Pūslelinė: pūslelinės perdavimas, simptomai, gydymas ir komplikacijos?

Herpes zoster arba juostinė pūslelinė yra virusinė ir infekcinė liga.

Kas yra juostinė pūslelinė ir kodėl ji pasireiškia?
Ar žinote, kaip ji pasireiškia, be skausmo, ir kaip perduodama?
Ar gali juostinė pūslelinė būti paslėpta, be užsikrėtimo?
Ji gydoma antibiotikais arba antivirusiniais vaistais.
Ar padės vaistažolės? O kaip dėl bėrimų ir dušimo?

Atsakymai į šiuos dažniausiai užduodamus klausimus pateikiami straipsnyje.

Sukėlėjas yra varicella zoster virusas (VZV), kuris taip pat sukelia tipišką vaikystės ligą - vėjaraupius.

Varicella zoster virusas - VZV arba Žmogaus herpes virusas 3 (HHV-3).

Tai Herpesviridae šeimos, Alphaherpesviridae pošeimio DNR virusas (α-herpesvirusas). Žinomi keli herpesvirusų porūšiai. Daugiau informacijos taip pat rasite straipsnyje herpesvirusas.

Herpes virusai yra plačiai paplitę visame pasaulyje.

Primoinfekcija (pirmasis užsikrėtimas) VZV pasireiškia vėjaraupiais - vėjaraupiais. Dauguma žmonių vėjaraupiais suserga vaikystėje. Tik apie 2 % atvejų susergama vyresniems nei 20 metų.

Po gydymo virusas nėra visiškai pašalinamas iš organizmo.

Tačiau...

Jis išlieka paslėptu (latentiniu) pavidalu galvinių arba nugarinių nugaros smegenų šaknelių sensorinių nervų ganglijose. Galima sakyti, kad virusas miega tol, kol yra reaktyvuojamas.

Ganglijai, ganglijai, ganglijos - nervų ganglijos, kurios sudaro specifinių nervinių ląstelių (neuronų) telkinius.

Reaktyvaciją gali sukelti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, nusilpęs imunitetas, kitos ligos arba operacija. Per didelis stresas taip pat gali būti paleidimo veiksnys.

Virusas gali būti išsidėstęs keliose nervų sistemos vietose. Priklausomai nuo vietos, sunkumų kyla, kai persirgimas vėl suaktyvėja.

Tai gali būti nervinės ląstelės toje vietoje:

• trišakio nervo
• krūtinės ląstoje
• juosmeninėje stuburo dalyje
• kryžmeninės stuburo dalies
• lytinių organų srityje
• ir kitos

Susidarius tinkamoms sąlygoms, virusas vėl pradeda daugintis. Jis plinta nervinėmis skaidulomis - odos dermatomais. Tai sukelia nemalonų skausmą atitinkamoje srityje ir tipišką odos išbėrimą - bėrimą ar išopėjimą.

Dermatomas - tai odos sritis, kurią inervuoja vienos nugaros smegenų šaknelės nervinės skaidulos.

Kai kurie faktai...

Herpes virusų žinoma daug. Jie pasižymi skirtingomis biologinėmis savybėmis. Jiems būdingas bendras bruožas - gebėjimas slapta (latentiškai) išgyventi šeimininko, t. y. žmogaus, ląstelėse.

Pasikartojantys protrūkiai kyla dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, nusilpusio imuniteto, kitų ligų, operacijų, traumų ar pernelyg didelio streso ir fizinio krūvio.

Pranešama, kad infekcijos inkubacinis periodas yra maždaug 14 dienų.

Latentiniu laikotarpiu, t. y. miego metu, virusas yra neužkrečiamas. Labai užkrečiamos yra odos pūslelės, kurios yra pūslelinės pūslelinės apraiška.

Pranešama, kad reaktyvacija po vėjaraupių įvyksta tik kartą gyvenime maždaug 10-20 % atvejų.

Antroji reaktyvacija įvyksta rečiau, maždaug 5 % atvejų.

Vėjaraupiai yra infekcinė liga, kuri pasireiškia bet kokiame amžiuje ir bet kurios lyties asmenims. Tačiau randame informacijos, kad vyrams pasireiškia šiek tiek dažniau.

Vaikystėje protrūkiai pasitaiko retai.

