Opinis kolitas: kodėl jis atsiranda, kaip pasireiškia? Kas padės gydyti?

Opinis kolitas (dar vadinamas opiniu kolitu) yra ilgalaikė nespecifinė uždegiminė storosios žarnos liga.

Ji išlieka visą gyvenimą.

Storosios žarnos uždegimas yra hemoraginio-katarinio pobūdžio, galimas storosios žarnos gleivinės išopėjimas. Žodis hemoraginis reiškia kraujavimą, o žodis katarinis reiškia gleivinės uždegimo tipą, kai padidėjęs gleivių kiekis.

Jis kyla dėl autoimuninių priežasčių, o jo priežastis nėra išaiškinta.

Opa - tai pavadinimas, kuriuo vadinama opa, todėl ir pavadinimas - opinis kolitas.

Ji dažniausiai pažeidžia galinę storosios žarnos dalį (tiesiąją žarną, tiesiąją žarną). Tačiau ji gali atsirasti ir kitose storosios žarnos dalyse. Arba gali pažeisti visą storosios žarnos ilgį.

Uždegimas yra gleivinės ir po gleivinės sluoksniuose. Ne visame žarnos sienelės storyje, kaip sergant Krono liga.

Pirmą kartą opinį kolitą 1859 m. aprašė Londono gydytojas Samuelis Wilksas.

Pranešama, kad pasaulyje sergamumas šia liga svyruoja nuo 0,5 iki 24,5 iš 100 000 sergančiųjų per metus. Didesni skaičiai yra išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Izraelyje.

Opinis kolitas dažniausiai išsivysto tarp 20 ir 40 metų arba tarp 50 ir 60 metų. Manoma, kad apie 15 % pacientų yra vyresni nei 60 metų.

Lyties atstovų sergamumas šia liga yra maždaug vienodas, nors kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad šiek tiek daugiau serga moterys.

Šio tipo kolitas pasižymi simptomais, kurie daugiausia susiję su virškinimo sistema, t. y. pilvo skausmu, viduriavimu arba kraujavimu išmatų metu (enteroragija).

Jam taip pat būdingos ne žarnyno komplikacijos. Pavyzdžiui, jis pažeidžia sąnarius, akis ar odą. Didelė jo rizika - išsivystyti storosios žarnos vėžiui (po daugelio ligos metų) arba pažeisti kepenis ir tulžies pūslę.

Opinis kolitas dar vadinamas autoimunine liga. Tačiau tiksli jos priežastis dar nėra išaiškinta.

Nurodomas įvairių rizikos veiksnių derinys.

Išsivysčiusiose šalyse šia liga sergama dažniau. Tai rodo aplinkos, gyvenimo būdo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir mažo skaidulinių medžiagų suvartojimo įtaką.

Taip pat dėl to kaltas didesnis rafinuoto cukraus kiekis ir įvairios maisto pramonėje naudojamos cheminės medžiagos. Vaistų, t. y. hormoninių kontraceptikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vartojimas taip pat gali būti vienas iš veiksnių.

Riziką didina ir šeiminė ligos istorija.

Įdomu tai, kad pastebėtas apsauginis rūkymo poveikis. Rūkaliams rizika yra mažesnė. Taip pat nustatyta, kad ji rečiau pasireiškia žmonėms po priedėlio pašalinimo.

Rizikos veiksniai ir jų deriniai, galintys sukelti opinį kolitą:

• dažniausiai pasireiškia tarp 20 ir 40 metų arba tarp 50 ir 60 metų amžiaus
• autoimuninė įtaka, gleivinės imuniteto sutrikimas
• šeimos anamnezė ir genetiniai veiksniai (HLA DRB1*0103, MDR1, MY0B9 sunkiam kolitui)
• aplinkos įtaka
  • industrializacija
• gyvenimo būdas
  • mažesnis fizinis aktyvumas, sėslus gyvenimo būdas, sėdimas darbas
  • sumažėjęs skaidulų vartojimas
  • padidėjęs rafinuoto cukraus, cheminių maisto priedų vartojimas
• hormoninių kontraceptikų ar nesteroidinių antiflogistinių vaistų vartojimas

Opinio kolito simptomai yra susiję su virškinimo sistema, nes uždegimas pažeidžia žarnyną.

