Kraujavimo į smegenis gydymas: vaistai ar neurochirurgija?

Kaip gydomas spontaninis kraujavimas?

Gydant intracerebrinį kraujavimą siekiama užkirsti kelią tolesniam hematomos augimui ir sustabdyti kraujavimą.

Ankstyvas gydymas padės išvengti komplikacijų ir vėlyvųjų kraujavimo pasekmių.

Gydymą sudaro kraujospūdžio koregavimas antihipertenziniais vaistais. Į veną leidžiami hipotenziniai vaistai, pavyzdžiui, urapidilis, kuriais stengiamasi greitai sumažinti spaudimą. Būtina nuolat stebėti kraujospūdį prie paciento lovos.

Be to, dėmesys skiriamas hemostazės ir hemokoaguliacijos(kraujo krešėjimo) modifikavimui.

Esant stambiai smegenų edemai, reikia taikyti antihemoraginį gydymą, ypač intraveninį manitolio vartojimą.

Taip pat svarbi taisyklinga paciento padėtis : galva turi būti 30-45° aukščiau nei likusi kūno dalis.

Kai kuriais atvejais pacientas nereaguoja į gydymą, jo klinikinė būklė progresuoja, blogėja sąmonė. Būtina jį užmigdyti dirbtiniu miegu, prijungiant prie dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Atliekamas neurochirurginis gydymas, kurio tikslas - drenuoti dideles hematomas už bazinių ganglijų ribų, kurių tūris 30-100 ml. Ši procedūra greitai sumažina intraląstelinį spaudimą ir sumažina išemijos aplink kraujosruvą riziką.

Chirurginis gydymas gali išgelbėti paciento gyvybę, tačiau nepagerins liekamojo neurologinio deficito.

Pradinis subarachnoidinio kraujavimo ištikto paciento gydymas apima absoliutų lovos režimą. Rekomenduojama gulėti tyliame, tamsiame kambaryje, o galva turi būti pakelta.

Stiprų galvos skausmą malšina analgetikų ir anksiolitikų (vaistų nuo psichinio nerimo ir nerimo) vartojimas. Gali būti skiriami antiemetikai (vaistai nuo migrenos). Vartojant, pavyzdžiui, fenitoino, užkertamas kelias epilepsijos priepuolių atsiradimui.

Ypatingas dėmesys skiriamas kraujospūdžio kontrolei. Siekiant anksti nustatyti ir gydyti širdies aritmiją, atliekamos EKG.

Teisingai diagnozavus ir nustačius plyšusią aneurizmą, skiriamas neurochirurginis gydymas, kurio tikslas - pašalinti aneurizmą iš kraujotakos.

Galimi du neurochirurginiai metodai. Dėl konkrečios procedūros sprendžia chirurgas:

1. nupjauti aneurizmos kaklelį nuo išorinės aneurizmos pusės neurochirurginiu spaustuvu
2. aneurizmos vidinis gydymas, naudojant aneurizmos viduje įkištą ritę, kuri užpildo aneurizmos maišelį.

Šiuo metu aneurizmą siekiama operuoti per 48 valandas nuo jos plyšimo. Tuo metu pacientams dar nepasireiškia refleksinis kraujagyslių susiaurėjimas (spazmai).

Greitos operacijos tikslas - išvengti pakartotinio kraujavimo ir išeminio smegenų pažeidimo dėl kraujagyslių spazmo.

Medikamentinio gydymo tikslas - sumažinti pakartotinio kraujavimo riziką, sumažinti spazmus ir išvengti komplikacijų.

Gydymas po traumos

Pagrindinis epidūrinio kraujavimo gydymas yra skubi neurochirurginė operacija.

Išleidus hematomą, gydomas kraujavimo šaltinis ir bet kokie kaukolės lūžiai. Kad būtų išvengta tolesnio kraujavimo, prie kaukolės kaulų prisiuvama kietoji plėvė.

Epidūrinio kraujavimo, kurį sukėlė kraujavimas iš venos ar veninio rezginio, atveju hematoma gali neaugti greitai ir plačiai. Tokiais atvejais taip pat galimas konservatyvus gydymas be operacijos.

Tačiau būtina stebėti pacientą atliekant pakartotines galvos smegenų kompiuterinės tomografijos nuotraukas, kol hematoma užgis.

Chirurginis gydymas taip pat yra ūminės subdurinės hematomos gydymo būdas. Kraujo turinys drenuojamas per kaukolėje išgręžtą skylę.

Esant dideliam smegenų pabrinkimui su smegenų struktūrų poslinkiu, reikalinga platesnė neurochirurginė intervencija.

Atliekama vadinamoji dekompresinė kraniektomija. Pašalinamas kaulo gabalas, kad patinusios smegenys nebūtų suspaustos mažoje kaukolės erdvėje. Kai smegenys grįžta į savo vietą ir patinimas sumažėja, šį kaulo gabalą galima grąžinti į vietą.

Lėtinė subdurinė hematoma gydoma nepertraukiamu 24 val. trukmės drenažu (laipsnišku turinio išleidimu). Kartais lėtines hematomas gaubia jungiamasis apvalkalas. Tokiu atveju vėl atliekama kraniektomija ir hematoma bei apvalkalas pašalinami.