Paprastai jautresni būna vyresni nei 50 metų žmonės. Šiai amžiaus grupei tenka apie du trečdaliai pacientų.

Jaunesniems nei 65 metų žmonėms juostinės pūslelinės protrūkio rizika yra 25 %, o vyresniems nei 85 metų žmonėms - iki 50 %.

Jauniems žmonėms svarbu galvoti apie imunodeficitines būsenas arba ŽIV.

Užkrečiamumas juostine pūsleline

Pūslelinė yra infekcinė liga. Latentiniu - besimptomuoju - periodu herpesas neplinta. Jis plinta odoje, kai dauginasi nervų ląstelėse.

Odoje susidaro pūslės, pripildytos viruso.

Pūslelėms sprogus, perdavimas vyksta oro lašeliniu arba kontaktiniu būdu. Imlūs asmenys, t. y. žmonės, anksčiau neturėję kontakto su VZV, rizikuoja užsikrėsti raupais.

Kaip ir raupų atveju, odos defektams išdžiūvus ir uždengus šašą, virusas nebeplinta.

Pranešama, kad juostinės pūslelinės atveju perdavimo dažnis yra šiek tiek mažesnis nei vėjaraupių atveju.

Šienligės priežastis yra antrinė varicella zoster viruso, kuris po pirminės infekcijos ir vėjaraupių išlieka nebylios formos nervinėse ganglijų ląstelėse, reaktyvacija.

Ligai vėl paūmėjus, virusas dauginasi ir plinta išilgai nervinių skaidulų. Iš ten jis prasiskverbia į odą ir sukelia tipiškus simptomus.

Liga pasireiškia virusui reaktyvuojantis arba pakartotinai užsikrėtus jau imunizuotam asmeniui.

Tiksli viruso reaktyvacijos priežastis nėra iki galo išaiškinta.

Įvardijami įvairūs ją sukeliantys rizikos veiksniai, pvz:

• per didelis emocinis stresas
• per didelis fizinis aktyvumas
• lėtinis nuovargis
• nepakankama mityba
• vyresnis amžius, ypač vyresnis nei 65 metų
• traumos
• operacija
• ūmios ligos
• šoko būsena
• imunosupresija arba susilpnėjęs imunitetas
  • imuniteto nepakankamumas
  • gydymas - imunosupresiniai vaistai, chemoterapija, radioterapija
  • lėtinė liga
  • vėžys, Hodžkino liga, limfoma
  • ŽIV - AIDS

Pūslelinė dažniausiai žinoma dėl jos pasireiškimo ant odos. Tačiau tai tik vienas iš jos sukeliamų simptomų.

Pirmosiomis dienomis, dar iki tikrojo pūslelinės įsisiurbimo, paprastai pasireiškia niežulys. Niežulys atsiranda dalyje pažeistų nervinių skaidulų eigos.

Niežulį gali kaitalioti žnaibymas, deginimas ar kitoks intensyvus skausmas ir sumažėjęs odos jautrumas.

Vėliau, po kelių dienų, ant odos atsiranda bėrimų ar pūslių pavidalo odos sėklinimas. Aplink odos defektą atsiranda paraudimas, o vieta yra skausminga.

Pūslėms būdingas įtrūkimas, šlapiavimas ir kraujavimas.

Šiuo metu yra antrinės infekcijos bakterijomis rizika. Panašus į raupų streptokokus ar stafilokokus.

Per bėrimo pūslelių formos užsikrėtimo iki išdžiūvimo laikotarpį VZV iš patinančio skysčio plinta.

Ligos simptomai ir odos bėrimas paprastai pasireiškia vienpusiškai (vienoje kūno pusėje) virš nervinės skaidulos.

Ligos eigoje ant odos būna kelių stadijų bėrimas - spuogai, bėrimai, pūslelės, net išbėrimai ar šašai.

Bėrimas įgauna laipsnišką formą:

1. makulos - plokščias lopinėlis be iškyšulio virš odos paviršiaus
2. papulės - iki 1 cm virš odos paviršiaus iškilęs spuogas
3. pūslelė - pūslelė
4. pūslelė - pūlingas turinys - pūslelės drumstumas
5. plutelės - šašai

Odos defektai išdžiūsta maždaug per 10 d. Bendrai eiga gali tęstis iki 4 savaičių.

