Ar žinote nuotaikos sutrikimų priežastis? (Bipolinis sutrikimas, alkoholizmas, vaikų ADHD)

Nuotaikos sutrikimai arba nuotaikos pokyčiai būdingi įvairiems psichikos ir psichikos sutrikimams. Tai ne visada yra sutrikimas ar liga.

Kai kurių pokyčių ir sutrikimų priežastis gali būti ankstesnis išorinės aplinkos dirgiklis, pavyzdžiui, stresinės ir įtemptos situacijos.

Tuomet natūralu, kad žmogus pasižymi mažesniu emociniu stabilumu.

Dažnai nuotaikos pokyčiai susiję su temperamentu arba tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Nuotaikos pokyčius taip pat sąlygoja aplinka.

Nuotaikos sutrikimai ir nuotaikos pokyčiai pasireiškia euforija arba depresija. Euforijos metu žmogus jaučiasi pernelyg aktyvus ir energingas. Depresijos metu jis yra apatiškas, nesidomi aplinkiniais dalykais ir apskritai yra blogos nuotaikos.

Nuotaikos svyravimai sukelia psichologinių sutrikimų

Labai dažnai ir paprastai nuotaikų kaita pasireiškia esant depresiniams sutrikimams. Jie gali būti trumpalaikiai arba ilgalaikiai. Tai pernelyg didelio liūdesio būsena. Problema, jei tokia būsena trunka ilgiau nei 2 savaites.

Tuomet reikia kreiptis į gydytoją.

Afektiniams elgesio sutrikimams priskiriami maniakiniai epizodai, kurie gali pasireikšti atskirai arba kaip bipolinio sutrikimo dalis.

Maniakinis depresinis sutrikimas, dar vadinamas bipoliniu afektiniu sutrikimu, yra labai sunki psichikos liga. Jam būdinga periodinė nuotaikos, taip pat ir bendro organizmo funkcionavimo kaita. Žmogus kaitalioja manijos ir depresijos būsenas.

Pasireiškia nuotaikos ir elgesio pokyčiai.

Distimija yra ilgalaikė nuotaikos, taip pat aktyvumo ar energijos sumažėjimo būsena. Pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, susikaupimo sutrikimas, beviltiškumo jausmas, išsekimas ir verksmingumas. Kita forma yra ciklotimija, kuri iš tikrųjų yra nuotaikos kaita. Joje kaitaliojasi geros nuotaikos ir nuotaikos pablogėjimo būsenos.

Nuotaikos svyravimų pasitaiko ir sergant psichoze, pavyzdžiui, šizofrenija, kai sutrinka asmenybė, ypač emocinė psichikos dalis. Šio sutrikimo paveiktam asmeniui dažnai keičiasi elgesys ir nuotaika. Net ir sergant psichoze svarbus nuoseklus psichiatrinis gydymas ir jo laikymasis.

Tokio sutrikimo pavyzdys yra šizoafektinis sutrikimas. Pasireiškia nuotaikos sutrikimas, t. y. kaitaliojasi liguistai pakilios, o paskui prislėgtos nuotaikos. Be to, būna iliuzijų ir paranoidinių fantazijų.

Demencijai būdingi atminties ir racionalaus mąstymo sutrikimai. Tai psichikos sutrikimas, ypač būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Nuotaikos sutrikimai pasireiškia kaitaliojant euforiją, depresiją, taip pat agresiją.

Nuotaikos sutrikimus taip pat sukelia alkoholis ir, žinoma, kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos, pavyzdžiui, narkotikai. Kai alkoholio vartojama per daug, tai jau yra alkoholizmas. Alkoholizmas susijęs su asmenybės ir intelekto žlugimu bei agresyviu elgesiu.

Pavyzdžiui, delyro metu sutrinka suvokimas ir atsiranda sumišimo būsena. Asmuo gali būti agresyvus, turėti haliucinacijų ir dažnai svyruoti nuotaika. Arba jį gali kankinti nemiga ir emociniai sutrikimai.

Be alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų poveikio, elgesio pokyčiams atsirasti taip pat turi įtakos intoksikacija (apsinuodijimas). Tai daugiausia apsinuodijimas organiniais tirpikliais, tokiais kaip esteriai, eteriai, glikoliai. Jis pasireiškia patekus per virškinamąjį traktą, įkvėpus ir per odą.

