Jis pasireiškia vaikams, suaugusiesiems ir pagyvenusiems žmonėms. Atminties praradimas gali būti trumpalaikis, ilgalaikis, dalinis arba visiškas. Jis atsiranda po nelaimingo atsitikimo, esant psichologiniam sutrikimui arba yra ligos simptomas.
Atminties sutrikimas gali būti dalinis arba visiškas. Visiškas atminties praradimas dar vadinamas amnezija. Dažnai tai būna būklė, kurią sukelia, pavyzdžiui, smegenų trauma, smūgis ar net apsinuodijimas.
Tačiau kai kuriais atvejais procesas yra ilgalaikis ir laipsniškas, be to, degeneruoja ir kitos jutiminės bei pažintinės funkcijos. Atminties sutrikimai kartais būna susiję tik su trumpalaike atmintimi (t. y. naujais faktais), kartais - su ilgalaike atmintimi.
Neurologinės priežastys
Atminties sutrikimų pasitaiko sergant įvairiomis neurologinėmis ligomis, paprastai, pavyzdžiui, Alzheimerio liga. Tai sunki liga, kuria serga vyresnio amžiaus žmonės ir kuriai būdingas smegenų masės netekimas bei asmenybės pokyčiai.
Demencija paprastai pasireiškia atminties praradimu, taip pat racionalaus mąstymo sutrikimais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Parkinsono liga dažnai susijusi su judėjimo problemomis ir raumenų drebėjimu, kartais atminties praradimu ir sumišimu.
Kitos neurologinės priežastys yra epilepsija. Po epilepsijos priepuolio prarandama atmintis. Žmogus negali prisiminti laiko iki priepuolio, jo metu ir po jo. Kitas atvejis - encefalitas.
Tačiau net ir sergant meningitu gali sutrikti atmintis. Taip pat sergant pasiutusių karvių liga. Tai infekcinė liga, pažeidžianti smegenis. Ji dar vadinama galvijų spongiformine encefalopatija.
Straipsnio autorė ekspertė, medicinos mokslų daktarė Andrea Bull priduria:
Pereinamoji visuotinė amnezija - tai trumpalaikis atminties sutrikimas, trunkantis kelias valandas, dažniausiai nuo 6 iki 24 val. Dažnai prieš tai būna stiprus emocinis išgyvenimas. Jis pasireiškia tiek anterogradiniu, tiek retrogradiniu atminties praradimu. Be to, pacientai būna neramūs, sutrikę, išsigandę, dezorientuoti. Kitų neurologinių simptomų, tokių kaip afazija, dizartrija ar motorikos sutrikimai, nebūna!
Psichikos sutrikimai
Keletą psichiatrinių sutrikimų taip pat lydi atminties praradimas. Pavyzdžiui, delyro atveju būna kokybinis sąmonės sutrikimas su atminties praradimu.
Jis gali būti dalinis arba net visiškas, priklausomai nuo situacijos sunkumo.
Sergant alkoholizmu taip pat dažnai sutrinka atmintis. Tai ne tik alkoholio langas. Dėl smegenų ląstelių pažeidimo sutrinka ir ilgalaikė atmintis.
Žmonės, linkę į isteriją, taip pat gali susidurti su atminties sutrikimais. Taip pat ir sergant šizofrenija dažnai sutrinka atmintis. Panašiai prie atminties sutrikimų gali prisidėti ir depresiniai bei nerimo sutrikimai.
Arba kai kuriose stresinėse situacijose. Dažnai tai būna natūralu, pavyzdžiui, tipiškas langas įvairiose stresinėse situacijose, veikiant aplinkybėms. Net ir trūkstant miego, sutrinka atmintis, bet ypač sutrinka dėmesio koncentracija ir jaučiamas nuovargis.
Vaikams atminties sutrikimų dažniausiai pasitaiko esant lengviems smegenų veiklos sutrikimams. Tai pasitaiko, pavyzdžiui, sergant cerebriniu paralyžiumi arba protiniu atsilikimu. Be atminties sutrikimų, pasitaiko ir įvairių kitų simptomų. Pavyzdžiui, dėmesio sutrikimų, elgesio sutrikimų, emocinio labilumo, mažos emocijų kontrolės.
Kitos priežastys
Dažnai amneziją gali lemti insultas. Insultą sukelia deguonies trūkumas smegenyse dėl kraujo krešulio susidarymo kraujotakoje. Sunkesnė priežastis gali būti vėžys.
Sistemine raudonąja vilklige sergantiems žmonėms taip pat sutrinka atmintis, jei liga paveikia smegenis ir pažinimo funkciją. Problema yra ir elgesio pokyčiai. Kartais demencija gali išsivystyti kaip lydinčioji liga.
Sukrėtimo atveju trumpam prarandama sąmonė ir net atmintis. Žmogus neprisimena nei paties sužeidimo momento, nei trumpo laikotarpio prieš ar po jo. Dažniausiai galvos smegenų sukrėtimą sukelia galvos trauma, pavyzdžiui, susidūrimas.
Be to, atminties sutrikimų taip pat pasitaiko:
Huntingtono liga
Adisono liga
perdegimo sindromas
miego apnėja
miego sutrikimai, lunatizmas, nemiga
pogimdyminė psichozė
intoksikacija (apsinuodijimas)
Tam tikri vaistai taip pat neigiamai veikia atmintį. Tai daugiausia benzodiazepinai, migdomieji vaistai, antihistamininiai preparatai ir tricikliniai antidepresantai.
Jei žmogus vartoja statinus ir beta adrenoblokatorius, jis gali turėti atminties problemų.
Vitaminų trūkumas
Taip pat gali trūkti vitaminų, ypač vitamino B1 ir B12. Jų daugiausia yra mėsoje, kiaušiniuose ir pieno produktuose. Ypač problemų gali kilti veganams.
Panašiai ir sergant valgymo sutrikimais, pavyzdžiui, anoreksija, gali atsirasti maistinių medžiagų ir vitaminų trūkumas. Tačiau Krono liga taip pat kelia šių medžiagų trūkumo riziką. Su tuo susijęs nuovargis, silpnumas, svorio kritimas ir kitos kylančios problemos.
Portalo ir turinio tikslas nėra pakeisti profesionalų
egzaminas. Turinys skirtas informaciniams ir neįpareigojantiems tikslams
tik, o ne patariamasis. Kilus sveikatos problemoms, rekomenduojame ieškoti
profesionali pagalba, apsilankymas pas gydytoją ar vaistininką arba kreipimasis į juos.