Vainikinių arterijų liga: priežastys ir simptomai?

Išeminė širdies liga - tai liga, kuriai priskiriamos kelios ligos būsenos.

Ji skirstoma į dvi pagrindines formas.

Jų rizika yra širdies dalies pažeidimas, kuris gali būti negrįžtamas arba grįžtamas.

Išeminė širdies liga yra dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse.

negrįžtamas pažeidimas atsiranda, pavyzdžiui, ūminio miokardo infarkto metu, dėl kurio žūsta dalis širdies raumens. Dėl to taip pat atsiranda funkcinių sutrikimų.

Todėl svarbu greitai reaguoti į problemą ir anksti kreiptis į specialistus.

Jus dažnai domina: Kas yra išeminė širdies liga? Kokiomis formomis ji pasireiškia? Kokios jos priežastys ir kaip ji pasireiškia? Kokia jos profilaktika, gydymas, ar padės mitybos pokyčiai?

grįžtami pokyčiai ir sunkumai atsiranda sergant krūtinės angina. Ji gali būti stabili arba nestabili. Dėl jos iš dalies ir trumpam sutrinka tam tikros širdies vietos, kurią aprūpina pažeista vainikinė arterija, aprūpinimas krauju.

Vainikinių arterijų ligos esmė - nepakankamas širdies raumens aprūpinimas krauju (išemija).

Išemiją galima apibūdinti kaip pusiausvyros sutrikimo (disproporcijos) tarp deguonies poreikio ir jo tiekimo tam tikram audiniui būseną. Širdies išemijos atveju tai yra nepakankamas širdies raumens, miokardo, aprūpinimas krauju.

Išemijos priežastis daugiausia yra tam tikrų medžiagų nusėdimo kraujagyslių sienelėje ligos procesas, vadinamas ateroskleroze. Šioms medžiagoms daugiausia priklauso riebalai (lipoproteinai), taip pat baltieji kraujo kūneliai, trombocitai ir kiti kraujo komponentai.

Kraujagyslių sienelėse susidaro aterosklerozinės plokštelės ir sumažėja vidinis kraujagyslės skersmuo. Tai neigiamai veikia kraujo tekėjimą kraujagyslėmis.

Kitas širdies raumens nepakankamos infuzijos mechanizmas atsiranda dėl vainikinių kraujagyslių spazmo (susiaurėjimo).

Taip atsitinka, pavyzdžiui, vartojant kokainą.

Kiti pavyzdžiai: embolija į vainikines kraujagysles, aortos aneurizmos disekacija, širdies kraujagyslių uždegimas, Kawasaki liga arba tam tikri įgimti vainikinių kraujagyslių defektai.

Lentelėje išvardytos ūminės ir lėtinės vainikinių arterijų ligos formos

Širdies išemijos priežastis - deguonies poreikio ir jo tiekimo širdies raumeniui (miokardui) neatitikimas.

Didžiojoje daugumoje, maždaug 90 % atvejų, pagrindinė priežastis yra aterosklerozinė vainikinių kraujagyslių liga.

Miokardo išemiją gali sukelti šios priežastys:

• padidėjęs širdies raumens deguonies poreikis fizinio krūvio metu
  • tachikardija dėl fizinio krūvio
  • gali būti fizinė, t. y. fizinė
  • bet ir psichologinė, pavyzdžiui, emocinis sutrikimas, stresas, ginčas
• sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje
  • įgimtos širdies ydos
  • plaučių liga
  • sunki anemija
  • apsinuodijimas CO, CO2
  • hipotenzija
  • šokas, pavyzdžiui, anafilaksinis šokas
• sumažėjęs kraujo tekėjimas per susiaurėjusią širdies arteriją
  • aterosklerozė
  • arterijos spazmas
  • vainikinės arterijos uždegimas

Aterosklerozė yra dažniausia sumažėjusio kraujo tekėjimo vainikinėmis arterijomis priežastis. Dėl jos susiaurėja kraujagyslės spindis, t. y. vidinis skersmuo. Taip pakitusia kraujagysle kraujas teka sunkiau.

Ypač daug problemų kelia padidėjęs deguonies ir maistinių medžiagų poreikis širdžiai. Kaip ir fizinio krūvio metu.

Dėl fizinio ar net protinio krūvio padidėja širdies veikla, dažnis, taigi ir širdies raumens aprūpinimo krauju poreikis.

Jei šis poreikis nepatenkinamas, atsiranda išemija. Tai gali pasireikšti krūtinės skausmu. Šis skausmas dar vadinamas krūtinės angina.