Organiniai nuotaikos sutrikimai atsiranda, pavyzdžiui, po smegenų pažeidimo. Tai gali būti alkoholizmo pasekmė, po insulto. Organinis smegenų pažeidimas, taigi ir nuotaikos sutrikimai, taip pat atsiranda po sunkių galvos traumų.

Nuotaikos sutrikimai taip pat gali pasireikšti anoreksija. Tai psichikos valgymo sutrikimas, kuriam daugiausia būdingas nepasitenkinimas savo svoriu. Jis susijęs su maisto suvartojimo ribojimu ir perdėtomis pastangomis sumažinti kūno svorį.

Vaikų nuotaikos pokyčiai

Nuotaikos sutrikimai ir nuotaikos pokyčiai, ypač vaikams, labai dažni sergant liga, vadinama ADHD. ADHD - tai sutrumpinimas nuo žodžio Attention Deficit Hyperactivity Disorder (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas), kitaip dar vadinamo hiperkinetišku sutrikimu.

ADHD dažniausiai būdinga:

• dėmesio trūkumo sutrikimas, nedėmesingumas, nesugebėjimas išlaikyti koncentracijos
• hiperaktyvumas
• impulsyvus elgesys

ADHD dažniausiai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams ir pasireiškia dėmesio koncentracijos, mokymosi ir hiperaktyvumo sutrikimais, kurie kartu su nervingumu sukelia nuotaikos ir elgesio pokyčius. ADHD yra kitų psichikos sutrikimų rizikos veiksnys. Kiti afektiniai sutrikimai, pavyzdžiui, manijos ar depresijos epizodai, taip pat gali pasireikšti tiek vaikystėje, tiek suaugus.

Kitos ligos ir nuotaikos pokyčiai

Kitos ligos taip pat pasireiškia nuotaikos pokyčiais. Tai daugiausia nervų sutrikimai. Pavyzdžiui, migrenai būdingi stiprūs galvos skausmai ir neramumas. Dėl šių veiksnių žmogus jaučiasi nervingas, o neretai ir nuotaikos bei elgesio sutrikimai.

Nuotaikų kaita, taip pat nervingumas, padidėjęs jautrumas ir galvos skausmai būdingi ir sergant epilepsija. Epilepsija yra liga, pasireiškianti epilepsijos priepuoliais. Priepuoliai pasireiškia raumenų spazmais.

Raumenų spazmai gali pasireikšti kaip tam tikros raumenų grupės dalies, taip pat kaip generalizuoti kūno spazmai, t. y. viso kūno raumenų spazmai. Tuomet būna ir sąmonės sutrikimas. Po priepuolių, bet ir prieš juos (auros pavidalu) gali būti nuotaikos kaita.

Nuotaikos pokyčiai ir sutrikimai gali būti susiję ir su hormonų kiekiu. Pavyzdžiui, kai hormonų yra per daug, nuotaikos pokyčiai būna įvairūs - nuo euforijos iki nerimo, nervingumo ir verksmingumo. Panašiai vyksta hormonų pokyčiai menstruacinio ciklo metu.

Endokrinologinių ligų, kurių metu gali pasireikšti elgesio sutrikimų, pavyzdžiai:

• Cukrinis diabetas, ypač kai cukraus kiekis kraujyje yra mažas arba didelis.
• Skydliaukės funkcijos sutrikimai, hipotirozė ir hipertirozė
• prieskydinių liaukų ligos, tokios kaip hipoparatiroidizmas ir hiperparatiroidizmas
• Kušingo sindromas
• Adisono liga
• hiperprolaktinemija

Už nuotaikos sutrikimų kartais gali slypėti fiziologinės priežastys. Labai dažnai dirglumas pasireiškia miego ir poilsio trūkumu. Tai būdinga miego apnėjai arba nemigai.

Abu sutrikimai dažniausiai sukelia prastą miego kokybę, miego trūkumą, kartais net dažnus miego pertraukimus. Dėl to žmogus būna nervingas ir emociškai nestabilus. Sutrikimai ir nuotaikos pokyčiai šiuo atveju atslūgsta tik išgydžius miego sutrikimą.