Dirgliosios žarnos sindromo gydymas + Kaip veiksmingai su juo kovoti? + Dieta

Svarbiausia gydant yra gydytojo ir sergančiojo IBS bendradarbiavimas. Sergančiajam turi būti paaiškinta, kad tai yra dirgliosios žarnos sindromas. Tada galima paaiškinti nefarmakologinio gydymo pobūdį ir svarbą.

Nefarmakologinis gydymas yra svarbesnis už farmakologinį. Svarbios yra režimo priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai. Be šių priemonių sėkmė neįmanoma. Reikėtų vengti streso, per didelio darbo krūvio. Nereikėtų dirbti net naktimis.

Apie 30 proc. žmonių, sergančių IBS, gyvena visą gyvenimą.

Svarbu keisti mitybą. Reikėtų valgyti mažesnėmis porcijomis ir, jei įmanoma, dažniau. Į mitybos racioną reikėtų įtraukti, ypač esant vidurių užkietėjimui, palaipsniui didinti skaidulinių medžiagų suvartojimą. Į mitybos keitimą taip pat įeina reguliari mankšta, pakankamas poilsis ir miegas.

Mitybos keitimas apima:

• Mitybos modifikavimas apima mažesnes porcijas ir dažnesnį
• pakankamą skaidulinių medžiagų kiekį - reikia stengtis skaidulinių medžiagų pridėti palaipsniui, o ne iš karto
• žarnyno mikrobiotos reguliavimas, t. y. probiotikų vartojimas
• dirginančio maisto, pavyzdžiui, pieno ar riebaus maisto, ribojimas

Nefarmakologinis gydymas taip pat grindžiamas psichosocialine pagalba. Nereikėtų gėdytis kreiptis į psichologą ar psichiatrą. Hipnoterapija, akupunktūra ir kognityvinė elgesio terapija taip pat duoda rezultatų. Svarbūs ir kvėpavimo pratimai, taisyklingo kvėpavimo mokymas bei biologinis grįžtamasis ryšys.

Visų pirma reikia išmokti streso ir pernelyg didelės psichologinės įtampos įveikimo būdų. Psichika atlieka svarbų provokuojantį vaidmenį.

Jei reikia, galimas ir farmakologinis gydymas. Vartojami spazmolitikai ir analgetikai, absorbentai (pvz., medžio anglis), vaistai nuo viduriavimo (antidiarrhoeal drugs) ir, atvirkščiai, išmatas sukeliantys vaistai. Labai svarbūs yra minėti probiotikai.

Jei reikia, psichofarmakologiniai preparatai.