Aneurizma: kas yra kraujagyslių aneurizma, kaip ji pasireiškia ir kokia yra jos rizika?

Aneurizma (kraujagyslių aneurizma) yra kraujagyslių liga. Ją sukelia kraujagyslių sienelės struktūros pokytis. Dažniausiai ji pažeidžia aortą ir kitas arterijas (arteriolės). Daugiausia ji pažeidžia šlaunies ar kelio ir smegenų kraujagysles. Aortos srityje ji dažniausiai pažeidžia pilvo dalį. O rečiau pasitaiko kepenų, inkstų ar miego arterijų srityje.

Aneurizmų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Tačiau dažniausiai jos pažeidžia aortą, būtent jos pilvinę dalį, po to smegenų arterijas.

Aneurizma apibūdinama kaip kraujagyslės išsiplėtimas iki 1,5 karto didesnio už įprastą pradinį skersinį skersmenį (diametrą). Ją sukelia patologinis kraujagyslės sienelės struktūros pokytis. Tiksli šio pokyčio priežastis nėra iki galo išaiškinta.

Jis apibūdinamas kaip daugiafaktorinis rizikos veiksnių, įskaitant genetinį polinkį, šeimos istoriją, vyriškąją lytį ar senatvę, poveikis, taip pat aterosklerozė, kraujagyslės uždegimas, infekcinė liga (sifilis), trauma, navikas, pažeidžiantis kraujagyslę iš išorės, arba įgimtas kraujagyslės sienelės nepilnavertiškumas.

Su neatpažinta aneurizma žmogus gali gyventi daugelį metų. Kai kuriais atvejais ji aptinkama atsitiktinai, atliekant kitą tyrimą ar profilaktinį patikrinimą. Sunki komplikacija yra susilpnėjusios išpuvusios kraujagyslės sienelės plyšimas, po kurio staiga pablogėja sveikata. Todėl aneurizma dar vadinama tyliuoju žudiku.

Dažniausiai ji dažniausiai pasireiškia vyresniems vyrams, vyresniems nei 50 m. Kai smegenų kraujagyslės išsipučia, nukenčia ir jauni žmonės, ir atvirkščiai, dažniausiai moterys.

65-75 metų amžiaus vyrams apytikslis sergamumas yra 3-10 %, o didelė aneurizmos rizika yra vyresniems nei 80 metų.

Aneurizmos forma gali būti įvairi. Dažniausiai pasitaikanti yra į maišelį panašus aortos išsiplėtimas. Kitos aneurizmos formos yra, pavyzdžiui, lanko, verpstės, difuzinė arba serpantino. Žinoma, dydis taip pat yra veiksnys. Dėl pačios aneurizmos dydžio gali būti spaudžiamos aplinkinės struktūros. Tai yra didelė problema, ypač smegenų aneurizmų atveju.

Pilvinės aortos aneurizmų atveju nustatomas didesnis nei 3 cm skersmuo. Normalus pilvinės aortos plotis yra maždaug 2 cm, o skirtumų atsiranda dėl amžiaus ir lyties. Kai išorinio skersinio skersmens plotis didesnis nei 5,5 cm, pilvinė aneurizma klasifikuojama kaip didelė. Maža aneurizma yra iki 4,5 cm.

Didesnė pilvo aortos aneurizmos plyšimo rizika yra, jei jos dydis yra didesnis nei 5 cm.

Smegenų aneurizmos atveju aneurizma pagal dydį skirstoma į:

• labai mažas aneurizmas iki 3 mm
• mažą 4-6 mm aneurizmą
• vidutinė aneurizma 7-10 mm
• didelė aneurizma 11-25 mm
• milžinišką aneurizmą, didesnę nei 25 mm

Aneurizmų klasifikacija pagal tipą pateikta toliau esančioje lentelėje

Aneurizmos priežastis nėra tiksliai išaiškinta. Manoma, kad aneurizmą lemia daugiafaktorinis kelių rizikos veiksnių poveikis. Tai aterosklerozė, genetinis polinkis ir šeiminis pasireiškimas. Biocheminiai ir fermentiniai veiksniai arba hemodinaminis poveikis aortos dalijimosi vietoje ir padalijimas į mažesnes arterijas taip pat turi įtakos susidarymui.

