Šlapimo nelaikymo gydymas: kokie vaistai padės? + kitos galimybės

Šlapimo nelaikymo problemos atpažinimas, diagnozė ir vėlesnis gydymas yra labai svarbūs sergantiems pacientams.

Kai kuriais atvejais šlapimo nelaikymo gydymas visiškai pašalina šlapimo nutekėjimo problemą. Kitais, dažniausiai lėtiniais atvejais, gydymas veikia kaip šlapimo nutekėjimo sunkumo sušvelninimas.

Tinkamas ir tikslingas gydymas sumažina arba pašalina šlapimo nutekėjimo problemą. Be to, jis padeda pacientams psichologiškai ir socialiai, t. y. pagerina jų gyvenimo kokybę.

Yra keletas šlapimo nelaikymo gydymo būdų, būtent:

• Gydymas pagal režimą (konservatyvus)
• Farmakologinis gydymas - gydymas vaistais
• Chirurginis gydymas

Tinkamo metodo ar šių metodų derinio pasirinkimas visada priklauso nuo konkretaus šlapimo nelaikymo tipo ir laipsnio, kuris diagnozuotas pacientui, taip pat nuo jo amžiaus ir bendros sveikatos būklės.

Pirmiausia paprastai pasirenkamas mažiausiai invazinis ir mažiausiai galimų šalutinių poveikių turintis gydymas.

Gydymas pagal režimą (konservatyvus)

Režiminis gydymas skirtas dabartiniam paciento požiūriui ir patiriamam funkcionavimui pakeisti. Jis apima gyvenimo būdo keitimą, pratimus ir dubens dugno stiprinimą.

Režiminis gydymas yra svarbiausias ir duoda geriausius streso sukelto šlapimo nelaikymo gydymo rezultatus.

Gyvenimo būdo modifikavimas apima svorio mažinimą, rūkymo nutraukimą, kasdienio skysčių vartojimo optimizavimą, planinį tuštinimąsi arba tualeto mokymą. Tai pagrindiniai žingsniai, kuriais siekiama sumažinti šlapimo nelaikymo simptomų pasireiškimą ir jų paūmėjimą.

Šlapimo pūslės treniravimas taip pat yra vienas iš šlapimo nelaikymo gydymo būdų. Tai reiškia, kad pacientams, kurie yra įpratę dažnai šlapintis, sąmoningai sulaikomas šlapimas. Taip padidinama šlapimo pūslės talpa ir sumažinamas jos raumenų susitraukinėjimas.

Taip pat labai veiksminga dubens dugno raumenų stiprinimo pratimų serija, vadinamoji Kėgelio pratimais. Pacientai išmoksta sąmoningai sutraukti dubens dugno raumenis prieš bet kokį pilvo spaudimo padidėjimą ir jo metu, pavyzdžiui, kosint.

Taip siekiama pagerinti atramą ir šlaplės funkciją, ypač moterims, kurios gali savaime sutraukti dubens raumenis ir taip užspausti šlaplę.

Norint pasiekti rezultatų, ypač svarbus pratimų intensyvumas ir reguliarumas.

Lentelė: Laiko ir fizinių pastangų reikalaujančių dubens dugno stiprinimo pratimų pavyzdžiai

Moterims, norinčioms išvengti operacijos ir negalinčioms laikytis režimo priemonių, tokių kaip reguliari mankšta ir gyvenimo būdo keitimas, yra galimybė naudoti makšties laikymo pešinėlius.

Jie ypač naudojami moterims, sergančioms stresiniu šlapimo nelaikymu.

Farmakologinis gydymas

Šlapimo nelaikymui gydyti vartojami kelių grupių vaistai. Parenkant tinkamą vaistą atsižvelgiama į konkretų šlapimo nelaikymo tipą, bendrą paciento sveikatos būklę, šalutinio poveikio riziką ir į tai, ar pacientas vartoja kitus vaistus.

Prieš farmakologinį gydymą visada reikia taikyti režimą. Tik jo nesėkmės atveju svarstoma apie medikamentinį gydymą.

Kai kurių vaistų atveju galutinis gydymo poveikis gali pasireikšti po kelių savaičių. Pacientus reikėtų įspėti, kad nenutrauktų gydymo savavališkai ir nepasitarę su gydytoju.

Farmakologinis gydymas pirmiausia padeda palengvinti šlapimo nelaikymo simptomus.

Vaistų, vartojamų streso ir šlapimo nelaikymui gydyti, lentelė

Pirmoji vaistų grupė yra anticholinerginiai vaistai, dar vadinami antimuskarininiais vaistais. Jie vartojami esant šlapimo nelaikymui ir yra pirmojo pasirinkimo vaistai.

Anticholinerginiai vaistai tiesiogiai veikia šlapimo pūslės raumenis (detrusorių) ir didina šlapimo pūslės talpą. Dėl to sumažėja noras šlapintis, tuštinimosi dažnis ir šiek tiek šlapinimosi naktį dažnis.

Dažniausi šalutiniai anticholinerginių vaistų poveikiai yra burnos džiūvimas, galvos skausmas, neryškus matymas, sulėtėjęs virškinimas iki vidurių užkietėjimo, mieguistumas ir sumišimas.

