Kaip gydoma astma? Pirmoji pagalba ištikus priepuoliui (inhaliatorius, purškalas)

Vien tik farmakologinis gydymas yra tik nedidelė astmos kompensavimo sėkmės dalis.

Jei pacientas yra nedisciplinuotas ir nesugeba keisti savo gyvenimo būdo, susijusio su diagnoze, medikamentai nėra pakankama garantija, kad simptomai bus nuslopinti ir jų dažnumas sumažės.

Nefarmakologinis astmos gydymas

Nefarmakologinis astmos gydymas - tai bandymas sumažinti ir pašalinti ligos simptomus nenaudojant vaistų ir taip išvengti priepuolių.

Pageidautina, kad juo būtų pašalintos kenksmingos medžiagos ir alergenai, sukeliantys bronchų dirginimą ir uždegimą (bronchų spazmą).

Astmatikai turėtų vengti:

1. būti dulkėtoje ir užterštoje aplinkoje
2. būti šaltoje aplinkoje (žiemą lauke, šaltose parduotuvėse)
3. buvimo infekcinėje aplinkoje (ligoninėse, kontakto su sergančiais pacientais)
4. aktyvaus ir pasyvaus rūkymo
5. cheminių medžiagų (dažų, nuriebalinimo, dezinfekavimo priemonių) garų poveikis
6. kontaktas su patvirtintu alergenu (vaistas, maistas)
7. padidėjęs fizinis krūvis (pernelyg intensyvus sportas)
8. psichologinė įtampa (stresas, didelė emocinė įtampa, susijaudinimas)

Farmakologinis astmos gydymas

Kiek įmanoma pašalinus minėtus neigiamus veiksnius, farmakologinis astmos gydymas paprastai būna sėkmingas ir astma gerai kompensuojama.

Tačiau galima daryti įtaką priepuolių dažnumui, geram jų atsakui į vaistus ir taip užkirsti kelią ligos progresavimui.

Gydant astmą siekiama pašalinti abu astmos komponentus, t. y. malšinti bronchų spazmą ir gydyti uždegimą. Uždegimo pacientas gali ir nejausti. Tačiau tinkamai negydomas jis gali sukelti plaučių pokyčius. Todėl jo nereikėtų nuvertinti. Bronchų spazmas būdingas ūminiam ligos priepuoliui, kuris pasireiškia dusuliu. Tokiu atveju pacientas priverstas vartoti vaistus.

Lentelė su pagrindiniu vaistų skirstymu pagal jų veikimo mechanizmą:

Pirmoji pagalba ištikus astmos priepuoliui. Kaip tai padaryti?

Ką daryti ištikus astmos priepuoliui?

Nepanikuokite!

Astmos priepuolis ištinka pacientą, kuris susidūrė su alergenu. Įvyksta uždegiminė reakcija ir susiaurėja bronchų gleivinė. Atsiradusi obstrukcija trukdo jam kvėpuoti.

Štai ką daryti ir kaip padėti pacientui, kai ištinka astmos priepuolis:

1. Iš pradžių pacientą reikia nuraminti, kad jis neprarastų deguonies (kartais tai gelbsti gyvybę).
2. Tai reiškia, kad reikia atsisėsti šiek tiek pasilenkus į priekį ir alkūnėmis atsiremti į stalą ar kitą tvirtą atramą. Tai veiksmingiausia padėtis, leidžianti laisvai judinti krūtinę ir kvėpuoti.
3. Reikia užtikrinti daug gryno oro (atidarykite langą, išleiskite pacientą į lauką pakvėpuoti grynu oru).
4. Kad palengvintumėte kvėpavimą ir kraujotaką, naudinga atlaisvinti aptemptus drabužius aplink kaklą ir juosmenį (kaklaraištį, diržą...).
5. Reikėtų naudoti inhaliatorių, kurį astmatikas visada turi nešiotis su savimi. Jei įprastinės dozės nepakanka, kortikosteroidų dozę galima padidinti pakartotinai naudojant inhaliatorių purškalo pavidalu. Tablečių vartojimas ūmios būklės atveju nėra vertingas (vėlyva veikimo pradžia).
6. Jeigu būklė progresuoja nepaisant gydymo, reikia kviesti greitosios pagalbos tarnybas. Kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo atveju pradėkite gaivinimą, kol atvyks greitosios pagalbos medikai.