Aterosklerozė: ar žinote simptomus, priežastis, riziką, prevenciją?

Aterosklerozė (arterijų sukietėjimas) yra kraujagyslių liga, kurią sukelia įvairios priežastys ir kuri turi rimtų pasekmių.

Šioje temoje dažnai domėsitės, kas tai per liga ir kas ją sukelia, taip pat kokiais simptomais ji pasireiškia ir kokias kraujagysles ji pažeidžia (aortą, apatinių galūnių arterijas ar kitas kraujagysles). Be to, perskaitysite ir apie profilaktiką bei gydymą.

Ankstyvąją ligos stadiją galima paveikti gyvenimo būdu ir vaistais. Vėlesnėje stadijoje kyla rizika išsivystyti rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip širdies priepuolis ar insultas.

Aterosklerozė yra ilgalaikė progresuojanti liga, pažeidžianti arterijas.

Ji gali pažeisti bet kurią žmogaus kūno arteriją, pavyzdžiui, aortą, vainikines (širdies) ar smegenų kraujagysles, taip pat apatinių galūnių arterijas. Tai kraujagyslių sienelės vidinio sluoksnio pažeidimas, į kurį vėliau įsiskverbia riebalai ir kraujo komponentai.

Aterosklerozė kilusi iš graikų kalbos žodžių athéré (grybas) ir skleros (kietas).

Šios medžiagos nusėda kraujagyslės sienelėje. Laikui bėgant jos susiaurina kraujagyslės liumeną, t. y. vidinį arterijos skersmenį. Šis susiaurėjimas neigiamai veikia kraujo tėkmę, o pakitusi tėkmė kelia kraujo krešulių (trombų) susidarymo pavojų. Kraujo krešulys taip pat susidaro, jei ši nuosėdinė medžiaga plyšta.

Ilgalaikis aterosklerozinės plokštelės padidėjimas lemia sutrikusią kraujo tėkmę į ląsteles ir audinius. Šie prastai aprūpinami deguonimi ir krauju. Jei vainikinės arterijos taip pakinta, susergama koronarine širdies liga.

Įdomi informacija: apie koronarinę širdies ligą straipsnyje.

Susiaurėjus smegenų kraujagyslėms, sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, pavyzdžiui, sutrinka atmintis. Apatinių galūnių kraujagyslės savo ruožtu dalyvauja sergant apatinių galūnių išemine liga. Taip pat gali būti pažeistos inkstų, akių ir kitų organų arterijos.

Ūmus kraujagyslės susiaurėjimas arba visiškas užsikimšimas gali sukelti pavojų gyvybei.

To pasekmė - aterosklerozinės plokštelės plyšimas ir po to trombozė (trombocitų pasisėjimas) pažeistoje kraujagyslės dalyje. Susidaręs trombas (kraujo krešulys) iš dalies arba visiškai užkemša kraujo tėkmę. Pavyzdžiui, krūtinės angina arba širdies priepuolis.

Kitas mechanizmas - kai kraujo krešulys atitrūksta ir keliauja kraujagyslių sistema. Kraujo krešulys užkemša kraujagyslę kitoje kūno dalyje. Taip atitrūkęs trombas vadinamas emboliu ir sukelia embolizaciją. Gerai žinoma ir pavojinga embolija yra embolija į plaučius, kai embolija iš apatinių galūnių ar širdies nukeliauja į smegenis.

Taip pat skaitykite straipsnius: Insultas PlaučiųembolijaKrūtinėsanginaMiokardo infarktas Tromboembolinėliga

Pagrindinė informacija: kokius sluoksnius turi kraujagyslės?

Kraujagyslės kartu su krauju perneša medžiagas ir dujas visame organizme.

Iš širdies į organus, audinius ir ląsteles kraujas perneša svarbų deguonį, maistines medžiagas ir kitus kraujo komponentus. Širdis yra siurblys, kuris stumia kraują į organizmą ir ištraukia jį atgal iš organizmo. Svarbus kraujagyslių vaidmuo - pernešti medžiagų apykaitos produktus ir atliekas į organus, kurie juos pašalina iš organizmo.

Kraujagyslės yra kraujo arba limfos. Kraujagyslės skirstomos į:

• arterijas (arteriolės), kuriomis kraujas atkeliauja nuo širdies, daugeliu atvejų deguonies prisotintas (išskyrus nedidelį kiekį kraujotakos)
• venos (venas) atneša kraują į širdį, daugeliu atvejų deguonies netekusį
• kapiliarai yra mažiausios kraujagyslės, jose vyksta dujų ir kitų medžiagų apykaita

Kraujagyslių sienelė turi tris pagrindinius sluoksnius, kurie pavaizduoti toliau pateiktoje lentelėje

Širdies ir kraujagyslių ligos, kurioms priskiriama ir aterosklerozė, yra viena dažniausių sergamumo ir mirties priežasčių visame pasaulyje. Didžiausias šių ligų paplitimas užfiksuotas nuo XVII a., t. y. nuo industrializacijos pradžios.

