Infekcinė mononukleozė: gydymas vaistais ir dieta bei režimas

Dėl viruso etiologijos gydymas antibiotikais nėra veiksmingas. Infekcinės mononukleozės atveju pirmiausia taikomas simptominis gydymas (simptomų ir apraiškų gydymas).

Skiriamas poilsio režimas, pernelyg didelio fizinio aktyvumo ribojimas, kepenų neapsunkinanti dieta ir pakankamas gėrimo režimas. Farmakoterapija (analgetikai, antipiretikai) taikoma skausmingiems pasireiškimams ir aukštai temperatūrai mažinti.

Pati gydymo eiga visada priklauso nuo simptomų sunkumo.

Daugeliu atvejų pakanka apsilankymų (patikrinimų) pas gydytoją kartu su gydymu namuose. Tačiau, jei liga turi sunkią eigą, pacientą būtina hospitalizuoti ligoninės infekciniame skyriuje.

Tai ypač aktualu, kai atsiranda kvėpavimo, rijimo sutrikimų, intensyvus pilvo skausmas ar ilgai trunkantis didelis karščiavimas.

Kepenų dietos metu reikėtų riboti alkoholio, per didelio paprasto cukraus ir druskos kiekio, kepto ir riebaus maisto vartojimą. Sveikos gyvensenos pagrindas yra maisto produktų, kuriuose gausu maistinių medžiagų, mineralų, vitaminų ir baltymų, vartojimas.

Siekiant išvengti dehidratacijos, būtina gerti gryną vandenį ir nesaldintas arbatas. Taip pat naudinga gerti žolelių arbatas kepenų regeneracijai. Tačiau patartina pasikonsultuoti su gydytoju.

Kepenų dietos rekomenduojama laikytis bent 3 mėnesius.

Gyvenimo būdas daugiausia priklauso nuo gydymo sėkmės ir tolesnių kraujo ir kepenų tyrimų. Kraujo tyrimų pokyčiai normalizuojasi maždaug per 2-3 mėnesius.

Infekcinės mononukleozės simptomai retai trunka ilgiau nei 4 mėnesius. Dauguma mononukleoze sergančių pacientų nuo pirmųjų nemalonių simptomų pasveiksta per 4 savaites.

Tačiau pasveikus Epšteino-Barro virusas žmogaus organizme išlieka latentinės (paslėptos) formos. Imuninė sistema jau yra sukūrusi imunitetą tokio tipo virusui, todėl virusas retai reaktyvuojasi.

Tačiau kai taip atsitinka, tai vadinama reaktyvuota mononukleoze.