Pūslelinė pūslelinė gali atsirasti bet kurioje žmogaus kūno vietoje:

• dažnai liemens, krūtinės, juosmens priekinėje arba nugaros srityje.
• sėdmenų raumenų srityje
• šlaunų
• genitalijų
• pečiai
• galva - trišakio nervo sritis
  • ausis, ausies kanalas
  • Pavojingai pažeidžiama akis, kyla aklumo pavojus

Pagrindinių juostinės pūslelinės simptomų santrauka:

• Odos niežėjimas, niežėjimas ir deginimas.
• Sutrikęs odos jautrumas toje srityje
• intensyvus odos skausmas
  • skausmas trukdo judėti ir vilkėti aptemptus drabužius
• odos bėrimų sėjimas į pūsles
• išsausėjimas iki šašų
• regioninių mazgų padidėjimas ir skausmas
• hipopigmentacija (odos blyškumas) arba odos hiperpigmentacija
• ir vėliau nuolatinė neuralgija - skausmas
• kūno temperatūros padidėjimas
• nuovargis, išsekimas
• apetito stoka
• pykinimas, vėmimo jausmas (pykinimas)
• vėmimas

Liga labai sumažina gyvenimo kokybę. Asmuo turėtų būti izoliuotas, gali kentėti nuo nerimo iki depresijos. Prausimasis po dušu ar apsirengimas ir kita įprastinė gyvenimo veikla taip pat yra problema.

• Nuovargis
• miego sutrikimai
• apetito stoka
• veiklos apribojimas
• nerimas iki depresijos
• susilpnėjusi koncentracija
• socialinio gyvenimo apribojimai

Šienligės formos

Pūslelinė pūslelinė skirstoma į pirminę ir antrinę.

Pirminė dar vadinama idiopatine, neturinčia jokios žinomos ir akivaizdžios priežasties. Antrinę paprastai sukelia kitos ligos. Pavyzdžiui, vėžys, diabetas, kepenų ir inkstų ligos, imuninės sistemos sutrikimai arba ŽIV-AIDS.

Lentelėje pateikiamas skirstymas pagal dermatomo arba atitinkamos inervacijos dalies pažeidimą

Kita skirstymo forma skirstoma pagal vykstantį vaizdą, būtent į:

• herpes zoster bullosus - gali susidaryti randai
  • pūslelių - pūslelių buvimas
  • drumstas turinys
  • pūlingas turinys
  • nuo smeigtuko galvutės iki graikinio riešuto dydžio - susiliejimo atveju
• herpes zoster haemorrhagicus - kraujuojančios pūslelės
• herpes gangraenosus et necroticus - pūslelių apačia negyva
  • susidaro nuo rudų iki juodų šašų
  • gijimas dėl randų susidarymo
• herpes zoster cum impetiginisatio kaip antrinės superinfekcijos pasekmė

Lytinė pūslelinė gali sukelti įvairių komplikacijų

Pranešama, kad komplikacijų dažnis svyruoja nuo 10 iki 50 proc.

Dažniausios yra antrinės bakterinės odos defektų infekcijos. Persirgus paprastai pasireiškia neuralgija, t. y. neurologinis skausmas.

Sunkiai pažeidžiamos akys (regėjimo sutrikimai iki aklumo), smegenys (encefalitas, meningitas ir įvairūs neurologiniai sutrikimai, judėjimo sutrikimai ir t. t.), kepenys, plaučiai (plaučių uždegimas) ir kiti organai.

Dėl kraujagyslių pažeidimo, galinčio sukelti miokardo infarktą ar insultą, herpes zoster padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Komplikacijų dažnumui ypač didelę įtaką turi kitos ligos, tiek onkologinės, tiek imuninės.

Diagnozė daugiausia grindžiama anamneze ir klinikiniu vaizdu.

Esant neaiškumams, papildoma laboratorinė diagnostika, pavyzdžiui, PGR (polimerinė grandininė reakcija) arba tamponas nuo defekto ir tiesioginiai viruso buvimo įrodymai.

Diferencinė diagnostika yra svarbi siekiant atskirti kitas sunkumų priežastis.