Rūkymas, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir kaloringa mityba yra priskiriami prie veiksnių, lemiančių šį reiškinį. Antsvoris, nutukimas, hipercholesterolemija (padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje) ir diabetas taip pat prisideda prie padidėjusio sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis.

Anksčiau aterosklerozė buvo apibūdinama kaip degeneracinė senatvės liga. Nauji atradimai pakeitė požiūrį į šią ligą. Tikslios ligos priežastys ir eiga vis dar nėra iki galo išaiškintos. Svarbi reikšmė teikiama aterosklerozinės plokštelės turiniui ir savybėms. Šie veiksniai lemia komplikacijų, tokių kaip insultas, infarktas ir apatinių galūnių išemija, riziką.

Tiriant aterosklerozę atsirado keletas ligos priežasties teorijų. Aterosklerozė yra daugiafaktorinis procesas, kuriam didelę įtaką daro gyvenimo būdas ir vaistai.

Lentelėje išvardytos žinomos arterijų kalkėjimo teorijos

Įvairūs pokyčiai endotelio ląstelių lygmenyje sudaro pagrindą vystytis aterosklerozei, kuri chroniškai vystosi nuo jaunystės iki senatvės. Iš pradžių pažeidžiamas endotelis, per kurį medžiagos iš kraujo patenka į kraujagyslės sienelę. Esant uždegiminei reakcijai, pažeidimas progresuoja. Aterosklerozės procesas skirstomas į šešis etapus.

Lentelėje pateikti aterosklerozinio proceso etapai

Liga turi daugiafaktorinį pagrindą. Aterosklerozei vystytis padeda daugybė mechanizmų ir rizikos veiksnių. Jie yra kontroliuojami arba nekontroliuojami. Nekontroliuojamiems aterosklerozės rizikos veiksniams priskiriami amžius, vyriška lytis ir genetinis, paveldimas polinkis.

Išeminės širdies ligos atveju rizikos amžius yra 45 metai vyrams ir 55 metai moterims.

Keičiami aterosklerozės rizikos veiksniai yra šie:

• didelis riebalų kiekis kraujyje ir sutrikusi riebalų apykaita
• didelis suvartojamų riebalų kiekis su maistu
• antsvoris ir nutukimas
• aukštas kraujospūdis
• metabolinis sindromas
• diabetas (cukrinis diabetas)
• sisteminis uždegimas
• rūkymas
• per didelis alkoholio vartojimas
• stresas ir depresija
• fizinio aktyvumo stoka
• mažas vaisių ir daržovių kiekis maiste
• mažas antioksidantų kiekis

Patarimas: Skaitykite straipsnius apie rūkymo ir alkoholizmo poveikį sveikatai

Aterosklerozinė plokštelė

Aterosklerozinėje plokštelėje nusėda įvairios dalelės.

Geriausiai žinomos yra riebalai, t. y. MTL tipo lipoproteinai. MTL - tai dalys, kuriose yra daug cholesterolio. Vėliau taip pat yra endotelio ląstelių, lygiųjų raumenų ląstelių, uždegiminių ląstelių, tokių kaip monocitai, makrofagai, T limfocitai, taip pat trombocitų.

Aterosklerozinė plokštelė skirstoma į:

• stabilią aterosklerozinę plokštelę
  • kuriai būdingas nekrozinis lipidų branduolys
  • kurią dengia storas skaidulinis dangtelis
  • sumažina skaidrumą (vidinį kraujagyslės skersmenį)
  • dėl to sutrinka organo ar audinio aprūpinimas krauju
• nestabili aterosklerozinė plokštelė (dar vadinama pažeidžiama plokštele)
  • turi ploną skaidulinį dangtelį
  • plyšimo (įtrūkimo) rizika
  • vėlesnė trombozė (trombocitų sulipimas)
  • dalinis arba visiškas kraujagyslės užsikimšimas

Aterosklerozė yra ilgalaikis procesas, trunkantis kelerius metus ar net dešimtmečius. Iš pradžių ji būna nepastebima ir neatpažįstama (besimptomė). Tik tada, kai kraujagyslių sienelės pokyčiai ir pažeidimai yra dideli, jie pasireiškia įvairiais sunkumais. Šie, žinoma, skiriasi priklausomai nuo pažeidimo vietos.

Pirmosiose stadijose liga neatpažįstama ir neturi įtakos žmogaus sveikatai. Tik laikui bėgant, didėjant aterosklerozinei plokštelei, atsiranda kraujotakos sutrikimų.

