Citomegalovirusinė infekcija: kas tai yra, priežastys, simptomai ir CMV vaikams

Citomegalovirusinė infekcija laikoma vienu iš naujagimių sergamumo rizikos veiksnių. Kartu su toksoplazmozės, raudonukės ir herpeso virusu ji yra viena dažniausių įgimtų infekcijų priežasčių.

Citomegalovirusas gali sukelti įvairius naujagimių raidos defektus. Imuniteto sutrikimus turintiems pacientams (pvz., sergantiems vėžiu, ŽIV infekuotiems asmenims) citomegalovirusinė infekcija yra dažna mirtinų komplikacijų priežastis.

Ar žinojote, kad....

Kiekvienam 150 naujagimių tenka 1 kūdikis, sergantis įgimta citomegalovirusine infekcija. Citomegalovirusinė infekcija laikoma labiausiai paplitusia įgimta virusine infekcija. 1 iš 750 naujagimių dėl citomegalovirusinės infekcijos patirs negrįžtamus pakitimus.

Citomegalovirusinės infekcijos paplitimas yra visame pasaulyje. 60-90 % suaugusiųjų serga citomegalovirusine infekcija.

Didžiausias sergamumas citomegalovirusine infekcija yra besivystančiose šalyse dėl žemo socialinio ir ekonominio lygio bei didesnio gyventojų tankumo. Besivystančiose šalyse citomegalovirusinė infekcija nustatoma vos 5 metų amžiaus vaikams.

Dažnai ja suserga uždaro kolektyvo (vaikų darželio, mokyklos) vaikai.

Padidėjęs lytinis aktyvumas yra rizikos veiksnys paaugliams. Dėl to motinoms iki 20 metų amžiaus kyla didesnė rizika, kad jų vaikai bus užsikrėtę įgimta citomegalovirusine infekcija.

Sergamumas citomegalovirusine infekcija didėja su amžiumi.

Sergamumas: 47 % 10-12 metų amžiaus asmenų 68 % 15-35 metų amžiaus asmenų 81 % 36-60 metų amžiaus asmenų

Dažniau serga moterys nei vyrai.

Afroamerikiečiai ir azijiečiai maždaug 20-30 % dažniau nei kitų rasių atstovai serga citomegalovirusu.

Kai kurios istorijos...

1881 m. vokiečių profesorius Ribbertas pirmą kartą aprašė citomegalo virusu užkrėstas ląsteles. 1921 m. Goodpasture'as ir Talbertas pirmą kartą išreiškė mintį, kad citomegaliją gali sukelti virusas.

1960 m. Welleris, Rowe ir Smithas išskyrė virusą iš žmogaus seilių liaukų. 1960 m. Welleris ir jo kolegos pasiūlė citomegaloviruso pavadinimą.

Kaip perduodamas citomegalovirusas?

Daugeliu atvejų citomegalovirusas plinta per ilgalaikį artimą kontaktą.

Viruso plitimas gali būti protarpinis arba nuolatinis. Plitimo trukmė ir plintančio viruso kiekis gali skirtis.

Suaugusiesiems tai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Vaikams tai gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

Viruso dalelės plinta aplinkoje:

• seilėmis
• šlapimu
• išmatomis
• gimdos kaklelio išskyromis
• ejakuliatas
• motinos pienas
• kitos kūno išskyros

Perdavimas iš motinos vaikui gali įvykti nėštumo ar gimdymo metu. Vienas iš motinos perdavimo vaikui būdų yra maitinimas krūtimi. Kitas perdavimo būdas - organų transplantacija ar kraujo perpylimas.

Sergantys žmonės arba viruso nešiotojai yra infekcijos šaltinis.

Virusas suaktyvėja nusilpus imuninei sistemai. Jis yra klastingas, nes klinikiniai simptomai gali būti nepastebimi.

Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 9 iki 60 dienų.

Perdavimo būdai:

1. Motina vaikui - transplacentiniu būdu, gimdymo metu, maitinant krūtimi.
2. horizontalus perdavimas - per kūno skysčius (pvz., seiles, šlapimą, gimdos kaklelio išskyras)
3. kiti perdavimo būdai - organų transplantacija, kraujo perpylimas

Citomegalovirusas laikomas didžiausiu ir sudėtingiausiu žmogaus virusu.