Jis susijęs su bendru diskomfortu ir įvairiais ne žarnyno simptomais. Liga yra ilgalaikė (lėtinė), trunkanti visą gyvenimą.

Šio tipo kolitui būdingas sunkumų laikotarpis, vadinamas atkryčiu. Po atkryčio seka remisija - taip vadinama besimptomė fazė.

Būdingas ligos simptomas yra viduriavimas su kraujo ir gleivių priemaiša.

Lengvai opinio kolito formai būdingas viduriavimas, kai išmatose yra kraujo ir gleivių priemaiša. Dažnumas gali būti 2-3 kartus per dieną. Ir ypač rytais.

Būdingas tenezmas, kuris yra skausmingas noras tuštintis. Po to ištuštinamas nedidelis kiekis išmatų ir jaučiamas nevisiškas, nepilnas tiesiosios žarnos ištuštėjimas.

Šie simptomai būdingi ir galinei storosios žarnos daliai - tiesiajai žarnai.

Sunkiai formai būdingos vandeningos ir kraujingos išmatos, net 10 kartų per parą. Susijusios su skausmingu noru tuštintis. Pilvo skausmas pasireiškia net ne tuštinimosi metu. Pilvas išpūstas. Pakyla kūno temperatūra.

Masinis kraujavimas sukelia anemiją, silpnumą, blyškumą, tachikardiją. Žmogus netenka svorio ir jam gresia vidaus organų sutrikimas.

Ši forma dar vadinama fulminantine opalige.

Jai gydyti reikia hospitalizavimo, infuzinės terapijos, taip pat kraujo perpylimo.

Opinis kolitas klasifikuojamas pagal storosios žarnos pažeidimo vietą ir laipsnį:

1. distalinis kolitas
   • proktitas, pažeidžiantis išangę arba tiesiąją žarną (20 %)
   • proktosigmoidinis, pažeidžiantis tiesiąją žarną - tiesiąją žarną ir stemplę (35 %)
2. kairiosios pusės kolitas, pažeidžiantis kairiąją žarnyno pusę arba nusileidžiančiąją gaubtinę žarną (20 %)
3. pankolitas, kuriuo vadinamas viso žarnyno pažeidimas (15 %)

Ligos klasifikuojamos pagal dažnumą:

• lėtinė recidyvuojanti-remitentinė eiga su vienu epizodu per metus.
• lėtinė periodiškai pasikartojanti eiga, jei per metus pasireiškia daugiau nei vienas epizodas
• lėtinė nuolatinė eiga, kai aktyvumas yra nuolatinis
• fulminantinė eiga yra sunkiausias tipas

Lentelėje pateikta klasifikacija pagal Truel ir Witts

Be virškinimo trakto problemų, opiniam kolitui būdingi ne tik virškinimo trakto simptomai ir komplikacijos.

Kraujavimas gali sukelti mažakraujystę, po kurios atsiranda silpnumas ir nuovargis. Su tuo susijusios ir kitos problemos, kaip nurodyta lentelėje. Pakyla kūno temperatūra, padažnėja širdies plakimas. Pasireiškia nevalyvumas ir svorio kritimas.

Taip pat būna ne žarnyno nusiskundimų:

• odos požymiai, pvz., mazginė eritema, aftos
• sąnarių, pavyzdžiui, artritas, ankilozuojantis spondilitas
• akių uždegimas, glaukoma
• kepenų (steatozė), tulžies pūslės (cholangitas)
• tromboemboliniai sutrikimai
• širdies - vožtuvų defektai

Sunki komplikacija yra storosios žarnos vėžys, kurio rizika didėja su laiku. Po 10 metų rizika yra apie 2 %, o po 50 metų ligos trukmės - 40 %.

Esant sunkiam kolitui, taip pat pasireiškia toksinė megakolonija, kuri atsiranda dėl storosios žarnos išsiplėtimo, padidėja vidurių pūtimas.

Vėliau kyla pavojus jos plyšimui, žarnų turinio nutekėjimui iš žarnyno ir peritonito (pilvaplėvės uždegimo), kuris kelia pavojų gyvybei, išsivystymui.