Aterosklerozė nėra sisteminė. Ji sukelia daugybines nuosėdas viso kūno arterijose. Daugiausia ji pažeidžia vidutines ir didžiąsias arterijas. Daugiausia pažeidžia aortą, širdį, miego ar šlaunies arterijas. Tačiau ji taip pat pažeidžia inkstų, akių ir apatinių galūnių arterijas.

Kaip pasireiškia aterosklerozė, taip pat priklauso nuo vietos ir kraujagyslės, kurios vidinį skersmenį ji sumažina.

Neurologinės problemos, pavyzdžiui, atminties sutrikimai ar demencija, dažniausiai pasireiškia, kai pažeidžiamos miego ir smegenų kraujagyslės. Ūmus smegenų kraujagyslės pažeidimas sukelia insultą. Tipiškos pasekmės - kalbos, judėjimo, sąmonės ar elgesio sutrikimai.

Ilgalaikis procesas vainikinėse kraujagyslėse yra lėtinės išeminės širdies ligos ir stabilios krūtinės anginos priežastis.

Aterosklerozinei plokštelei plyšus, išsivysto ūminis koronarinis sindromas. Tai nestabili krūtinės angina arba širdies priepuoliai, o esant dideliam širdies pažeidimui - staigi širdies mirtis. Aortos aneurizma taip pat apibūdinama kaip viena iš aterosklerozės priežasčių.

Patarimas: straipsnis apie aneurizmą.

Apatinių galūnių kraujagyslių aterosklerozė pasireiškia sutrikusia kojų kraujotaka ir būdingais klaudikacijomis. Klaudikacijos (techniškai icluadicatio intermittens) - tai fizinio krūvio skausmai apatinėse galūnėse. Sergantysis priverstas sulėtinti tempą arba visiškai sustoti eidamas. Vėliau, pailsėjus, skausmas per kelias minutes nurimsta.

Jei pažeidžiamos akies kraujagyslės, kyla regėjimo sutrikimų ir net aklumo pavojus. Aterosklerozė gali sukelti erekcijos sutrikimus. Ji taip pat gali sukelti bet kurio kito organo išemiją (nekraujavimą) arba gangreną (nekrozę) kūno periferijoje.

Diagnozė grindžiama anamneze, klinikiniu vaizdu.

Ligos išsivystymą lemia kelių rizikos veiksnių buvimas. Asmeniui, kuris iki šiol buvo sveikas ir kuriam nuolat matuojamas aukštas kraujospūdis, būtina įtarti aterosklerozę.

Tuomet būtina pagalvoti apie galimas komplikacijas ir kitas ligas. Pridedami įvairūs tyrimai. Tai, pavyzdžiui, laboratoriniai kraujo tyrimai, biochemija, taip pat kraujo rodikliai ir uždegimo parametrai. Be to, atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ECHO, ultragarsas, rentgeno nuotrauka. Svarbus ir EKG tyrimas.

Esant krūtinės anginai ar krūtinės skausmui, reikalinga diferencinė diagnostika, kuri gali apimti koronarinę angiografiją. Esant neurologiniams sutrikimams, atliekama angio KT arba MRT. Siekiant atmesti arba patvirtinti išeminę širdies ligą, atliekami streso testai, pavyzdžiui, ergometrija.

Esant apatinių galūnių skausmui, atliekama dupleksinė Doplerio ultragarsinė tomografija. Šio tyrimo metu ultragarsu matuojamas slėgis ir kraujotaka kraujagyslėse.

Liga turi ilgą eigą. Žmogus negimsta sirgdamas ateroskleroze. Ji vystosi daugelį metų nuo jauno amžiaus dėl neigiamų rizikos veiksnių. Iš pradžių ji nesukelia jokių problemų, yra besimptomė.

Pirmieji ligos požymiai pasireiškia priklausomai nuo kraujagyslės pažeidimo vietos ir masto. Gali pasireikšti neurologiniai ir širdies sutrikimai, silpnumas, nuovargis, dusulys. Rimtas pavojus sveikatai ir gyvybei kyla ypač tada, kai aterosklerozinė plokštelė plyšta.

trombocitai prisitvirtina prie pažeistos kraujagyslės sienelės. Įvyksta trombozė ir dar labiau sumažėja vidinis kraujagyslės skersmuo. Sutrinka kraujo tekėjimas ir kraujotaka.

Pavyzdžiui, staiga ištikus insultui arba kaip angininis krūtinės skausmas krūtinės anginos atveju. Visiškai sutrikus širdies raumens ląstelių aprūpinimui krauju, ištinka širdies priepuolis.