Sergant ateroskleroze gali susidaryti dviejų tipų aterosklerozinės plokštelės, t. y:

1. stabili fibromuskulinė plokštelė, turinti tvirtą fibromuskulinį dangtelį ir mažai riebalų.
   • Laikui bėgant auga
   • yra mažiau linkusi į komplikacijas
   • lėtinės vainikinių arterijų ligos arba stabilios krūtinės anginos priežastis
2. Nestabili lipidinė plokštelė, kuri turi silpną dangtelį su riebalų pertekliumi, yra muskusinės konsistencijos
   • gresia komplikacijų rizika
   • dažniausiai staigūs pokyčiai
   • dažna komplikacija yra ūminis koronarinis sindromas (miokardo infarktas arba nestabili krūtinės angina)

Aterosklerozinės plokštelės sumažina vidinį vainikinės arterijos skerspjūvį. Dėl hemodinaminių pokyčių susidaro plokštelė, užimanti 40 % ar daugiau kraujagyslės skerspjūvio ploto.

Sunkių hemodinaminių problemų sukelia plokštelė, kuri uždaro 60-70 % kraujagyslės šviesulio (vidinio skersmens).

Vainikinių arterijų ligos vystymuisi įtakos turi įvairūs rizikos veiksniai, pvz:

• aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija)
• riebalų apykaitos sutrikimai, dislipidemija
• diabetas (cukrinis diabetas)
• nutukimas
• rūkymas
• alkoholizmas
• sumažėjęs fizinis aktyvumas, sėslus gyvenimo būdas
• netinkama mityba ir daržovių bei vaisių trūkumas maiste
• netinkamas gyvenimo būdas
• pernelyg didelis stresas
• vyresnis amžius
• vyriška lytis
• šeimos istorija, paveldimumas
• genetinis polinkis

Išeminės širdies ligos priežastys apibendrintai pateiktos toliau esančioje lentelėje

Kokie simptomai pasireiškia sergant vainikinių arterijų liga, priklauso ir nuo jos formos. Ji skiriasi priklausomai nuo to, ar yra ūminė, ar lėtinė.

Kai kuriais atvejais ji pasireiškia slaptai, be jokių simptomų.

Širdies kraujagyslių susiaurėjimo vieta taip pat turi įtakos bendrai išemijai ir esančioms problemoms. Tuomet yra pažeidimo plotas, kuris priklauso nuo vainikinės arterijos užsikimšimo masto. Vėliau eigai įtakos turi ir esama širdies būklė bei kolateralinė kraujotaka (aplinkinio kraujagyslių tinklo būklė).

Toliau išvardyti veiksniai turi įtakos vainikinių arterijų ligos simptomams:

1. uždarymo vieta, taigi ir pažeistos širdies plotas
2. kraujagyslės užsikimšimo mastas
3. dabartinė miokardo būklė
4. šalutinė kraujotaka
5. uždarymo arba tėkmės apribojimo trukmė
6. miokardo apkrova

Daugeliu atvejų pirmieji vainikinių arterijų ligos simptomai pasireiškia padidėjus stresui. Stresas gali būti fizinis arba psichologinis. Tuo metu padidėja organizmo aprūpinimo krauju, t. y. kraujotakos, poreikiai. Širdis pagreitina savo veiklą, padidėja širdies susitraukimų dažnis ir prasideda tachikardija.

Širdžiai ir jos raumenims, audiniams, ląstelėms (kardiomiocitams) taip pat reikia didesnio kraujo tiekimo dėl šių pernelyg didelių pastangų. Kraujo tiekimas užtikrina pakankamą deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą, taip pat medžiagų apykaitos produktų nutekėjimą. Jei šis reikalavimas netenkinamas, kyla problemų.

Dažniausiai šios ūmios problemos praeina ramybės būsenoje, nutraukus veiklą arba nurimus po protinio krūvio. Jei simptomai išlieka, reikėtų galvoti apie širdies priepuolį arba nestabilią krūtinės anginą. Bet kuriuo atveju svarbu nedelsiant kreiptis profesionalios pagalbos.

Sergant vainikinių arterijų liga gali pasireikšti šie simptomai:

• dusulys
• nuovargis
• bloga savijauta
• krūtinės skausmas (spaudimas, deginimas, tempimas, sunkumas, diskomfortas - kaip neaiškus jausmas)
  • krūtinės angina
  • krūtinės angina - stabili arba nestabili
  • taip pat vadinama skausminga vainikinių arterijų ligos forma
• skausmas, sklindantis į pečius, kaklą, viršutines galūnes, tarp menčių ir aplink žandikaulį
• skausmas viršutinėje pilvo dalyje, žemiau krūtinkaulio (epigastriumo)
• pykinimas
• bloga savijauta (pykinimas) iki vėmimo (vėmimas)
• trumpalaikis sąmonės netekimas - kolapsas, sinkopė
• alpimas
• prakaitavimas, šaltas prakaitas
• blyškumas
• patinimas
• širdies ritmo sutrikimai
• širdies nepakankamumas iki kardiogeninio šoko
• nerimas
• staigus viduriavimas

Miokardo išemija gali būti tik trumpalaikė arba trumpalaikė. Problemos gali kartotis arba būti nuolatinės. Problemų intensyvumas taip pat gali būti lengvas arba labai sunkus.

