Kaip gydoma avitaminozė? Vaistai ir maisto papildai bei dieta
Gydant vitaminų trūkumą organizme, nesvarbu, ar kalbame apie hipovitaminozę, ar avitaminozę, reikia tiekti pakankamą trūkstamų vitaminų kiekį.
Pagrindinis žmogaus organizmo vitaminų šaltinis yra maistas, kuriuo paprastai galima gauti visą reikiamą vitaminų paros dozę.
Vitaminų dozės, reikalingos fiziologiniam lygiui palaikyti, taigi ir organizmo sveikatai, priklauso nuo lyties, amžiaus, fizinės būklės ar specifinių laikotarpių, pavyzdžiui, nėštumo ar maitinimo krūtimi.
Europos maisto saugos tarnyba yra nustačiusi orientacines kiekvieno vitamino paros normos vertes.
Atskirų vitaminų paros normos pagal amžių
Vitamino rūšis | Vaikai ir paaugliai | Suaugusieji | Nėščios moterys | Krūtimi maitinančios moterys |
Vitaminas A | 250-750 µg per dieną | 650-750 µg per dieną | 700 µg per dieną | 1300 µg per dieną |
VitaminasB1 | 0,1 mg/MJ | 0,1 mg/MJ | 0,1 mg/MJ | 0,1 mg/MJ |
VitaminasB2 | 0,4-1,6 mg per dieną | 1,6 mg per dieną | 1,9 mg per dieną | 2 mg per dieną |
Vitaminas B3 | 1,6 mg/MJ | 1,6 mg/MJ | 1,6 mg/MJ | 1,6 mg/MJ |
Vitaminas B5 | 3-5 mg per dieną | 5 mg per dieną | 5 mg per dieną | 7 mg per dieną |
VitaminasB6 | 0,3-1,7 mg per dieną | 1,6-1,7 mg per dieną | 1,8 mg per dieną | 1,7 mg per dieną |
VitaminasB7 | 6-35 µg per dieną | 40 µg per dieną | 40 µg per dieną | 45 µg per dieną |
Vitaminas B9 | 80-330 µg per dieną | 330 µg per dieną | 600 µg per dieną | 500 μg per dieną |
Vitaminas B12 | 1,5-4 µg per dieną | 4 µg per dieną | 4,5 µg per dieną | 5 µg per dieną |
Vitaminas C | 20-100 mg per dieną | 95-110 mg per dieną | 105 mg per dieną | 155 mg per dieną |
Vitaminas D | 10-15 µg per dieną | 15 µg per dieną | 15 µg per dieną | 15 µg per dieną |
Vitaminas E | 5-13 mg per dieną | 11-13 mg per dieną | 11 mg per dieną | 11 mg per dieną |
Vitaminas K | 10-65 µg per dieną | 70 µg per dieną | 70 µg per dieną | 70 µg per dieną |
MJ = megadžauliai (reikiamas vitamino kiekis apskaičiuojamas pagal organizmo energijos poreikį)
Pirmasis žingsnis siekiant pagerinti būklę ir su hipovitaminoze susijusius simptomus yra mitybos įpročių keitimas.
Venkite monotoniškos mitybos ir valgykite tik atrinktus ir riboto kiekio maisto produktus.
Patartina valgyti šviežią maistą (ypač vaisius ir daržoves) ir vengti dažno maisto gaminimo.
Tais atvejais, kai maistas negali padengti paros vitaminų normos arba kai reikia didesnio vitaminų kiekio, vartojami maisto papildai arba vaistai.
Vitaminai yra įvairių dozių formų kaip mono- arba multivitamininiai papildai.
Dažnai vitaminų yra ir vaistų sudėtyje, pavyzdžiui, vitamino C - vaistų nuo peršalimo ir gripo sudėtyje, vitamino B6 - vaistų, kurių sudėtyje yra magnio, kad būtų lengviau jį įsisavinti, sudėtyje ir t. t.
Vitamino A dariniai vartojami spuogams ar psoriazei gydyti.
Dėl išsivysčiusių sutrikimų ar ligų, susijusių su hipovitaminoze ar net avitaminoze, taip pat reikia vartoti didesnes vitaminų dozes nei rekomenduojama paros norma.
Daugeliu atvejų reikia gydyti ligą, o ne tik koreguoti ar didinti vitaminų vartojimą.
Jei vitaminų trūkumo organizme priežastis yra malabsorbcija, sutrikęs išsiskyrimas ar kitos ligos, pirmiausia reikėtų spręsti šias problemas. Vien tik padidintas vitaminų suvartojimas neturės jokio poveikio arba turės netgi neigiamą poveikį.
Jei vitaminų trūkumo problema susijusi su virškinamojo trakto sutrikimais, gydymui gali būti naudojamos neoralinės vitaminų dozavimo formos (pvz., vartojimas į veną).
Žmogaus organizmas taip pat gali pats pasigaminti kai kuriuos vitaminus. Kalbame apie vitaminą D, kuris susidaro odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams. Žiemą šis vitamino D susidarymo būdas yra nepakankamas, todėl jį reikia papildyti maistu.
Kita vertus, žarnyno mikroflora geba pasigaminti vitaminą K ir labai mažais kiekiais vitaminus B5 ir B7.
Šis gamybos būdas yra jautrus žarnyno mikrofloros sudėties pokyčiams (pvz., veikiant antibiotikams).