpetinio tipo atveju.

Jus dažniausiai domina:
Kodėl atsiranda aftos ir ar jos yra užkrečiamos?
Kaip jos gydomos, kas padeda sergant aftomis?
Ar veiksmingi naminiai receptai?
O kaip su vaikų aftomis?

Šios ligos priežastis nėra tiksliai žinoma. Anksčiau buvo manoma, kad ji yra infekcinė, tačiau nei bakterinė, nei virusinė infekcija nepasitvirtino.

Jomis dažniausiai serga jauni žmonės, vaikai ir paaugliai. Tačiau jų pasitaiko bet kuriame amžiuje.

Priežastis nėra iki galo išaiškinta, tačiau yra numanoma:

Aftos - tai pūslelės, kurios iš pradžių būna gelsvos spalvos, o paskui tampa baltos arba pilkos. Pūslelę dengia membrana, kuri daugeliu atvejų plyšta.

Plyšus membranai, t. y. plėvelei, atsiranda išopėjimas. Jis pažeidžia tik minimalų gylį. Tačiau herpetinės formos atveju pažeidimo gylis būna didesnis.

Opa ribojasi su aštriu apvadu, kuris vadinamas eriteminiu aureolės apvadu.

Opos atsiranda pavieniui, taip pat didesnėmis grupėmis. Dažniausiai jos tarpusavyje nesusilieja. Taip atsitinka tik herpetiforminės formos atveju.

Mažos aftos paprastai būna iki 4 mm dydžio, o didelės - dažniausiai 1 cm dydžio, bet gali būti ir 3 cm. Mažos aftos paprastai išnyksta per 10 dienų, kitos - per mėnesį. Didelės ir herpetiforminės aftos užgijus gali susidaryti randas.

Ar burnos opos yra užkrečiamos, ar ne?

Atsakymas.

Kokie sunkumai lydi aftas?

Atsakymas: Trumpai išvardykite dažniausiai pasitaikančius sunkumus, lydinčius aftų susidarymą ir atsiradimą:

• Skausmas
  • sustiprėja dėl dirginimo valgant, geriant, kalbant
  • skausmas ramybės būsenoje pasitaiko rečiau
  • sustiprėja valgant rūgštų, sūrų ar aštrų maistą
• dilgčiojimas ar deginimas gali būti jaučiamas prieš pūslių susidarymą
• patinimas
• jautrumas prisilietimui
• srities paraudimas

Kur dažniausiai susidaro aftos?

Aftos pažeidžia burnos ertmę, jos gleivinę, taip pat lūpas ar liežuvį.

Mažosios aftos pirmenybę teikia tokioms vietoms kaip lūpų gleivinė, skruostai, burnos pagrindas, t. y. sritis po liežuviu, taip pat minkštasis gomurys. Ant kietojo gomurio jos nesiformuoja. Rečiau jos formuojasi ant liežuvio (viršutinės liežuvio dalies, vadinamosios dorsum, nugarėlės).

Didelės aftos gali susidaryti bet kur. Tačiau dažniausiai ant lūpų, liežuvio, burnos gleivinės ir minkštojo gomurio. Arba net gerklėje.

Burnos gleivinė = skruosto gleivinė

Herpetinės aftos dažniausiai pažeidžia apatinę liežuvio sritį.

Klausiate, ar turiu aftą?

Tikriausiai radote:

1. Nedidelę ir balkšvą ar gelsvą žaizdelę.
2. daugeliu atvejų su raudonu apvadu
3. su aiškiai nubrėžtomis ribomis
4. Dydis būna įvairus:
   • nuo mažesnių, kurių skersmuo siekia pusę centimetro
   • iki didesnių aftų, kurios gali siekti du ar tris centimetrus
5. Dažniausiai pasirodo:
   • gomurio
   • vidinėje lūpų pusėje
   • liežuvyje
   • skruosto gleivinės vidinėje pusėje burnos ertmėje
6. nemalonus skausmas aftos vietoje atsiranda net kelios dienos (paprastai 1-3) iki tikrojo jos atsiradimo
7. iš pradžių ši vieta būna baltesnė
8. aftos yra aiškiai apribotos
9. ji yra skausminga liečiant
10. riba yra šiek tiek pakilusi į aukštį
11. aftos centras yra nusileidęs
12. daugeliu atvejų jų nebūna daug.
13. kartais jos gali būti ir sėklinės, tada liga būna labai nemaloni ir komplikuota.
14. Didesnės aftos taip pat sukelia skausmą kramtant maistą, geriant ar normaliai kalbant
15. kartais jos gali sukelti karščiavimą
16. mažų vaikų burnoje esančios aftos gali sukelti atsisakymą valgyti dėl skausmo