Jis priskiriamas DNR virusams. Jis priklauso herpes virusams. Jie laikomi labiausiai paplitusiais patogenais žmonių populiacijoje.

Herpeso virusai turi savybę pereiti į latentinę fazę (paslėptą, išoriškai nepasireiškiančią).

Jie suaktyvėja, kai organizmas nusilpsta.

Citomegalovirusas žmogaus organizme elgiasi panašiai kaip ir kiti herpeso virusai. Kai virionas (viruso statybinis elementas) patenka į ląstelę, viriono dalys greitai persikelia į ląstelės branduolį. Ten jos dauginasi (replikuojasi). Replikacija vyksta palyginti lėtai.

Pirmą kartą užsikrečiama dažniausiai vaikystėje ir dažniausiai būna be simptomų. Klinikinių požymių tipas priklauso nuo paciento imuninės būklės.

Kai kuriems pacientams liga gali progresuoti be specifinių simptomų:

• karščiavimas
• limfmazgių patinimas
• nuovargis
• silpnumas
• raumenų ir sąnarių skausmas
• apetito stoka
• infekcinės mononukleozės sindromas

Pagal užsikrėtimo būdą simptomai gali būti skirstomi taip:

1. Įgimta citomegalovirusinė infekcija

Didžiausia rizika perduoti infekciją iš motinos vaikui nėštumo metu yra tuo atveju, jei motina pirmą kartą užsikrėtė (primoinfekcija) nėštumo metu.

Pirmoji nėštumo pusė laikoma didžiausios rizikos laikotarpiu.

Maždaug 10-15 % užsikrėtusių kūdikių po gimimo pasireiškia ligos simptomai.

Ar žinojote, kad...

Naujagimį reikia ištirti per 21 dieną po gimimo. Praėjus šiam laikui sunku atskirti įgimtą infekciją nuo įgytos.

Daugeliu atvejų iš karto po gimimo infekcijos požymių nebūna.

Vėlesnėje ligos stadijoje nuo 5 iki 15 % citomegalovirusu užsikrėtusių vaikų išsivysto įvairių neurologinių sutrikimų su psichomotoriniu atsilikimu, kurtumu ar vienos iš endokrininių liaukų (pvz., hipofizės, antinksčių, skydliaukės) veiklos sutrikimu.

Įgimtos infekcijos simptomai:

• priešlaikinis gimdymas
• mažas gimimo svoris
• CNS pažeidimas - mikrocefalija (neproporcingai maža galva), hidrocefalija (smegenų išskyros), kalcifikacija
• akių sutrikimai - ragenos uždegimas (keratitas), iritas ir retinitas (chorioretinitas), katarakta, regos nervo uždegimas
• kepenų ir blužnies padidėjimas (hepatosplenomegalija)
• anemija
• plaučių uždegimas
• gelta
• trombocitopenija

2. Įgyta citomegalovirusinė infekcija

Įgyta infekcija daugeliu atvejų būna besimptomė.

Išimtis - atvejai, kai infekcija užsikrečiama gimdymo metu arba žindant neišnešiotus naujagimius.

Tokiems vaikams liga pasireiškia panašiai kaip:

• Hepatitas
• limfadenopatija (padidėję limfmazgiai)
• pneumonija (plaučių uždegimas)
• meningitas (smegenų dangalų uždegimas)

Jus taip pat gali dominti:

Padidėję limfmazgiai: skausmingi ar neskausmingi ir jų priežastys?

Plaučių uždegimas: kokie yra plaučių uždegimo simptomai ir kaip jie skirstomi (netipinis, virusinis, bakterinis)

Paaugliams pirmoji citomegaloviruso infekcija pasireiškia panašiai kaip mononukleozė. Pagrindiniai simptomai yra karščiavimas ir bendras negalavimas. Kraujo tyrime nustatoma netipinė limfocitozė ir padidėję kepenų tyrimai.

