Apatija: kas yra apatija ir kokie jos simptomai? Diagnozė ir gydymas

Apatija gali paveikti mūsų darbą, santykius šeimoje ir net pačią paprasčiausią kasdienę veiklą.

Apatija gali būti trumpalaikė būklė arba ilgalaikis ligos simptomas.

Ji dažnai siejama su demotyvacija, nesidomėjimu, liūdesiu ir abejingumu aplinkos dirgikliams.

Apatijos apraiškas ir simptomus, priežastis, diagnozę, gydymo būdus, motyvaciją, psichoterapiją ir daug kitos įdomios informacijos rasite šiame straipsnyje.

Kas yra apatija?

Apatija oficialiai apibrėžiama kaip motyvacijos, valios, emocijų ir susidomėjimo aplinkos dirgikliais stoka. Jai būdingas abejingumas ir dažnai padidėjęs nuovargis bei liūdesys. Ji gali turėti įtakos darbui, asmeniniams santykiams ir įprastai kasdienei veiklai.

Apatija gali priminti tingumą, nesidomėjimą aplinkos dirgikliais ar net nemeilę gyvenimui.

Apatijos (abejingumo) sinonimas yra terminas letargija.

Kiekvienas iš mūsų kada nors gyvenime esame patyrę apatijos būseną. Tam tikrose gyvenimo situacijose apatija gali būti normali.

Dažnai tai būna tik trumpalaikė būsena, kurią lemia įvairios priežastys. Ją gali sukelti sunkesnis laikotarpis darbe ir asmeniniame gyvenime, stresas, ilgalaikis stereotipas, fizinis ir psichinis nuovargis ir kt.

Apatija gali būti laikina būklė, kuri praeina per palyginti trumpą laiką, arba ji gali pasireikšti kaip tam tikrų ligų simptomas. Dažna, ilgalaikė ir lėtinė apatija yra pavojinga.

Apatija gali būti įvairių neurologinių ir psichologinių ligų simptomas.

Ji gali būtiįvairių psichologinių ligų simptomas, pvz. depresija a nerimo sutrikimaiJi taip pat pasireiškia sergant neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ar demencija vyresniame amžiuje.

Apatijos simptomai ir apraiškos

Apatijos būsenos simptomai tikrai nėra malonūs. Apatija gali būti tiek fizinė, tiek psichinė. Ji gali pasireikšti išsekimu, sumažėjusia energija, nesugebėjimu susikaupti ir mąstyti.

Galimi apatijos simptomai :

• Energijos trūkumas
• Motyvacijos stoka
• Demotyvacija
• Abejingumas
• Nepasitikėjimas gyvenimu ir įprasta veikla
• Dažna nuotaikų kaita
• Nuotaikos pablogėjimas
• Liūdesio ir nerimo jausmas
• Mieguistumas, mieguistumas
• Padidėjęs nuovargis
• Tinginystė
• Sumažėjęs gebėjimas mąstyti
• Sutrikęs gebėjimas susikaupti
• Nesidomėjimas aplinkos dirgikliais
• Suprastėjusi miego kokybė
• Silpnesni darbo rezultatai
• Partnerių santykių problemos
• Socialinio gyvenimo ignoravimas
• Introvertiški polinkiai
• Galvos skausmas ir migrena

Apatijos etiologija ir priežastys

Ar tai nėra tik trumpalaikis motyvacijos praradimas?

Labai svarbu mokėti atskirti liguistą apatiją ir motyvacijos praradimą nuo laikinos apatijos būsenos, turinčios konkrečią priežastį.

Visi mes tam tikru metu patiriame nemalonų nesėkmių ir sąstingio etapą.

Gyvenimu nusivylęs žmogus lengvai patenka į apatijos būseną. Šis jausmas gali tęstis kelias dienas ar savaites. Jei į jį nesureaguojama, jis gali grįžti pakartotinai.

Kai užsitęsusi apatija trukdo asmeniniams santykiams, darbui ir kasdieniam gyvenimui, tai yra patologinė būsena.

Patologinei apatijai būdinga tai, kad prarandamas susidomėjimas socialiniais ryšiais, socialine veikla, išoriniais dirgikliais ir įprasta kasdiene veikla.

Trumpalaikį motyvacijos praradimą dėl konkrečios priežasties galima suvaldyti daug lengviau, priešingai nei patologinę apatiją.

Įveikiant blogą periodą, keičiant gyvenimo būdą, darbą, naujus stimulus, pomėgius, kūrybinę veiklą, aplinkos paramą, psichoterapiją, meditacijos motyvavimo technikas ir daugelį kitų būdų bei gyvenimo impulsų.

Kūno ir proto pusiausvyros pagrindas yra subalansuota sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso šalinimas ir kokybiškas miegas.

Esant sunkiam periodui, ilgalaikiam motyvacijos praradimui ir sąstingio jausmui, patartina kreiptis į artimą žmogų, o geriausia - į profesionalą. Psichologas (psichoterapeutas) gali padėti daug greičiau išanalizuoti ir suvaldyti būklę.

Patartina įsisąmoninti demotyvacijos priežastis ir nusistatyti trumpalaikius tikslus, prioritetus bei lūkesčius.