Jei pasireiškia reikšmingas šalutinis poveikis vartojant pirmos kartos anticholinergikus, pereikite prie antros kartos anticholinergikų.

β3 adrenerginių receptorių agonistai vartojami gydant šlapimo nelaikymą. Jie tiesiogiai veikia šlapimo pūslės raumenis (detrusorių).

Jie paprastai vartojami tais atvejais, kai pacientas netoleruoja gydymo anticholinerginėmis medžiagomis arba jis yra neįmanomas.

Šalutinis poveikis visų pirma yra kraujospūdžio padidėjimas. Todėl jų negalima vartoti pacientams, kurių kraujospūdis yra aukštas.

Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai vartojami gydant stresinį šlapimo nelaikymą. Jų poveikis - sustiprinti šlaplės sfinkterį, taip padidinant jo atsparumą ir palengvinant šlapimo nutekėjimo simptomus.

Hormoniniai estrogenų grupės vaistai mažomis dozėmis vartojami moterims, kurių makšties gleivinė yra gleivinės gleivinė.

Chirurginis gydymas

Trečioji gydymo kryptis yra chirurginis gydymas.

Tai apima onabotulinumtoksino A, vadinamo botoksu, vartojimą. Jis švirkščiamas į šlapimo pūslės sienelę, kur veikia neuromuskulinę jungtį ir slopina šlapimo pūslės dirglumą.

Šis metodas taikomas esant šlapimo nelaikymui, kai farmakologinis gydymas nepadeda. Jo veiksmingumas yra panašus į farmakologinio gydymo, tačiau jo nereikia vartoti kasdien.

Injekcijos atliekamos taikant bendrąją nejautrą. Todėl kalbama apie trečiosios eilės gydymą.

Poveikis išlieka maždaug 9-12 mėnesių, vėliau jį reikia kartoti. Šios procedūros rizika visų pirma yra laikina šlapimo susilaikymo problema, šlapimo takų infekcijų atsiradimas arba šlapimo likučių susidarymas.

Kita chirurginio gydymo galimybė - blauzdikaulio nervo nervinė stimuliacija. Blauzdikaulio nervas yra nervas, einantis nuo vidinės kulkšnies pusės išilgai blauzdos iki kryžkaulio nervų.

Stimuliuojant šį nervą, sužadinimai perduodami į apatinius šlapimo takus. Tai pakeičia šlapimo pūslės jautrumą ir susitraukimą, taigi ir patį šlapinimosi refleksą.

Nervų stimuliacija rekomenduojama moterims, sergančioms šlapimo nelaikymu ir nereaguojančioms į gydymą anticholinerginiais vaistais.

Sakralinio nervo moduliacija taip pat taikoma gydant šlapimo nelaikymą. Tai procesas, kurio metu dubens srityje implantuotas stimuliatorius per švininius elektrodus slopina šlapimo pūslėje kylančius perteklinius sužadinimus.

Šis metodas yra invazinis, tačiau veiksmingesnis už farmakologinį gydymą ir užtikrina ilgalaikį šlapimo nelaikymo simptomų palengvėjimą.

Chirurginis gydymo būdas moterims, sergančioms streso sukeltu šlapimo nelaikymu, yra suburetrinės juostos implantavimas. Tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu po šlaplės ertme įterpiama proleninė juosta.

Juosta dedama po centrine šlaplės dalimi kilpos forma arba horizontaliai. Jos paskirtis - suteikti šlaplei atramą ir užtikrinti, kad ji būtų fiksuota, kad būtų išvengta nusileidimo ir vėlesnio šlapimo pratekėjimo.

Procedūra yra labai veiksminga, ypač pirmaisiais metais. Ilgainiui (maždaug po 10 metų) ji praranda savo poveikį ir grįžta šlapimo nelaikymo simptomai. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad moteris nesirūpina dubens dugnu ir per daug jį apkrauna.

Visos makšties operacijos turi įtakos lytinei funkcijai.

Svarbi ir neatsiejama šlapimo nelaikymo dalis yra apsauginių šlapimo nelaikymo priemonių naudojimas. Šlapimo nelaikymo priemonės nesprendžia šlapimo nelaikymo priežasties, jos atlieka tik apsauginę funkciją.

Jų svarba slypi paciento gyvenimo kokybės gerinime. Pacientas jaučiasi apsaugotas ir jam nereikia nerimauti, kad netikėtas šlapimo nutekėjimas sukels jam nepatogumų. Tai taip pat leidžia pacientui integruotis į įprastą gyvenimą ir užsiimti veikla kaip bet kuriam kitam žmogui.

Pagalbinės šlapimo nelaikymo priemonės rado savo vietą ypač lėtiniu šlapimo nelaikymu sergantiems pacientams, tiems, kurie nereaguoja į gydymo režimą, nėra tinkami kandidatai operacijai arba nesutinka operuotis.

Renkantis tinkamą pagalbinę priemonę atsižvelgiama į paciento lytį, amžių, kūno svorį, judrumo laipsnį ir šlapimo nutekėjimo intensyvumą.

Pacientams siūlomos pagalbinės priemonės, kurių sugėrimo laipsnis yra diferencijuotas: nuo mažesnio sugėrimo įklotų ar įdedamų sauskelnių iki didelio sugėrimo įklotų, sauskelnių ar įklotų gulintiems pacientams.