Praktiškai šią infekciją gana sunku atskirti nuo mononukleozės.

Jus taip pat gali dominti:

Kas yra infekcinė mononukleozė, kaip ja užsikrečiama ir kaip ji pasireiškia?

3. Citomegalovirusinė infekcija pacientams, kurių imunitetas nusilpęs

Citomegalovirusinė infekcija šiems pacientams gali pasireikšti pneumonija (po kaulų čiulpų transplantacijos ji pasižymi iki 90 % mirtingumu), virškinimo trakto ligomis ir citomegalovirusiniu retinitu.

Imunokompromituotiems pacientams (AIDS sergantiems pacientams, pacientams, vartojantiems imunosupresantus) tiek pirmoji infekcija, tiek citomegaloviruso reaktyvacija gali būti sunkios eigos ar net pavojinga gyvybei.

Citomegalovirusinei infekcijai diagnozuoti taikomi šie metodai:

• Serologinis tyrimas - dažniausiai naudojamas metodas.
• Tiesioginis viruso DNR nustatymas - auksinis citomegalovirusinės infekcijos diagnostikos standartas
• Kultūra - labai specifinis viruso aptikimas įvairiose biologinėse medžiagose
• Histopatologinis tyrimas - specifiškiausias tyrimas, patvirtinantis tiesioginį audinių pažeidimą
• Kraujo tyrimas - kraujo tyrimas su diferenciniu baltųjų kraujo kūnelių skaičiumi yra neatsiejama citomegalovirusinės infekcijos diagnostikos dalis

Ką reiškia rezultatuose nurodytos santrumpos?

Kaip suprasti rezultatus?

Sutrumpinimai ir jų paaiškinimai pateikti toliau esančioje lentelėje

Prieš vaiko gimimą diagnozė nustatoma taip:

Pirmiausia kūdikis ir jo vystymasis stebimi ultragarsu. Jei yra pagrindas, imamas virkštelės kraujas (kordocentezė) arba vaisiaus vandenys (amniocentezė).

Kitas žingsnis - viruso išskyrimas, hematologiniai ir imunologiniai tyrimai.

Kaip atliekama naujagimių diagnostika?

Naujagimiams nustatomi specifiniai antikūnai (IgM ir IgA), citomegaloviruso DNR, viruso krūvis ir izoliuojamas virusas.

Kitame etape atliekamas galvos smegenų ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), juosmeninė punkcija, klausos ir akių tyrimas bei neurologinis ištyrimas.

Daugeliu atvejų pirmoji citomegaloviruso infekcija (primoinfekcija) būna besimptomė. Kartais gali pasireikšti karščiavimas ir tonzilitas.

Po primoinfekcijos seka latentinė (paslėpta) fazė. Šioje fazėje virusas išgyvena makrofaguose.

Citomegalovirusas išlieka latentiniu būdu žmoguje (šeimininke) visą gyvenimą. Tik retkarčiais jis atnaujina savo veiklą. Paprastai jokių simptomų nepasireiškia.

Imunokompetentiniams pacientams situacija visai kitokia. Liga pasireiškia karščiavimu, mažu baltųjų kraujo kūnelių skaičiumi (leukopenija) ir organų pažeidimu.

Taikinio organai yra plaučiai, centrinė nervų sistema (CNS), kepenys ir virškinimo traktas. Daugeliu atvejų atsinaujina latentinis citomegaloviruso aktyvumas.

Kokios žinomos citomegalovirusinės infekcijos rūšys?

1. Pirminė - asmuo pirmą kartą susiduria su citomegalovirusu. Asmuo neturi susidaręs jokių antikūnų.
2. Pasikartojanti - Asmuo praeityje yra sirgęs citomegalovirusine infekcija, o nusilpus imuninei sistemai virusas reaktyvuojasi. Šio tipo atveju ligos simptomai pasireiškia tik retkarčiais. Organizmas jau turi išsivysčiusių antikūnų nuo ankstesnės pirmosios infekcijos.
3. Pakartotinė infekcija - nauja infekcija, kurią sukelia kita citomegaloviruso padermė.