Kaip gydyti alerginę šienligę? Vaistai, imunoterapija ir gydymo laikymasis

Šienligės gydymas grindžiamas 3 etapais:

1. Alergeno pašalinimas.

Sėkmingo šienligės gydymo pagrindas - geras paciento bendradarbiavimas. Jį sudaro aktyvus požiūris, režimo laikymasis ir gyvenimo būdo keitimas.

Labai svarbu laikytis individualių priemonių, ypač užtikrinti nedulkėtą namų aplinką arba sumažinti alergizuojančių žiedadulkių poveikį.

Rekomenduojamos šios priemonės:

• Rekomenduojama riboti fizinį aktyvumą lauke žiedadulkių piko metu.
• Reguliariai stebėkite žiedadulkių situaciją savo regione (žiedadulkių biuletenis).
• Dėvėkite žiedadulkių kaukes, kvėpuokite daugiau pro nosį nei pro burną, o sportuodami lauke dėvėkite akių apsaugos priemones (sportinius akinius).
• Kiekvieną kartą grįžę iš buvimo lauke nusiprauskite po dušu, nusiprauskite plaukus ir veidą bei persirenkite drabužius.
• Nepalikite drabužių, kuriuos dėvėjote lauke, miegamajame.
• Geriausias laikas būti lauke yra po lietaus.
• Butuose ir namuose naudokite tinklelius nuo dulkių.
• Namuose naudokite oro valytuvus.
• Viena iš veiksmingų kovos su dulkėmis priemonių yra padidinta nosies higiena (reguliarūs skalavimai).
• Alergiškiems žmonėms labai naudingas buvimas pajūryje ir gydyklose, reabilitacija, gydymas urvuose.

2. Specifinė alergenų imunoterapija (hiposensibilizacija, desensibilizacija)

Specifinė alergeno imunoterapija taikoma siekiant paveikti alerginę reakciją. Ji sukelia vadinamosios alergeno tolerancijos būseną. Šį gydymo metodą sudaro ilgalaikis modifikuoto alergeno vartojimas.

Dėl gydymo palengvėja šienligės simptomai. Taip pat sumažėja komplikacijų rizika.

3. Farmakoterapija

Šienligei gydyti praktikoje naudojami šie preparatai:

1. Antihistamininiai vaistai

Antihistamininiai vaistai yra dažniausiai šienligei gydyti naudojama vaistų grupė. Jie vartojami alerginiams simptomams slopinti. Jie taip pat veikia profilaktiškai. Rinkoje jų yra geriamųjų arba vietinių vaistų formų (nosies ir akių lašų).

Praktikoje vartojami šie vaistai:

• antros kartos nesedinamieji antihistamininiai vaistai (cetirizinas, loratadinas)
• trečiosios kartos antihistamininiai vaistai (desloratadinas - aktyvusis loratadino metabolitas, levocetirizinas - cetirizino izomeras)
• naujesni antihistamininiai vaistai (feksofenadinas)
• loratadino, desloratadino, feksofenadino orodisperguojamosios tabletės
• vietinio poveikio antihistamininiai vaistai (nosies dekongestantai levokabastinas, azelastinas)

2. Kortikosteroidai

Kortikosteroidai vartojami profilaktiškai ir ilgą laiką, ypač prieš prasidedant žiedadulkių sezonui. Jų veikimo pradžia yra lėta. Dėl šios priežasties jie nevartojami tiesioginiam simptomų palengvinimui.

Rinkoje jų yra vietinio poveikio (nosies lašų) pavidalu. Nosies lašai vartojami esant vidutinio sunkumo ir sunkiai šienligei. Jie vartojami 1-2 kartus per dieną.

Vietinio poveikio kortikosteroidai yra šie:

• beklometazonas
• budenozidas
• mometazonas
• flutikazonas

3. Kromonai

Kromonai naudojami alergijos profilaktikai. Jų privalumas tas, kad jie tinka ir vaikams. Kromonų veikimo mechanizmas - stabilizuoti putliųjų ląstelių ląstelių membranas, tuomet joms sunkiau išskirti uždegimo mediatorius.

Rinkoje yra produktas, kurio sudėtyje yra vaistinės medžiagos natrio kromoglikato, neleidžiančio išsiskirti medžiagoms (histaminui ir daugeliui kitų medžiagų), atsakingoms už alerginės reakcijos sukėlimą. Jis taip pat pasižymi priešuždegiminiu ir antialerginiu poveikiu.

4. Dekongestantai

Dekongestantai pasižymi ryškiu poveikiu nosies praeinamumui. Svarbu žinoti, kad juos vartojant ilgiau nei 10 dienų gali išsivystyti medikamentinis rinitas.

Praktikoje vartojami šie vaistai:

• dimetindenas
• fenilefrinas
• nafazolinas
• ksilometazolinas
• oksimetazolinas
• tetrizolinas