Pavyzdžiui, juostinę pūslelinę būtina atskirti nuo sunkios paprastosios pūslelinės ligos eigos. Kai odos pasėlis vėluoja, reikėtų pagalvoti ir apie kitas skausmingas būkles, tokias kaip vertebrogeninis alginis sindromas (stuburo skausmas), neuralgija, inkstų ar tulžies pūslės akmenligė, o krūtinės skausmo atveju - koronarinis sindromas.

Esant ilgalaikiams sveikatos sutrikimams, nerimaujama ir dėl vėžio.

Tuomet diagnozės nustatymui gali būti taikomi kiti tyrimo metodai, pavyzdžiui, EKG, troponino ir kraujo mėginiai kitiems laboratoriniams ir uždegiminiams parametrams nustatyti, neurologinis tyrimas, GFS (gastrofibroskopija), sonografija (USG), kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, rentgeno nuotrauka ir kiti.

Ligos eiga nuo pirmųjų simptomų iki paskutinių pūslelių išdžiūvimo gali trukti iki 4 savaičių.

Niežulys arba odos šerpetojimas yra pirmas pojūtis pažeistoje vietoje, dar prieš odos pasėjimą. Arba gali būti ir kitų pojūčių. Prasideda intensyvus skausmas.

Skausmas gali atsirasti iki 5 dienų prieš bėrimo pasėjimą.

Per kelias dienas taip pat atsiranda tipiškas bėrimas. Jam būdinga juostos forma ir riba toje vietoje, kur susidaro viena ar kelios defektų grupės.

Pūslelės yra smeigtuko galvutės arba ryžio grūdelio dydžio. Tačiau jos gali susilieti.

Oda yra įtempta, iš pradžių pripildyta skaidraus skysčio. Vėliau turinys tampa drumstas ir pilkai geltonas.

Visą laiką pažeistoje vietoje kaitaliojasi visi bėrimo laipsniai - nuo paraudimo ir spuogų iki sprogstančių pūslių ar šašų. Vaizdžiai šis reiškinys vadinamas žvaigždžių žemėlapiu.

Bėrimų ir pūslelių negalima draskyti. Kyla antrinės bakterinės infekcijos ir randų gijimo pavojus.

Patys odos defektai yra skausmingi. Skausmas sustiprėja judant, prausiantis duše ar vilkint ankštus drabužius. Dėl diskomforto ir galimo perdavimo būtinas nedarbingumas ir izoliacija. Liga paprastai riboja gyvenimo kokybę.

Neretai pasitaiko nerimo iki depresijos būsenų dėl blogos sveikatos ir socialinių apribojimų.

Būdingiausia odos užsikrėtimo vieta yra liemuo, su išplitimu į viršutines ar apatines galūnes. Herpesas ant galvos ir veido yra pavojingas.

Daugeliu atvejų simptomai išsivysto virš nervo, besitęsiančio nuo šaknies vienpusiškai. Tačiau aprašyta ir abipusė pūslelinė, t. y. ant abiejų kūno pusių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai odos požymių nebūna, o būna tik kiti aprašyti nusiskundimai.

Po gydymo gali atsirasti ir ilgai išlikti neuralginis skausmas. Specifinė eiga priklauso nuo komplikacijų ir pažeidimo vietos.

Neuralginis poherpetinis skausmas gali išlikti mėnesius ar metus.

Šienligė ir nėštumas

Daugiausia problemų kelia pirminis užsikrėtimas VZV nėštumo metu, t. y. sąlytis su nėščia moterimi, kuri dar nesirgo vėjaraupiais.

Virusas pereina per placentą ir gali pažeisti vaisių.

Kaip minėta straipsnyje apie raupus, rizika yra vaisiaus vystymosi defektai, kontaktuojant pirmojo trimestro metu. Užsikrėtimo pasekmė yra įgimta vėjaraupių liga.

Panašiai didelė rizika yra ir laikotarpiu iki gimdymo (maždaug 2-3 savaitės) bei po gimdymo. Sunkios eigos galima tikėtis ypač paskutines 5 dienas prieš gimdymą ir iškart po jo. Būtent tada išsivysto naujagimių vėjaraupiai.

Pranešama, kad nuo 20-osios iki 36-osios nėštumo savaitės liga vaisiaus nepaveikia. Ji teigiamai veikia motinos imuninį atsaką. Vaisius yra iš dalies aprūpintas antikūnais, kurie perėjo per placentą.