Tinklainės atšokos gydymas: vaistai ar invazinis metodas?

Gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo ankstyvo tinklainės atšokavimo nustatymo. Bet kuriuo atveju procedūra turi būti atlikta kuo greičiau, nes priešingu atveju gresia nuolatinis regėjimo sutrikimas ir net aklumas.

Žinoma, įtakos turi ir tokie veiksniai, kaip, pvz:

atšokos laikas ir trukmė
pažeidimo mastas
atsiskyrimo vieta
asmens amžius
trumparegystės buvimas ir laipsnis (prastesni rezultatai, kai dioptrijos didesnės nei -6)

Vėliau gydymui taikomi keli metodai. Pavyzdžiui, plyšio gydymas lazeriu, krioretinopeksija arba plombavimas. Chirurginės procedūros esmė - uždaryti tinklainės plyšį.

Yra du pagrindiniai būdai, t. y. išorinis ir vidinis.

Išorinio atveju atliekamas užpildymas (episkleralinis užpildymas) arba serklažas (esant daugybinėms tinklainės skylėms). Principas - išlenkti akies baltymą (sklerą) į vidų. Tokiu būdu akies sluoksniai suspaudžiami ir taip apribojamas atšokimas.

Pagrindinis principas - silikoninės medžiagos veikimas iš akies išorės, kuri spaudžia sklerą. Esant daugybiniams pažeidimams, uždedama skleralinė sagtis, kuri apgaubia akį, išskyrus sritį, skirtą šviesai patekti į akį. Sagtis spaudžia kaip diržas.

Minimaliai invaziniai metodai yra lazeris (fotokoaguliacija). Lazeriu akies tinklainėje išdeginama skylutė ir (arba) plyšys. Taip atsiranda randas ir tinklainė privirinama prie po ja esančių audinių. Šaldymas (krioretinopeksija), kai zondu taikoma žema temperatūra, taip pat sukuriamas randas ir tinklainė pritvirtinama prie akies sienelės.

Taip užkertamas kelias tinklainės pažeidimui ir regėjimui progresuoti.

Vidinio metodo pagrindas yra vitrektomija, t. y. stiklakūnio pašalinimas ir tinklainės apdorojimas. Tuomet erdvė užpildoma silikonine alyva (arba dujomis, jei atliekama pneumatinė retinopeksija), kad būtų pakeista stiklakūnio funkcija. Tokiu būdu tinklainė prispaudžiama prie gyslainės.

Po operacijos vyksta gijimas ir atsigavimas, o visas procesas trunka kelis mėnesius.

Dėl ligos formos kartais tenka pakuoti procedūrą, o kai kuriais atvejais reikiamas pasveikimas neįvyksta. Regėjimas koreguojamas, tačiau galutinis regėjimo aštrumas gali būti ne tokios būklės kaip prieš ligą.