Fimozė ir parafimozė (apyvarpės susiaurėjimas): kokios priežastys ir simptomai?

Apyvarpė, techniškai vadinama apyvarpe, yra fiziologinė išorinio lytinio organo - varpos - dalis. Dėl susiaurėjusios apyvarpės (fimozės) jos neįmanoma užmauti ant varpos.

Kita vertus, parafimozės atveju apyvarpės neįmanoma užtraukti atgal ant žando į pradinę padėtį.

Priežastys, simptomai, gydymas, skirtumas tarp fimozės ir parafimozės, apie susiaurėjusią apyvarpę vaikams ir daug kitos įdomios informacijos rasite straipsnyje.

Apyvarpė ir jos svarba

Naujagimio vyriškos lyties vaiko varpos žandikaulį fiziologiškai dengia apyvarpė. Apyvarpė glaudžiai priglunda prie žando, todėl šlaplė lieka laisva. Palaipsniui, naujagimiui augant, žandikaulis didėja, o apyvarpė palaipsniui nusilupa ir atsipalaiduoja.

Apyvarpė pirmiausia atlieka apsauginę varpos gyslos funkciją. Ji saugo varpos gyslą nuo mechaninio dirginimo ir pažeidimų. Ji taip pat saugo varpos angą nuo infekcijos. Tačiau šiuo metu pasauliečių ir specialistų bendruomenėje diskutuojama dėl apyvarpės svarbos.

Kas yra fimozė?

Fimozė - tai būklė, kai varpos apyvarpė yra taip susiaurėjusi, kad jos negalima patraukti per žandikaulį kūno link (arba tik iš dalies). Fimozė pasireiškia tuo, kad jos negalima patraukti per žando paviršių arba šis veiksmas yra labai skausmingas.

Negydomos fimozės pasekmės yra skausmas erekcijos metu (varpos erekcija), diskomfortas ir skausmas lytinių santykių metu, prasta intymi higiena, nemalonus kvapas ir padidėjęs jautrumas infekcijoms.

Fimozė yra dažna šlaplės ir šlapimo takų infekcijos priežastis. Taip pat galimas šlapimo tekėjimo apribojimas ir su tuštinimusi susijusios komplikacijos. Diskomfortas ir skausmas lytinių santykių metu yra dažna komplikacija.

Šlaplės susiaurėjimas yra patologinis suaugusiesiems ir vaikams nuo 3 metų.

Naujagimiams apyvarpė palaipsniui fiziologiškai atsipalaiduoja iki 3 metų amžiaus.

Suaugusiesiems fimozė dažniausiai atsiranda dėl uždegiminių ir gijimo (fibrozinių) procesų. Ji taip pat atsiranda esant disproporcijai, t. y. pernelyg dideliam žandikauliui, siaurai apyvarptei ir trumpesnei varpos odelei.

Jei vyras jėga traukia susiaurėjusią apyvarpę per žandikaulį, kyla pavojus, kad apyvarpė įstrigs po apatiniu žando kraštu. Taip atsiranda ūmi urologinė būklė, profesionaliai vadinama parafimozė, t. y. nesugebėjimas patraukti apyvarpės atgal į pradinę padėtį.

Fimozę galima skirstyti į fiziologinę (iki 3 metų), įgimtą ir įgytą.

Įgytą fimozę taip pat gali sukelti prievartinis apyvarpės pertempimas kūdikystėje ir po to susidarę mikroįtrūkimai, kurie suformuoja randus ir taip sumažina apyvarpės elastingumą.

Kas yra parafimozė?

Parafimozė yra ūmi būklė, kai susiaurėjusios apyvarpės negalima patraukti per glans dorsi į pradinę padėtį.

Ji atsiranda, kai siauresnė apyvarpė užtraukiama ant žando, tada užstringa po žandu ir negali būti patraukta atgal. Parafimozė dažniausiai pasireiškia lytinių santykių arba masturbacijos metu.

Vaikams ji dažniausiai atsiranda po to, kai per prievartą patraukiama siaura apyvarpė per skrandį.

Tai rizikinga būklė, nes suspaudžiamas žandikaulis, sutrinka limfos ir kraujo apytaka, padidėja patinimas. Parafimozė reikalauja skubios profesionalios medicininės intervencijos.

Konservatyviomis priemonėmis galima grąžinti apyvarpę į fiziologinę padėtį. Jei gydymas nepadeda, galima taikyti ir nedidelę chirurginę operaciją.

