Krūties cista (guzelis): kokie simptomai? Skausmo gali ir nebūti

Krūties cista - tai didesnio ar mažesnio tūrio skysčio pripildytas maišelis, esantis krūties viduje.

Medicinos sritis, susijusi su krūties ligomis, vadinama mamologija. Ji priklauso ginekologijos ir akušerijos sričiai. Ši sritis apima diagnostiką, chirurgiją, patologiją ir gydymą.

Krūties anatomija

Krūtį sudaro pieno liauka ir aplinkinis jungiamasis audinys. Ji turi spenelį su areola. Ji yra pigmentuota, t. y. tamsesnės spalvos, ir labiau apribota nuo odos.

Spenelio pigmentinės spalvos pokytis dažniausiai įvyksta nėštumo metu, kai spenelis būna tamsesnis.

Pieno liaukos, riebalinės liaukos ir prakaito liaukos yra areolės pakraštyje.

Krūties dydis ir jos masė gyvenimo eigoje įvairiai kinta dėl menstruacijų ciklo, amžiaus, nėštumo ir žindymo.

Krūtų paskirtis - gaminti ir išskirti pieną.

Krūties audinio kiekis krūtyje lemia krūties dydį ir formą.

Apžiūros metu krūties audinys dažnai atrodo gumbuotas. Jei atsiranda naujas gumbas, jis neišnyksta ir išlieka po vieno ar dviejų menstruacijų ciklų arba padidėja, svarbu kreiptis į ginekologą ir neatidėlioti apžiūros.

Krūtų liaukas veikia hormonai menstruacijų ciklo metu, nėštumo, žindymo ir menopauzės metu.

Krūties cista yra skysčio pripildyta ertmė, kuri dažniausiai susitraukia arba sugyja per kelias dienas ar savaites. Jei cista padidėja, jos turiniui išsiurbti ir tūriui sumažinti naudojama punkcinė adata.

Cistų atsiradimas moters krūtyje yra dažnas ir susijęs su menstruacijų ciklu. Jos gali susiformuoti sporadiškai arba gali būti įgimtos.

Cistos gali susidaryti bet kokio amžiaus moterims. Tačiau jos dažniau pasitaiko prieš menopauzę, moterims iki 50 m. Jos gali atsirasti vienoje krūtyje arba abiejose krūtyse vienu metu.

Kartais guzelis ir cista krūtyje gali atsirasti ir vaikams jauname amžiuje arba vyrams.

Dauguma krūties cistų yra gerybiniai dariniai, kurie nėra linkę metastazuoti. Moteriai nebūtina kiekvieną krūties guzelį iš karto laikyti vėžiniu.

Dažnai tai būna nevėžinė cista.

Nepaisant to, cistų negalima nuvertinti. Jos vis tiek gali būti navikai, pavyzdžiui, gerybinė papiloma ar net piktybinė karcinoma, tačiau jie dažni vyresnėms nei 40 metų moterims.

Krūtyje randamų cistų tipų klasifikacija

Fibrozinės mastopatijos - tai krūties pokyčiai, vykstantys liaukiniame audinyje.

Cistinė mastopatija reiškia, kad krūtyje randama daug mažų cistų.

Fibrozinės mastopatijos ir cistinės mastopatijos derinys vadinamas fibrocistine mastopatija. Ji dažniausiai pasireiškia tarp 40 ir 50 metų amžiaus, kai pieno liaukos struktūros pokyčius lemia lytiniai hormonai ir susidaro mazgeliai - cistos.

Fibroadenomos atsiranda moterims maždaug nuo 20 iki 40 metų, kai krūtyje susiformuoja gerybiniai navikai. Jie auga lėtai, dažnai yra judrūs ir neskausmingi po oda.

Cistos - tai skysčio pripildyti maišeliai, kuriuos menstruacijų ciklo metu veikia lytiniai hormonai. Jų dydis mėnesio eigoje kinta dėl hormonų poveikio.

Jos atsiranda bet kuriuo moters gyvenimo laikotarpiu ir retai moterims po 50 m. Šios cistos yra gerybinės, po oda judrios ir minkštos. Kartais moteris jų nejaučia. Kartais jos būna jautrios prisilietimui ir net skausmingos.

Abscesai - tai pūlių pripildyti maišeliai, kurie yra gana skausmingi. Dažniausiai abscesas atsiranda esant krūties uždegimui. Esant abscesui, susiformavusio uždegiminio telkinio vietoje oda būna paraudusi, karšta arba kieta.

Lipomos yra gerybiniai navikai, kurie skiriasi savo dydžiu. Kartais krūtyje būna viena lipoma, kartais - kelios iš karto.