Aneurizmos paprastai atsiranda toje vietoje, kur kraujagyslės lenkiasi ir šakojasi (dalijasi). Toje vietoje kraujagyslė patiria didžiausią hemodinaminę apkrovą. Galvos smegenų aneurizmų atveju taip pat veikia mažesnis elastingumas, mažesnis raumenų sluoksnis ir prielaida apie įgimtą kraujagyslių sienelės polinkį.

Žmogus negimsta su aneurizma. Ji išsivysto gyvenimo eigoje.

Pagrindinės kraujagyslių aneurizmų priežastys ir rizikos veiksniai:

• Aterosklerozė
• kraujagyslės uždegimas
• infekcinės ligos, tokios kaip sifilis, salmonelių sukeltas arteritas, tuberkuliozė, mikotinės infekcijos
• išorinis kraujagyslės pažeidimas, navikas, tuberkuliozė, pepsinė opa
• kraujagyslės trauma ir sužalojimas, pavyzdžiui, operacijos metu, po adatos dūrio, kateterizacijos metu
• įgimtas kraujagyslės sienelės nepakankamumas
• genetinė ir paveldima įtaka
  • 12 kartų didesnė rizika pirmos eilės kraujo palikuonims
  • jungiamojo audinio sutrikimai
  • Marfano sindromas
  • Ehlerio-Danloso sindromas
• Biocheminiai ir fermentiniai veiksniai
  • Sumažėjęs kolageno, elastino kiekis
  • alfa-1 antitripsino trūkumas
  • Didesnis proteolitinių fermentų, matrikso metaloproteinazės aktyvumas
• hemodinaminis poveikis
• hipertenzija, kaip aneurizmos plyšimo komplikacijos priežastis
• rūkymas
• alkoholis
• vyresnis nei 50 metų amžius
• vyriška lytis
• bendras netinkamas gyvenimo būdas

Aneurizmos simptomai priklauso nuo kelių aplinkybių. Tačiau aneurizma gali ir visai nepasireikšti. O dažnai pirmasis jos pasireiškimas yra plyšimas, po kurio staiga ir smarkiai išsivysto sunkumai. Plyšimo komplikacija dažnai turi sunkią eigą, kuri baigiasi mirtimi arba rimtomis nuolatinėmis pasekmėmis. Štai kodėl aneurizma vadinama tyliuoju žudiku.

Krūtinės aortos aneurizma sukelia nemažai problemų, pavyzdžiui, aortos vožtuvo pažeidimą ir dėl to nepakankamą aortos funkciją. Kraujas nepakankamai išleidžiamas į aortą, t. y. kūno link. Dėl to atsiranda kairiojo širdies skilvelio hipertrofija ir išsiplėtimas (širdies padidėjimas).

Dėl to gali susiaurėti vainikinės arterijos. Tai sukelia tas pačias problemas kaip ir širdies išemija - krūtinės angina arba infarktas. Aneurizma taip pat slegia aplinkines krūtinės ląstos struktūras, t. y. gerklas, balso stygas, trachėją, bronchus arba stemplę.

Kai pažeidžiama pilvo aorta, didžiausias dažnumas registruojamas srityje po inkstų arterijomis, o iki 1/3 atvejų ji tęsiasi iki klubinių arterijų. Nemaža dalis šių pilvo aneurizmų yra besimptomės. Vėliau, joms padidėjus, atsiranda pilvo skausmas ir aneurizmos plyšimo rizika.

Sunkumų pagrindas vėlgi yra aplinkinių audinių ir struktūrų, pavyzdžiui, žarnyno, inkstų ar slankstelių, spaudimas. Aneurizma taip pat sutrikdo kraujo tekėjimą kraujagyslėmis. Tai savo ruožtu sudaro prielaidas susidaryti trombams (kraujo krešuliams). Kraujo krešuliai gali sukelti pažeistos srities audinių išemiją.

Komplikacija taip pat yra krešulio atsiskyrimas ir šio embolio perkėlimas, t. y. embolizacija. Taip atsitinka, pavyzdžiui, poplitealinės arterijos aneurizmos atveju. Embolas galūnėje sukelia išemiją ir dėl to jaučiamas diskomfortas. Galūnės kraujotakos trūkumas pasireiškia skausmu, pasikeitusia spalva (violetinė, blyški, marmurinė ar pilka) arba sumažėjusia kojos temperatūra liečiant.