Pagrindinė parafimozės rizika yra ta, kad apyvarpė užspaudžia varpos žandikaulį. Kyla pavojus, kad sustos kraujotaka ir deguonies tiekimas į žando audinius.

Parafimozės atveju lytinis organas yra skausmingas liečiant, patinęs ir paraudęs.

Fimozės priežastys:

• Laipsniško apyvarpės atsitraukimo nebuvimas
• Prievartinis apyvarpės įlenkimas jauname amžiuje
• Dažnos vietinės infekcijos ir uždegimai
• Uždegimo ir gijimo proceso pasekmė
• Įgimtas defektas (pirminė fimozė)
• Cukrinis diabetas ir dermatitas

Fimozės simptomai, apraiškos ir rizika:

• Siaurėjanti apyvarpė
• Apyvarpė negali būti patraukta po pilvu
• Apyvarpė labai skausmingai traukiama per pilvą
• Skausminga erekcija
• Skausmingi ir nepatogūs lytiniai santykiai
• Silpna šlapimo srovė ir išskyrimo problemos
• Dažnos vietinės infekcijos ir uždegimai
• Nepakankama intymi higiena
• Vietinis kvapas

Parafimozės simptomai, požymiai ir rizika:

• Apyvarpė negali būti sugrąžinta į pradinę padėtį
• Didėjantis žando patinimas
• Skausminga akralinė sritis
• Paraudęs iki violetinės spalvos pilvas
• Apribotos kraujagyslės

Diagnostikos procesas susideda iš urologo apžiūros (apžiūrint) ir apčiuopos (palpuojant). Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių, klinikinius simptomus ir sveikatos būklę, įvertins apyvarpės susiaurėjimo būklę ir nustatys gydymo tipą.

Atsižvelgdamas į būklę, gydytojas gali parinkti laboratorinius tyrimus ir apžiūras, pavyzdžiui, jei įtariamos šlapimo takų komplikacijos.

Daugeliu atvejų fimozės būklė sprendžiama ir reguliariai tikrinama jauname amžiuje. Esant skubiai parafimozės būklei, diagnozė ir gydymas nustatomi skubiai. Diagnozė lemia gydymo tipą - konservatyvų arba chirurginį.

Kursas, simptomai ir pavojai aprašyti straipsnyje...

Mažų vaikų fimozė

Gimstant vidinis apyvarpės lapas yra priklijuotas prie žando paviršiaus ir vystantis palaipsniui atsiskiria. Daugumai berniukų apyvarpė atsipalaiduoja iki 3 metų amžiaus.

50 % atvejų apyvarpę galima vėl pritvirtinti per pirmuosius metus, o 80 % atvejų - iki antrųjų berniuko gyvenimo metų.

Apyvarpę dengia baltas sluoksnis, sudarytas iš nuplikyto epitelio ir vietinių riebalinių liaukų produkto. Techniškai jis vadinamas smegma.

Pagrindinis šios baltos medžiagos vaidmuo - atskirti apyvarpę nuo žando paviršiaus.
Tačiau kai apyvarpė atsipalaiduoja, smegma yra prastos higienos požymis.

Nerekomenduojama apyvarpės traukti jėga, kad išvengtumėte skausmo, plyšimo, uždegimo ir galimų randų. Rekomenduojama apyvarpę traukti tik neprievartiniu būdu prausiantis duše ir atliekant intymią higieną.

Jei apyvarpė palaipsniui atsipalaiduoja, patartina ją traukti tik tiek, kiek ji pati atsilaisvina.

Kita vertus, prievartinis tempimas gali sukelti parafimozę - ūmią būklę, kai ištempta apyvarpė užstringa po apatiniu žandikaulio kraštu. Prievartinis tempimas taip pat gali sukelti mikroįtrūkimus, kurie gali sukelti sąaugas ir įgytą fimozę.

Jaunų berniukų higieną sudaro lytinių organų plovimas švariu vandeniu arba kūdikių muilu.

Nereikia naudoti specialaus muilo ar vonios putų, kurios gali dirginti ir sutrikdyti vaiko vietinę apsauginę mikroflorą. Jei vaikas maudėsi putose, po maudynių patartina jį nusiprausti švariu vandeniu.

Mažų vaikų fimozė ir patarimai tėvams:

• Draudimas prievarta traukti apyvarpę
• Apyvarpę traukite tik tuo atveju, jei ji yra laisva.
• Profilaktiniai apsilankymai pas urologą
• Reguliari intymi higiena
• Intymi higiena su švariu vandeniu
• Dirginančių vonios priemonių nenaudojimas