Aftos uždegimo diagnozė nėra sudėtinga. Nereikia jokios specialios medicininės technikos ar metodo. Diagnozę patvirtina anamnezė ir klinikinis vaizdas.

Tai, ką matome mes, mato ir gydytojas. Arba pirmiausia pajuntame liežuviu burnoje.

Aftos, kuri atsirado savaime ir išnyko per 10 dienų, nepasikartoja, nereikia tirti specialistui. Tačiau situacija keičiasi skirtingai elgiantis.

Daugeliu atvejų aftos atsiranda laike viena po kitos. Viena išnyksta, o kita susiformuoja. Taip yra ir tuo atveju, jei jų skaičius didesnis, o eigą apsunkina užsikrėtimas mikroorganizmais.

Arba jei tai herpetinė forma. Arba jei žmogus nėra tikras, kad tai aftos.

Jas taip pat galima supainioti su kitomis ligomis, pažeidžiančiomis burną ir burnos ertmę.

Dažniausios šių sunkumų priežastys:

• virusai, pvz., herpes virusas
• bakterijos
• grybeliai
• alergijos
• hormoninės priežastys
• dėl sisteminės ligos
• genetinis polinkis
• psichologiniai sutrikimai
• onkologinės ligos

Diferencinė diagnostika šiuo atveju reiškia kitos ligos atmetimą. Tai gali būti panašu į aftos uždegimą, nors tai nėra. Pavyzdys galėtų būti herpetinis tonzilitas, kuris yra tonzilių uždegimas (tonzilitas).

Tam reikia paimti kraują laboratoriniams tyrimams. Konkrečiai kraujo tyrimui arba vitaminų ir mineralų analizei. Kai kuriais atvejais gali būti papildomai atliekama pažeistos vietos biopsija.

Kitus papildomus tyrimus, žinoma, parenka specialistas pagal esamus simptomus.

Jei eiga sunkesnė, atliekami tokie tyrimai kaip alergijos, imunologijos, genetikos ar mikrobiologijos.

Ligos eiga priklauso nuo tipo. Prieš susiformuojant pačiai pūslelei ar opai, būsimos aftos vietoje galima jausti gleivinės dilgčiojimą ar deginimą.

Iš pradžių opos spalva būna gelsva, bet vėliau pasikeičia į baltą arba pilką. Jos kraštas ribojasi su aštriu apvadu, kuris šiek tiek pakyla virš nepažeistos gleivinės plokštumos, kuri aplink opą būna paraudusi.

Opa yra tik šiek tiek žemiau sveikos gleivinės lygio. Ji yra skausminga, o dirginimas, pavyzdžiui, maistu, ją dar labiau sustiprina. Blogiau, jei maistas yra sūrus, aštrus ar rūgštus. Yra tik viena opa, bet ne daugiau kaip šešios.

Opos forma primena apskritimą arba ovalą ir yra ne didesnė kaip 4 mm. Šios problemos paprastai išnyksta per 10 dienų, net ir be specialaus gydymo.

Tokia lengva eiga rodo nedidelę aftą.

Didelių aftų atveju eiga būna intensyvesnė. Jos trukmė užsitęsia iki mėnesio. Užgijus opos vietoje dažnai susidaro randas.

Šiam tipui būdingi dažni pasikartojimai.

Įprasta, kad būna tik vienas gleivinės defektas arba keli, bet daugiausiai apie 6. Pasitaiko, kad viena opa užgyja, o po to atsiranda kita.

Išopėjimas gali būti 1 cm ar didesnis.

Dažniausiai pasitaiko herpetinių aftų, ypač ant liežuvio, kur susidaro mažos ir gausios opos, kurios gali susilieti viena su kita.