Aneurizma taip pat gali sukelti kraujo netekimą iš organizmo kraujotakos. Išsivysto anemija (mažakraujystė). Aneurizmai plyšus, sveikatos būklė staiga pasikeičia. Patiriamas intensyvus, kankinantis arba stiprus skausmas, didelis kraujo netekimas su šoku. Komplikacija yra sunki, kelianti grėsmę nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei. Nepaisant skubios operacijos, 40-60 % pacientų miršta.

Smegenų aneurizmos atveju pirmasis jos egzistavimo požymis yra plyšimas. Daugeliu atvejų tai įvyksta dėl padidėjusio kraujospūdžio susilpnėjus kraujagyslės sienelei. Ištikus subarachnoidiniam kraujavimui/kraujavimui, ištinka kraujavimo insultas, keliantis didelę grėsmę asmens sveikatai ir gyvybei.

Nustatyta, kad maždaug 45 % smegenų (intrakranijinės) aneurizmos atvejų įvyksta plyšimas. Pranešama, kad mirštamumas ištinka iki 44 % šių kraujavimų. O maždaug 10 % nukentėjusiųjų miršta, kol atvyksta medicinos pagalba.

Prie rizikos prisideda ne tik hipertenzija, bet ir rūkymas, alkoholis ir net nėštumas. Jai būdingi tokie sunkumai kaip intensyvus galvos skausmas, meninginiai simptomai, t. y. meningizmas. Tai, pavyzdžiui, kaklo opozicija, negalėjimas palenkti galvos ir smakru paliesti krūtinės, taip pat padidėjęs jautrumas triukšmui ir šviesai, t. y. fotofobija. Be to, pasireiškia vėmimas arba sąmonės sutrikimas (kolapsas arba sąmonės netekimas).

Smegenų aneurizma sukelia smegenų audinio suspaudimą. Smegenys yra patalpintos kaukolėje, kuri yra neatspari. Tai reiškia, kad net ir neplyšusi smegenų aneurizma sukelia įvairių nespecifinių sutrikimų, pvz:

• pusiausvyros, eisenos ir koordinacijos sutrikimai
• kalbos sutrikimai
• regėjimo sutrikimai, regėjimo lauko praradimas
• atminties sutrikimai
• mąstymo, pažinimo ir informacijos apdorojimo sutrikimai
• susilpnėjusi koncentracija (dėmesio koncentracija)
• elgesio pokyčiai
• nuovargis, padidėjęs mieguistumas

Lentelėje pateikiami skirtingi aneurizmos ir aneurizmos plyšimo simptomai pagal pasireiškimo sritį

Diagnozė grindžiama anamneze ir klinikiniu vaizdu. Kadangi maža aneurizma gali būti besimptomė, ji gali būti aptikta atsitiktinai, pavyzdžiui, profilaktinio patikrinimo metu arba kaip antrinis kitos ligos radinys.

Diagnozuojant aneurizmas, naudojami tokie vaizdinimo metodai kaip rentgeno nuotrauka, ultragarsas (SONO), taip pat kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija. Angiografija turi trūkumų nustatant bendrą mastą, todėl naudojama rečiau. Prie mikozinio tipo aneurizmų taip pat pridedamas hemokultūrinis tyrimas (kraujo mėginių paėmimas).

Smegenų aneurizmai nustatyti kai kurie vaizdavimo būdai turi ribas. Pagrindinį sudaro kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija. Vėliau taip pat pasirenkama kompiuterinė angiografija ir DSA (skaitmeninė subtrakcinė angiografija). Tai invazinis metodas, pagrįstas kompiuterinės tomografijos skenavimu prieš ir po kontrastinės medžiagos suleidimo į miego arteriją. Vėliau nubraižoma smegenų kraujotaka - smegenų angiograma.

Jos eiga visiškai priklauso nuo aneurizmos tipo, t. y. jos vietos ir dydžio, ir, žinoma, nuo to, ar aneurizma išlieka neplyšusi, ar plyšta. Neplyšusios formos aneurizma dažnai esti paslėpta ir besimptomė. Kai kuriais atvejais pasireiškia minėti simptomai.