Intraduktalinės papilomos, dar vadinamos pieno latakų papilomomis, yra gerybiniai pieno liaukos navikai. Jie dažnai pasireiškia kraujingomis arba pieniškomis išskyromis iš spenelio.

Ateroma - tai riebalinis gumbelis, susidaręs užsikimšus riebalinei liaukutei. Palpuojant jis yra rutuliškas, maždaug žirnio dydžio, tačiau gali išaugti iki didesnių matmenų. Mikrocistų negalima apčiuopti liečiant. Jie yra per maži, tačiau juos galima aptikti mamografijos ar sonografijos metu.

Makrocistos yra didelės, apčiuopiamos, o jų skersmuo svyruoja nuo 2,5 cm iki 5 cm.

Priežastis nėra tiksliai žinoma. Cistos atsiranda dėl hormoninių menstruacijų ciklo pokyčių.

Kodėl susidaro cistos?

Krūties audinį sudaro liaukos, kuriose žindymo metu susidaro pienas. Jų latakais pienas nuteka į spenelį. Šias pieno liaukas supa krūties audinys, sudarytas iš krūties audinio ir riebalų.

Krūtys su amžiumi keičiasi dėl hormoninių pokyčių ir hormono estrogeno. Būtent dėl šio hormono krūtyse susidaro skysčio.

Kai pieno liaukos prisipildo skysčio, krūtyje susidaro cista.

Daug kartų cistos susidaro ir dėl estrogenų ar kitų hormonų pertekliaus.

Cista gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Dažniau ji pasitaiko po 35 metų.

Po menopauzės hormono estrogeno kiekis sumažėja. Dauguma cistų nustoja formuotis.

Krūtų cistos taip pat gali susidaryti dėl paveldimumo arba gali būti įgimtos. Daugeliu atvejų tai yra procesas, vykstantis per visą moters gyvenimą.

Genetika ir paveldimumas yra predisponuojantys veiksniai, ypač karcinomų, t. y. piktybinių krūties cistų, atveju. Pavyzdžiui, krūties uždegimo atveju tai yra gyvenimo metu įgyta priežastis.

Siekiant išvengti arba apriboti krūties cistos vystymąsi, rekomenduojama dėvėti patogią liemenėlę, kuri nespaudžia ir nevaržo krūtų.

Moterys dažnai krūtų savityros metu krūtyje aptinka nedidelį guzelį, kuris gali būti apvalios ar ovalios formos.

Pokyčiai krūtyje, kai moteris dažnai jaučia gumbelį ar sukietėjusį guzelį arba patinimą, ypač pasireiškia antroje menstruacinio ciklo pusėje. Jie dažnai pasireiškia krūtų jautrumu.

Daugumą cistų galima aptikti profilaktinio krūtų patikrinimo metu atliekant sonografiją, mamografiją arba apžiūros metu ginekologui palpuojant. Cistą lengviausia aptikti, jei ji yra pakankamai mazgiška ir kieta arba jei ji lengvai pasiekiama iš išorės.

Tačiau cistos gali būti ir labai mažos arba neapčiuopiamos, tokiu atveju jas sunku aptikti ir galimas besimptomis cistos vystymasis.

Jei jos yra didelės, paprastai galima pastebėti ne tik gumbelį, bet ir nedidelį krūties odos patinimą ar paraudimą.

Cistos apčiuopiamos kaip ovalūs arba apvalūs gumbeliai. Jos gali būti minkštos arba kietos, taip pat gali būti judrios po oda.

Jų dydis gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų.

Krūtų cistos dažniau pasitaiko moterims, tačiau jų gali atsirasti ir vyrams bei vaikams.

Kaip pasireiškia krūties cista?

Daugelis moterų nežino apie krūties cistą, nes neturi jokių simptomų.

Kitos jaučia skausmą ir jautrumą krūtyje.

Tačiau dažniau cista gali pasireikšti viršutinės, išorinės krūties pusės skausmu arba nemaloniu jausmu krūtyje.

Kartais padidėjęs krūties jautrumas pastebimas tam tikrais menstruacinio ciklo laikotarpiais dėl hormonų pokyčių organizme.

Padidėjęs krūties jautrumas, ypač toje vietoje, kur yra cista, būna prieš pat menstruacijas.

Maždaug 20 % moterų gali atsirasti balkšvų spenelių išskyrų.

Spenelių išskyros gali būti skaidrios, baltos, geltonos arba rudos.

Po menstruacijų visi simptomai, pavyzdžiui, skausmas, paprastai palengvėja. Cistos tūris taip pat sumažėja.

Cistų buvimas krūtyje nepadidina vėžio rizikos. Tačiau, jei jų yra, gali būti sunkiau rasti naują guzelį krūtyje arba pastebėti kitus pokyčius.

Cistas galima diagnozuoti palpuojant.