Dėl uždegimo atsiranda žarnos pažeidimų, opų (išopėjimų). Po daugelio metų ir pasikartojančių epizodų žarnos sienelė randėja, žarnynas sutrumpėja ir susiaurėja jo pralaidumas. Dėl pasikartojančio uždegimo susidaro fistulės.

Liga neigiamai veikia žmogaus psichiką ir darbingumą. Neįgalumas yra viena iš ligos komplikacijų.

Liga diagnozuojama remiantis ligos anamneze. Sergantįjį vargina dažnas viduriavimas, kraujavimas iš išangės, taip pat pilvo skausmas ar svorio kritimas. Žmogus yra išblyškęs, silpnas, nevalingas.

Atliekant fizinę apžiūrą, stebimas pilvo skausmas, palpuojant pilvą jaučiamas pasipriešinimas, ypač kairėje apatinėje pilvo dalyje.

Diagnozei nustatyti atliekami ir laboratoriniai tyrimai. Uždegimo žymenys būna padidėję, tačiau būna ir anemija.

Biochemija gali atskleisti vidinės aplinkos, elektrolitų pokyčius. Papildomi kepenų tyrimai.

Be to, nustatomi antikūnai, t. y. pANCA ir ASCA serologija. Infekcinę žarnyno uždegimo priežastį gali nustatyti išmatų tyrimas ir bakterijų pasėlis arba mikroskopu įrodytas parazitų kiaušinėlių buvimas.

Svarbiausia opinio kolito diagnostikos dalis yra endoskopinis žarnyno tyrimas.

Atliekama kolonoskopija. Endoskopijos metu matome radinius ir ypač uždegiminius pokyčius tiesiojoje žarnoje. Ir, priklausomai nuo formos, likusioje storosios žarnos dalyje. Endoskopija taip pat atskiria opinį kolitą nuo Krono ligos.

Endoskopijos metu taip pat paimama medžiaga. Po jos paėmimo seka histologinis tyrimas.

Kiti vaizdinimo metodai yra US ir kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas. Svarbu atskirti opinį kolitą nuo Krono ligos.

Lentelėje pateikiami opinio kolito ir Krono ligos diagnostikos skirtumai

Ligos eiga yra ilgalaikė, trunkanti visą gyvenimą. Dažniausiai ji pasireiškia jaunesniems žmonėms, nuo 20 iki 40 m. Vėliau, antruoju ligos pasireiškimo laikotarpiu, paprastai nuo 50 iki 60 m. amžiaus.

Opiniam kolitui būdingi pakaitomis pasikartojantys ligos atkryčiai ir remisijos.

Recidyvas - tai laikotarpis, kai atsiranda sunkumų. Remisija - tai vėlesnis simptomų susilpnėjimas. Kaip dažnai jie pasikartoja, yra individualu. Pagrindiniai požymiai yra viduriavimas su gleivėmis ir krauju, skausmingas šlapinimasis ir vėlesnis skausmo atslūgimas po tuštinimosi.

Tai būdinga lengvesnei formai.

Sunkesnėms formoms būdingi pilvo skausmai net ne tuštinimosi metu, intensyvesnis kraujavimas ir dažnesnis tuštinimasis. Tai savo ruožtu turi įtakos bendrai būklei. Atsiranda silpnumas, įskaitant anemiją.

Sumažėja fizinė būklė ir kūno svoris. Žmogus kenčia nuo nevalyvumo. Ne žarnyno sutrikimų ryšys ir jų laipsnis taip pat yra individualus.

Sunkumams atsirasti minimi kai kurie galimi trigeriai.

Pavyzdžiai - stresas, tam tikras maistas, kuriame yra cheminių priedų, ir anksčiau minėti vaistai. Tačiau uždegimas gali atsinaujinti ir be akivaizdžios priežasties.

Siekiant išvengti komplikacijų atsiradimo, svarbu anksti atlikti tyrimus ir skirti gydymą.

Prevencia Ulceróznej kolitídy

V prípade genetickej predispozície a autoimunitného ochorenia nie je prevencia vo väčšine prípadov možná.