Daugeliu atvejų vėlesnis plyšimas būna staigus ir labai skausmingas, kaip ir disekuojančios formos atveju. Todėl ankstyva diagnozė ir ankstyvas gydymas dažnai išgelbsti gyvybę. Šių ligų atveju didelę prevencinę reikšmę turi profilaktiniai tyrimai ir tikslinė aneurizmų patikra.

Prevencia vzniku aneuryzmy

Aj keď nemožno vždy zabrániť rozvoju aneuryzmy, existujú faktory, ktorými môžeme minimalizovať riziko vzniku.

Zdravá vyvážená strava obsahujúca dostatok ovocia, celozrnných produktov a zeleniny, bielkovín a zdravých tukov môže zabrániť tvorbe nielen aneuryzmy. Naopak eliminujte v jedálničku príliš tučné a slané jedlá, červené mäso, jednoduchý cukor a vysoko-spracované potraviny.

Pravidelné cvičenie, v tomto prípade najmä kardio, môže podporiť zdravý krvný obeh a prietok krvi srdcom i tepnami. Pohybová aktivita prispeiva k regulácii hmotnosti a prevencii obezite, ktorá je rizikovým faktorom srdcovocievnych ochorení.

Vhodná je pravidelná kontrola krvného tlaku, a to primárne u jedincov s kardiovaskulárnymi obtiažmi.

Vylúčenie fajčenia tabakových výrobkov môže výrazne znížiť riziko vzniku aneuryzmy. To isté platí na konzumáciu alkoholu.

Dôležitou súčasťou prevencie sú aj pravidelné preventívne prehliadky u svojho obvodného lekára i špecialistov.

Najčastejšie otázky a odpovede o aneuryzme

Pýtate sa...

Čo je to aneuryzma?

- Aneuryzma je vydutie alebo "bublina" v stene krvnej cievy, najčastejšie v aorte, ktorá je najväčšou tepnou v tele. Táto výduť môže byť spôsobená slabosťou v stene cievy, ktorá sa môže zväčšovať a hrozí riziko jej prasknutia.

Aké sú hlavné príznaky aneuryzmy?

- Mnohé aneuryzmy sú asymptomatické, čo znamená, že nevykazujú žiadne príznaky, kým nedôjde k ich prasknutiu.

- Symptómy prasknutej aneuryzmy môžu zahŕňať náhlu a veľmi silnú bolesť, nízky krvný tlak, rýchly pulz a mdloby. Lokalizované aneuryzmy, ako je napríklad mozgová aneuryzma, môžu spôsobiť špecifické príznaky, ako sú bolesti hlavy, dvojité videnie, strata zraku alebo paralýza tváre.

Aké sú príčiny aneuryzmy?

- Príčiny aneuryzmy zahŕňajú genetické faktory, kardiovaskulárne ochorenia, vysoký krvný tlak, vysoký cholesterol, fajčenie, obezita, chronické zápaly a inú multifaktoriálnu etiológiu.

Ako sa diagnostikuje aneuryzma?

- Aneuryzmy sa zvyčajne zistia náhodne pri vyšetreniach z iného dôvodu, ale môžu byť diagnostikované pomocou ultrazvuku, CT skenovania, MRI alebo angiografie, v závislosti na ich lokalizácii v tele.

Ako sa lieči aneuryzma?

- Liečba závisí od veľkosti a rizika prasknutia aneuryzmy. Menšie aneuryzmy môžu byť monitorované regulárnymi zdravotnými prehliadkami, zatiaľ čo väčšie alebo rýchlo rastúce aneuryzmy môžu vyžadovať chirurgický zákrok. Chirurgické možnosti zahŕňajú otvorenú operáciu alebo menej invazívny endovaskulárny zákrok.

Ako sa dá predísť aneuryzme?

- Predchádzanie aneuryzme zahŕňa kontrolu krvného tlaku, zdravú stravu bohatú na vlákninu, pravidelné cvičenie, zdravú reguláciu hmotnosti, vyhýbanie sa fajčeniu a obmedzenie konzumácie alkoholu.

- Dôležité sú pravidelné prevencie u lekárov a neodkladanie zdravotných problémov.