Palpuojant taip pat būtina apčiuopti pažastyje esančius limfmazgius. Kai kuriais uždegiminių ligų atvejais jie gali būti patinę. Šie uždegimai gali būti tiesiogiai susiję su krūties cistos susidarymu, jei ji yra uždegiminio pobūdžio.

Sonografija (mamosonografija) - tai tyrimo metodas, kuriuo ultragarso bangomis vaizduojama vidinė krūties struktūra.

Tyrimo metu pacientė guli ant nugaros, rankas laikydama už galvos. Sonografinė galvutė geliu perbraukiama per krūtį. Ultragarsu matomos aiškių kontūrų apvalios arba ovalios formos cistos.

Mamografija - tai specialus krūtų tyrimas rentgeno spinduliais. Mamografas matuoja audinio tankį rentgeno spinduliais, kurie praeina pro krūties audinį. Kad būtų geriau nustatyta diagnozė ir rentgeno spinduliai praeitų, tyrimo metu krūtis suspaudžiama tarp dviejų suspaudimo plokštelių.

Mamografija rekomenduojama vyresnėms nei 40 metų moterims. Jaunesnėms nei 40 metų moterims kartais būtina patikslinti cistos įvertinimą.

Iš krūties cistos paimamas mėginys jos turiniui įvertinti, išsiurbiant arba paimant audinio mėginį.

Turinio aspiravimas. Aspiracija atliekama įvedant ploną adatą į cistą, iš kurios išsiurbiamas turinys.

Skystis gali būti įvairios spalvos - nuo skaidraus iki labai tamsaus.

Jei skystyje nėra kraujo, jis yra šiaudų spalvos ir cista išnyksta aspiravus, tolesnis tyrimas nereikalingas.

Jei skystis yra kraujingas ir cista neišnyksta, mėginys siunčiamas ištirti, o moteris siunčiama pas krūtų gydytoją, kuris nustato tolesnę gydymo eigą.

Jei iš cistos skystis neišsiskiria, gydytojas nusiųs Jus atlikti mamogramą arba sonogramą. Tai reiškia, kad cista yra kieta, joje nėra skysčio. Tokiu atveju iš cistos gali būti paimtas audinio mėginys biopsijai, kad būtų nustatyta, ar cista turi vėžinį pagrindą.

Cista dažniausiai susidaro dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo arba tam tikro uždegimo.

Tokios cistos paprastai nėra pavojingos ir taip pat gali pasireikšti krūtų ar spenelių jautrumu.

Vėžinių cistų atveju vystymasis gali būti labai spartus. Nedidelis guzelis gali virsti cista su dideliu telkiniu arba gali metastazuoti į aplinkinę sritį. Ji gali išplisti į kitus audinius ar organus ir į juos įsiskverbti.

Krūties cista nėštumo metu

Esate nėščia ir aptikote guzelį krūtyje? Ar yra priežastis panikuoti?

Labiausiai tikėtina, kad nerimauti nėra dėl ko. Krūties vėžys nėštumo metu pasitaiko labai retai.

Nėštumo metu krūties audinyje įvyksta daug pokyčių. Jūsų krūtys gali būti sunkesnės ir kietesnės. Krūtų audinys yra jautresnis liesti nei prieš nėštumą.

Dažniausia cistų atsiradimo priežastis II ir III trimestre gali būti pieno latako užsikimšimas. Užsikimšimas gali pasireikšti gumulu iki patinimo ir galimo jautrumo.

Jei pastebėjote gumbelį krūtyje, pasakykite apie tai savo ginekologui. Ginekologas nukreips Jus sonografiniam krūties tyrimui.

Jei cistą sukėlė pieno latako užsikimšimas, rekomenduojami šilti krūties kompresai ir cistos vietos masažas.

Užsikimšę pieno latakai krūtyje atrodo kaip kieti gumulėliai. Jie paprastai išnyksta per kelias dienas.

Krūtų gumbai dažniausiai atsiranda 3-ąjį nėštumo trimestrą.

Cistų atsiradimas žindymo laikotarpiu

Jūsų krūtyse nėštumo metu ir žindymo metu vyksta įvairūs hormoniniai pokyčiai, kad krūtys padidėtų ir prisipildytų pieno.

Šie pokyčiai grįžta į pradinę būseną per 3 mėnesius nuo žindymo nutraukimo.

Žindymo metu krūties audinyje arba pieno latakuose esančios cistos dėl jų spaudimo gali sustabdyti pieno tekėjimą pieno latakais. Jei pieno nutekėjimas sustos, pieno gamyba taip pat pradės strigti.

Nėštumas ir žindymas gali sukelti fibroadenomas, kurios yra susijusios su menstruacijų ciklu.