Avšak externé rizikové faktory, ktoré je možné eliminovať. Jedná sa primárne o životosprávu.

Dôležité je stravovanie, ktoré by malo byť pravidelné plnohodnotné a vyvážené. Jedálniček s nadbytkom jednoduchého rafinovaného cukru, nedostatkom bielkovín a rozpustnej vlákniny zhoršuje stav črevného mikrobiómu a zvyšuje riziko zápalového ochorenia.

Dôležitý je pitný režim a dostatočný príjem potrebných živín zo stravy.

Rizikovým faktorom, ako aj u iných ochorení je práve alkohol a fajčenie tabakových výrobkov.

Chronický stres je možným spúšťačom mnohých fyzických i psychických ochorení. Je preto potrebná pravidelná regenerácia organizmu, kvalitný spánok a eliminácia stresového faktoru.

Potrebná je prevencia gastrointestinálnych infekcií a ich dôkladné doliečenie pod odborným dohľadom lekára. Vhodné sú prebiotiká a probiotiká pre podporu bakteriálnej mirkoflóry čreva.

Rizikom je aj príliš častá dráždivá farmakoterapia, ako sú antibiotiká, kortikosteroidy, nesteroidné antireumatiká či hormonálna antikoncepcia.

Najčastejšie otázky a odpovede o Ulceróznej kolitíde

Pýtate sa...

Čo je to ulcerózna kolitída?

- Ulcerózna kolitída je forma chronického zápalového ochorenia čriev, ktoré spôsobuje dlhotrvajúci zápal a vredy (ulcerácie) vo vnútornej vrstve hrubého čreva a konečníka.

Aké sú hlavné príznaky ulceróznej kolitídy?

- Príznaky zahŕňajú najmä chronickú hnačku často sprevádzanú krvou, bolesť brucha a kŕče, zvýšenú únavu, zníženú chuť do jedla a chudnutie.

Ochorenie prebieha vo fázach pokoja, bezpríznakového obdobia i akútneho zhoršenia zápalu. Samotný priebeh závisí od formy, rozsahu a liečby ochorenia.

Čo spôsobuje ulceróznu kolitídu?

- Presná príčina ulceróznej kolitídy nie je plne známa, ale pravdepodobne hrá rolu kombinácia genetických faktorov, poruchy imunitného systému, životosprávy a environmentálnych faktorov.

Ako sa diagnostikuje ulcerózna kolitída?

- Diagnóza zvyčajne zahŕňa kombináciu fyzikálneho vyšetrenia, laboratórnych testov (vrátane krvných testov a testov stolice) a endokospie – kolonoskopie.

Ako sa lieči ulcerózna kolitída?

- Liečba sa zameriava na zníženie príznakov a dosiahnutie a udržanie stavu remisie. Môže zahŕňať úpravu stravovania, užívanie protizápalových liekov, imunosupresív, biologických liekov, ale aj chirurgické zákroky v prípade vážnych alebo život ohrozujúcich komplikácií.

Existuje liek na ulceróznu kolitídu?

- Momentálne neexistuje liek na ulceróznu kolitídu, ale s vhodnou odbornou liečbou môžu mnohí ľudia dosiahnuť a udržať dlhodobú remisiu, čo znamená, že ich príznaky sú pod kontrolou.

Aký vplyv má ulcerózna kolitída na každodenný život?

- Vplyv môže byť rôzny pre každého človeka a závisí od závažnosti a rozsahu ochorenia. Ochorenie môže vyžadovať zmeny v stravovaní, plánovaní cestovania, no i každodenných aktivitách.

Môže sa ulcerózna kolitída vyliečiť sama?

- Ulcerózna kolitída je chronický stav, ktorý sa nezlepší bez odbornej liečby a zmeny životosprávy.

Je ulcerózna kolitída smrteľná?

- Aj keď ulcerózna kolitída môže zvýšiť riziko zdravotných komplikácií, ktoré môžu byť vážne, s modernými liečebnými metódami je možné ochorenie stabilne kontrolovať.

Riziko vážnych komplikácií, vrátane rakoviny čreva, sa dá znížiť pravidelným monitorovaním, odbornou liečbou a dodržiavaním životosprávy.