Jų skausmas yra labai intensyvus. Jos primena herpetinę infekciją, nuo to ir kilo jų pavadinimas. Tačiau jos nėra herpeso viruso nešiotojos, todėl nėra užkrečiamos.

Sunku nuspėti, kaip aftos uždegimas progresuos. Jų pasitaiko vaikams arba suaugusiesiems. Jie gali pasireikšti tik kartą gyvenime, tik kartą per metus arba pakartotinai. Šis veiksnys taip pat turi įtakos tolesnei diagnozei ir gydymui.

Jais dažniausiai serga 11-35 metų amžiaus žmonės.

Moterys ir hormonų pokyčiai arba nėštumas

Žinome, kad tiksli aftų susidarymo priežastis nežinoma. Tačiau taip pat žinoma, kad jos gali susiformuoti vykstant hormoniniams pokyčiams - menstruacijų ciklo arba nėštumo metu.

Nėštumo metu yra didesnis mineralų ir vitaminų poreikis. Todėl pasitaiko, kad aftos susidaro dėl šių organizmui būtinų medžiagų trūkumo. Kita priežastis - nėštumo metu pakitę imuniniai procesai.

Aftos neturi neigiamo poveikio nėštumui ir vaisiui.

Svarbu užkirsti kelią

Prevencija yra tai, apie ką turėtume pagalvoti prieš prasidedant pačiai ligai. Ir ne tik šiuo atveju. Prieš prasidedant bėdoms ir aftoms atsirandant svarbu užtikrinti pakankamą burnos higienos lygį.

Vaikams reikėtų tikėtis dažnesnio pasireiškimo dėl žinių ir įgūdžių apie burnos valymą ir burnos higieną stokos. Todėl svarbu juos mokyti.

Burnos ertmės sužalojimus ir traumas gali sukelti netinkamas elgesys su dantų šepetėliu, taip pat blogai pagaminti dantų protezai ar breketai.

Žinomos šios priežastys:

• trauminiai burnos ertmės sužalojimai
  • valant dantis dantų šepetėliu
  • dantų šepetėliu
  • odontologo atlikta injekcija
  • įkandimas į vidinę lūpos pusę
  • liežuvio įkandimas
• mineralinių medžiagų ir vitaminų trūkumas
  • geležis
  • vitamino B6
  • folio rūgštis, taip pat vitaminas B9
  • vitaminas B12
• alergija maistui, pavyzdžiui, obuoliams, kriaušėms, žirniams arba morkoms

Verta prisiminti šias priežastis ir nustatyti profilaktikos ir režimo priemones.

Taip pat svarbu tinkamas ir sveikas gyvenimo būdas. Tinkama ir įvairi mityba užtikrins pakankamą mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekį. Jei problema yra susilpnėjęs imunitetas, reikia šalinti priežastį.

Morbus Behcet, morbus = liga

Liga, kurios priežastis nežinoma. Gali būti genetinis polinkis, autoimuninė liga arba virusinė infekcija. Gali būti svarstomas šių dviejų veiksnių derinys. Ji taip pat gali pasireikšti šeiminiu būdu.

Liga pasireiškia triada simptomų, pvz:

1. daugybė aftų burnos ertmėje
2. aftomis lytinių organų srityje
3. hipopioniritas - akies pažeidimas

Ši liga yra reta. Daugiausia ja serga gyventojai tokiuose pasaulio regionuose kaip Japonija, Kinija, Korėja, Turkija, Tunisas. Dažniausiai ja serga 20-35 metų amžiaus žmonės, ypač vyrai.

Pasireiškia aftais burnos ertmėje. Plius defektai ir opos formuojasi ant lytinių organų. Vyrams daugiausia ant kapšelio ar kapšelio. Rečiau ant varpos. Moterims daugiausia pažeidžiamos lytinės lūpos.

Paskui pažeidžiamos akys. Paprastai pažeidžiamos abi akys. Daugeliu atvejų per trejus metus nuo ligos pradžios.

Vėliau neigiamai paveikiamos kitos organų sistemos. Tai oda, kraujagyslės, neurologinė ir virškinimo sistemos bei sąnariai.