Apatija ir liga

Apatija sergant psichikos liga gali pasireikšti visose amžiaus grupėse. Apatijos priežasčių negalima išvardyti bendrai. Jos skirstomos pagal ligą, kurią lydi.

Nuolatinė apatija gali būti įvairių psichiatrinių ir neurologinių problemų lydintis simptomas. Ji dažnai siejama su depresija, melancholija, nerimo sutrikimais ar šizofrenija.

Dažniausiai apatija siejama su depresija.

Apatija taip pat gali pasireikšti žmonėms, sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis. Dažniausiai pasitaikančios neurologinės ligos, kurioms būdingi apatijos simptomai, yra demencija, senatvinė demencija, Parkinsono liga a Alzheimerio liga Alzheimerio liga.

Apatija dažnai gali būti vienas pirmųjų senatvinės demencijos arba Alzheimerio ligos požymių.

Ji taip pat gali pasireikšti žmonėms, sergantiems nervine anoreksija ir kitais valgymo sutrikimais. Kai kuriais atvejais apatija gali atsirasti dėl organinių pokyčių smegenyse, pavyzdžiui, cistos, uždegimo, hematomos, krešulio, auglio ir kitų struktūrinių pokyčių.

Kada reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos?

Jei trumpalaikės apatijos priežastis yra pašalinta, dėl šios būklės nereikia kreiptis į gydytoją. Net ir tokiu atveju patartina pasinaudoti šeimos ir artimųjų parama.

Jei apatiškas elgesys dėl nemalonių įvykių tęsiasi kelias savaites ir, nepaisant visų pastangų, nepagerėja, būtina kreiptis pagalbos į specialistą - psichoterapeutą (psichologą, psichiatrą).

Dėl nuolatinės apatiškos būsenos, pasireiškiančios psichologiniais simptomais (nerimas, depresija, nesidomėjimas aplinka) ir fiziniais simptomais (nuovargis, galvos skausmas), būtina apsilankyti pas psichiatrą.

Jei svarstote šią galimybę, nedvejodami kreipkitės į specialistą.

Diagnozė ir gydymo galimybės

Daugeliu atvejų apatijos etiologijos diagnozę nustato psichiatras, psichologas arba neurologas. Gydytojas, naudodamasis vertinimo skale, įvertina apatijos poveikį kasdienio, profesinio ir asmeninio gyvenimo kokybei bei asmens mąstymo pokyčiams.

Konservatyvų gydymą sudaro psichoterapeuto užsiėmimai. Psichoterapeutas veda Jus prie pozityvesnio požiūrio į pasaulį formavimo. Jis parodo Jums įvairias technikas, padedančias tinkamai nusiteikti ir motyvuoti.

Psichoterapeuto konsultacijos dėl apatijos padeda asmeniui greičiau susidoroti su nepageidaujama būkle. Jis padeda link sveiko mąstymo ir gyvenimo būdo.

Gydytojas taip pat gali paskirti farmakoterapiją - vaistus, mažinančius nerimą ir depresines būsenas. Šie neigiami simptomai dažnai būna susiję su apatija.

Konkretus psichofarmakologinis vaistas priklauso nuo tikslios diagnozės, simptomų ir asmens sveikatos būklės.

Apatijos būsenų gydymas sergant neurodegeneracinėmis ir psichikos ligomis pirmiausia yra medikamentinis. Antidepresantai, psichostimuliatoriai, antipsichotikai ir kiti psichofarmakologiniai preparatai dažniausiai vartojami atsižvelgiant į apatijos simptomus ir bendrą psichikos sveikatą.

Vaikų apatijos apraiškos

Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas staiga tapo kitoks, mieguistas ir nereaguoja į dirgiklius, turėtumėte būti budrūs ir, jei abejojate, kreiptis į pediatrą. Tai gali būti tik nuovargis, bet ir infekcijos ar kitos ūmios ligos.

Jei jūsų vaikas staiga tapo kitoks, mieguistas ir nereaguoja į dirgiklius, turėtumėte būti budrūs. Jei abejojate, kreipkitės į pediatrą. Tai gali būti ne tik nuovargis, bet ir infekcijos ar kitos ūmios ligos.

Mažiems vaikams apatiška būsena paprastai būna susijusi su kita liga.

Maži vaikai fiziologiškai yra energingesni, pozityvesni ir apskritai gyvybingesni. Nuovargis, demotyvacija ir nesidomėjimas aplinkos dirgikliais paprastai yra susiję su kitos ligos simptomais.

Tai gali būti įprasta liga, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas, taip pat rimtesnės ligos, pavyzdžiui, smegenų traumos, meningitas ir kitos infekcinės ligos.

Tai taip pat gali būti jautri reakcija į įvykį namų ar mokyklos aplinkoje.

Vyresniems vaikams ar paaugliams apatija gali būti savęs ieškojimo, susidomėjimo stokos, vienišumo jausmo ir pan. apraiška.

Esant nuolatinei apatijai ir kitiems simptomams (nerimas, depresija, panika...) patartina kreiptis į pediatrą arba vaikų psichiatrą. Tai gali užkirsti kelią psichikos ligų atsiradimui suaugus.