Jei problema kyla dėl fizinio krūvio, einant ilgą atstumą ar lipant laiptais, arba jei žmogus yra nekvėpuojantis ir jam tinsta kojos, būtina galvoti apie koronarinę širdies ligą. Netgi esant apatinių galūnių skausmui, kuris atsiranda einant, būtina galvoti apie aterosklerozę.

Ūmų pablogėjimą gali rodyti pasikeitusi odos spalva (mėlyna, violetinė, nuo blyškios iki pilkos). Oda yra šaltesnė liečiant. Skausmas yra išeminio pobūdžio. Tai, be abejo, visiems gerai žinoma. Gulint arba esant nepatogioje ir nenatūralioje padėtyje, atsiranda nemalonus ir aiškiai skausmingas galūnės dilgčiojimas.

Aterosklerozė - dieta ir fiziniai pratimai + kitos prevencijos formos

Pirmoji pagalba ateroskleroze sergantiems žmonėms yra dieta ir fiziniai pratimai.

Bendras gyvenimo būdo keitimas kartu su mitybos koregavimu turėtų būti pirmas pasirinkimas. Šiuo atveju taip pat svarbūs profilaktiniai šeimos gydytojo ir galbūt specialistų, pavyzdžiui, internisto ir kardiologo, tyrimai.

Tinkamas fizinis aktyvumas ir racionali mityba yra prevencijos pagrindas. Prevencija yra svarbi ir skirta užkirsti kelią pačiai ligai atsirasti nuo vaikystės. Šiais laikais vaikai yra mažiau aktyvūs, o tai prisideda prie jų antsvorio ir nutukimo. Vaikų ir paauglių antsvoris ir nutukimas yra rizikingas. Jis lemia ligos atsiradimą suaugus.

Įdomi informacija pateikiama žurnalo straipsnyje:Vaikų ir jaunuolių nutukimas, kądaryti ?

Mankšta kaip tokia taip pat padeda bet kuriame amžiuje. Idealu yra kasdienė mažesnio intensyvumo mankšta bent 30-40 minučių per dieną arba didesnio intensyvumo fizinis aktyvumas kelis kartus per savaitę. Tinka ne tik jėgos treniruotės, bet ir judėjimas, kuris išjudina organizmo kraujotaką, pavyzdžiui, bėgimas, greitas ėjimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas.

Vyresniame amžiuje ir esant sveikatos apribojimams taip pat patartini reguliarūs pasivaikščiojimai.

Kita rūšis - statiniai pratimai ir mankšta su savo kūno svoriu, svarbiausia - atsikvėpti. Žinoma, tai netaikoma pacientui, kuris serga širdies ligomis. Jį su savo galimybėmis turėtų supažindinti gydytojas. Kalbant apie fizinio aktyvumo didinimą ir mankštą, reikėtų stengtis, kad pokyčiai vyktų palaipsniui. Dėl smūginių apkrovų gali būti pažeista raumenų ir kaulų sistema, sąnariai ir raumenys.

Keičiant gyvenimo būdą, patartina sumažinti rūkymą. Nustatyta, kad nedideli alkoholio kiekiai mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau reguliarus kasdienis didelių alkoholio kiekių vartojimas turi neigiamą poveikį visam organizmui.

Kalbant apie mitybą, yra kelios jos rūšys, pavyzdžiui, prancūziška dieta. Teigiama, kad Viduržemio jūros regiono dieta turi prevencinį poveikį širdies ir kraujagyslių ligų atžvilgiu. Abiem atvejais ji apima didesnį vaisių ir daržovių vartojimą, taip pat subalansuotą omega-3 ir omega riebalų rūgščių santykį.

Skaitykite žurnalo straipsnį:Viduržemio jūros regiono dietair jos poveikis žmogaus sveikatai

Nesočiųjų riebalų rūgščių suvartojimas taip pat svarbus. Prancūzų dietoje taip pat daug dėmesio skiriama didesniam daržovių, vaisių ir pieno riebalų suvartojimui. Viduržemio jūros regiono dietoje daugiau grūdinių produktų, alyvuogių aliejaus ir jūros gėrybių.

Tai daugiausia jūros gėrybės ir žuvies produktai, kuriuose vyrauja EPA ir DHA, pasižymintys antisklerotiniu ir antiaritminiu poveikiu. Jūros gėrybės - tai daugiausia tunas, skumbrė, lašiša, sardinės, jūros dumbliai ir žuvų taukai.

Kita vertus, ateroskleroze sergantiems žmonėms reikėtų vengti baltymingo maisto, pavyzdžiui, mėsos, sūrio, jogurto ir varškės. Taip pat reikėtų riboti cukrų ir saldumynus. Jei jau valgote mėsą, rinkitės liesą mėsą, venkite kepto maisto, nevalgykite dešrelių ir triušienos.