Krono ligos gydymas: vaistai, biologinė terapija ir kt.

Pagrindiniai Krono ligos gydymo tikslai:

• palaikyti ilgalaikį ramybės periodą - remisiją
• dėl ligos aktyvumo atsirandančio diskomforto sumažinimas
• išvengti chirurginės operacijos ir hospitalizacijos poreikio
• fistulių gijimas
• opų gijimas
• gyvenimo kokybės gerinimas

Gydymas yra labai individualus, atsižvelgiant į uždegimo vietą, būklės sunkumą ir susijusias komplikacijas.

Konservatyvus gydymas

• Aminosalicilatai

Vaistas, vadinamas sulfasalazinu (5-aminosalicilo rūgštis), vartojamas, kai pažeidžiama storoji žarna. Jis neveiksmingas plonosios žarnos uždegimui ir turi įvairių šalutinių poveikių, todėl praktikoje vartojamas vis rečiau.

Vietoj jo vartojamas mesalazinas. Mesalazinas taip pat veiksmingas sergant plonosios žarnos ligomis ir yra veiksmingas storosios žarnos vėžio profilaktikai.

• Gydymas antibiotikais

Antibiotikai daugiausia vartojami sergant septinėmis komplikacijomis, bakterijų dauginimosi ir išangės srities ligomis. Iš preparatų daugiausia vartojamas ciprofloksacinas.

• Kortikoterapija

Gliukokortikoidai labai veiksmingai kontroliuoja uždegimą, tačiau jų vartojimas susijęs su daugybe šalutinių poveikių. Kortikosteroidai nėra labai veiksmingi ramybės palaikymui ir neišlaiko remisijos net 12 mėnesių.

• Imunoterapija

Imunoterapija yra veiksmingas gydymas, ypač palaikant ligos remisiją. Jos poveikis pasireiškia tik laikui bėgant, todėl aktyvioje stadijoje būtina pradėti gydymą kitais vaistais.

Žinomi preparatai yra azatioprinas, kuris susijęs su limfoidinio audinio vėžio rizika, ir metotreksatas, kurio toksiškumas pasireiškia pykinimu, vėmimu ir viduriavimu.

• Biologinis gydymas

Biologinis gydymas - tai natūralūs, t. y. biologinės prigimties, vaistai, galintys slopinti uždegiminę reakciją. Pavyzdžiui, vartojami infliksimabas (IFX) ir adalimumabas (ADA).

Biologinė terapija tinka pacientams, kuriems yra sunki ligos eiga, perianalinės fistulės, kurie nereaguoja į kortikosteroidus, yra jaunesni nei 17 metų, kurių ligos eiga yra nepalanki ir kuriems yra ne tik skeleto, bet ir kitų simptomų, ypač sąnarių ar odos pažeidimų.

• Gydymas probiotikais

Krono ligai gydyti tinka Lactobacillus, Bifidobacterium, Sacchromyces bouladrii, E. coli Nissle ir probiotikų kultūrų mišiniai iš laktobacilų ir bifidobakterijų.

Sacchromyces bouladrii derinys su mesalazinu turi puikų poveikį ilgalaikei ligos remisijai palaikyti.

Probiotikai: kada juos vartoti? Kaip pasirinkti tinkamus + Vaikams ir kūdikiams

• Prebiotikai

Prebiotikai yra oligosacharidai, kurių žmogaus organizmas negali suvirškinti. Jie storojoje žarnoje fermentuojami į riebiąsias rūgštis, kurios skatina prebiotikų mikrobiologinės floros augimą, mažina pH ir turi priešuždegiminį poveikį. Jie labai naudingi žmogui. Tokių tinkamų prebiotikų pavyzdžiai yra inulinas.

• Fekalinė mikrobinė terapija (FMT)

Tai yra fekalijų transplantacija. Iš sveiko žmogaus paimamos išmatos ir dovanojamos recipientui, sergančiam storosios žarnos liga.

Praeityje ji sėkmingai naudota Clostridium difficile sukeltam viduriavimui gydyti. Šiuo metu tiriamos jos galimybės sergant Krono liga ir opiniu kolitu, o tai turi labai perspektyvią ateitį.

Chirurginis gydymas

Chirurginis gydymas yra galutinis Krono ligos gydymo būdas. Jis taikomas, kai konservatyvus gydymas nepadeda ir atsiranda gyvybei pavojingų komplikacijų.

Šiais laikais endoskopinė diagnostika yra aukšto lygio, o farmakoterapija yra palyginti prieinama. Todėl chirurginis gydymas mažėja. Anksčiau iki 40 proc. pacientų tekdavo atlikti žarnyno operaciją.

Dažniausios chirurginės intervencijos yra žarnų rezekcija su šuntų, aplinkkelių ar stomų, t. y. dirbtinių žarnyno angų, sukūrimu. Jei būtinas chirurginis sprendimas, pirmenybė teikiama laparoskopiniam, o ne klasikinei atvirai operacijai.