Širdies raumens pažeidimas gali būti nedidelis (vadinamoji mikroišemija) arba platus, pažeidžiantis visą kairįjį skilvelį. Dėl to gali pasireikšti, pavyzdžiui, kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas.

Neskausminga išeminės širdies ligos forma trumpalaikių išemijos priepuolių metu neskausminga. Ją taip pat gali sukelti neuropatija sergant cukriniu diabetu.

Ji dar vadinama tyliąja išeminės širdies ligos forma.

Vainikinių arterijų ligos diagnozė daugiausia grindžiama išsamia anamneze ir esamu klinikiniu ligos vaizdu. Anamnezėje nustatomi simptomai, ypač angininis krūtinės skausmas (išeminis spaudžiantis skausmas), dusulys, nuovargis, apatija ir nemalonus fizinio krūvio pojūtis.

Vėliau diagnozei nustatyti atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai, kraujospūdžio ir pulso matavimai, EKG, ECHO, rentgeno ir sonografijos tyrimai. Be to, atliekami streso testai, pavyzdžiui, krūvio EKG atliekant ciklo ergometriją. 24 valandų trukmės EKG, Holterio EKG, taip pat naudojama.

Diagnozei nustatyti taip pat gali būti taikomas diagnostikos ir gydymo metodas - koronarografija. Jos metu į pagrindinę periferinę kraujagyslę įvedamas kateteris ir rentgeno tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga. Vėliau tai parodo koronarinės kraujotakos būklę ir bet kokį sutrikusį širdies aprūpinimą krauju.

Tuomet gydymo metodas apima angioplastiką ir pažįstamą balionų su stentų įterpimu, kad būtų praplėsta pažeista širdies kraujagyslė. Ši kateterizacija ypač svarbi esant ūminiam koronariniam sindromui - širdies priepuoliams ir nestabiliai krūtinės anginai.

Taip pat nustatoma ligos funkcinė klasė pagal Kanados klasifikaciją:

• I klasė - bet kokio krūvio toleravimas
• II klasė - toleruojamas 200 metrų ėjimas lygiu paviršiumi arba lipimas laiptais į antrą aukštą
• III klasė - toleruoja tik minimalų krūvį
• IV klasė - krūtinės skausmas net ramybės būsenoje

Svarbu diferencinė diagnostika ir atskyrimas nuo kitų ligų. Pavyzdžiui, panašiai gali pasireikšti stuburo skausmas ar rėmuo, taip pat psichologinės problemos, pavyzdžiui, nerimas.

Ligos eiga gali būti ūminė arba lėtinė. Kaip ir simptomai, ligos eiga priklauso nuo tokių veiksnių, kaip pažeistos kraujagyslės vieta, jos uždarymo mastas ir bendras laikas.

Liga ilgą laiką gali progresuoti besimptomiškai.

Pirmasis simptomas paprastai būna fizinio krūvio netoleravimas, padidėjęs nuovargis ar net dusulys aktyvumo metu, pavyzdžiui, ilgiau vaikštant ar lipant laiptais. Gali atsirasti krūtinės skausmas.

Tuomet, esant ramybės būsenai, bėdos per kelias minutes išnyksta.

Priešingai - ramybės būsenoje pasireiškia krūtinės skausmas arba dusulys. Alarmai taip pat pakinta ir pablogėja sergant stabilia krūtinės angina.

Taip pat būklė, kai nitroglicerino vartojimas neveikia.

Tuomet reikia galvoti apie ūminį koronarinį sindromą.

Žinoma, būtina nedelsiant atlikti specialisto apžiūrą. Šiuo metu tikrai patartina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Tolesnei prognozei įtakos turi trys veiksniai, kurie išvardyti toliau pateiktoje lentelėje

Išeminės širdies ligos prevencinės priemonės

Profilaktika svarbi visais atvejais, įskaitant išeminę širdies ligą.

Apie šias priemones svarbu pagalvoti dar prieš ligos pradžią ar diagnozę. Dar svarbiau, žinoma, yra režimo pakeitimas atsiradus sunkumams.

Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos svarbios profilaktikos ir gydymo priemonės