Cukrus šlapime: kas rodo padidėjusį cukraus kiekį ir kokios vertės yra normalios?

Cukrus šlapime praktiškai reiškia, kad šlapime yra gliukozės, cukraus.

Gliukozė yra paprastasis cukrus, esantis kraujyje. Inkstuose kraujas filtruojamas. Pirminiame šlapime esantis cukrus ir kitos medžiagos yra reabsorbuojamos į kraują. Todėl galutiniame šlapime gliukozės paprastai nerandama.

Padidėjęs cukraus kiekis šlapime

Gliukozės taip pat paprastai randama šlapime.

Tačiau jos vertė šlapime neturi būti didesnė nei 0,72 mmol/l. Jei jos vertė didesnė, kalbame apie patologinį radinį.

Ši būklė profesionaliai vadinama glikozurija.

Glikozurija vertinama, kai nuostoliai yra didesni nei 0,72 mmol/l. Šis reiškinys pasireiškia padidėjus cukraus kiekiui kraujyje, t. y. esant hiperglikemijai. Inkstai pradeda išskirti gliukozę į šlapimą, kai gliukozės kiekis yra maždaug didesnis nei 10 mmol/l.

Kokių ligų metu šlapime būna cukraus?

Pati gliukozė yra paprastasis cukrus, esantis kraujyje. Inkstai filtruoja kraują su gliukoze į šlapimą. Jie atskiria toksines ir atliekines medžiagas, kurios keliauja į šlapimo takus ir iš jų išeina.

Organizmui reikalingos medžiagos (t. y. cukrus) yra reabsorbuojamos. Taip organizme palaikomas ir optimalus cukrų kiekis.

Glikozurija skirstoma į dvi grupes: normoglikeminę glikozuriją ir hiperglikeminę glikozuriją.

Normoglikeminė glikozurija pasireiškia, kai glikemijos lygis yra normalus. Antroji rūšis pasireiškia, kai glikemijos lygis yra padidėjęs.

Normoglikeminė glikozurija atsiranda, kai inkstai nesugeba reabsorbuoti cukraus, pavyzdžiui, sergant autosomine recesyvine liga, inkstų uždegimu arba toksiniu inkstų pažeidimu.

Hiperglikeminė glikozurija būdinga cukriniam diabetui. Tačiau ji nėra pagrindinis diagnostinis rodiklis. Užsitęsus ligai inkstai pakelia cukraus kiekio kraujyje ribą ir dėl to glikozurija gali išnykti.

Taigi cukrus šlapime dažniausiai nustatomas sergant cukriniu diabetu. Šiuo atveju tai yra cukraus apykaitos sutrikimas ir padidėjęs cukraus kiekis matomas ne tik šlapime, bet ir kraujyje.

Cukrinį diabetą gali sukelti arba nepakankama hormono insulino gamyba, arba, priešingai, sumažėjęs organizmo ląstelių jautrumas šiam hormonui. Sergant cukriniu diabetu pasireiškia tokie simptomai kaip nuovargis, padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis. Kartais prisideda ir vėmimas.

Tačiau jei inkstai veikia netinkamai, jie nesugeba grąžinti šių cukrų atgal į kraują. Taip būna, pavyzdžiui, esant inkstų funkcijos sutrikimui dėl uždegimo (esant ūminei kanalėlių nekrozei).

Glikozurija taip pat yra kai kurių endokrininių ligų, pavyzdžiui, skydliaukės ligų, pasekmė. Dėl hipertirozės padidėja skydliaukės hormonų gamyba.

Kitos ligos, kai šlapime gali būti cukraus, pavyzdys yra Kušingo sindromas. Juo sergant pernelyg gausiai šlapinamasi, su šlapimu išskiriamas kortizolis, o pacientas jaučia, kad jam tenka dažniau eiti šlapintis.

Per didelis alkoholio ir kai kurių vaistų vartojimas lemia cukraus buvimą šlapime.

Specifinė situacija, kai padidėja cukraus kiekis šlapime, yra stresas.

Po šia sąvoka turime suprasti organizmo patiriamą stresą, pavyzdžiui, sepsio, didelės apimties nudegimų, piktybinių procesų metu.

Cukraus šlapime gali būti dėl kelių priežasčių, tarp kurių yra šios:

• cukrinis diabetas, t. y. diabetas
• inkstų funkcijos sutrikimas, medžiagų apykaitos ligos (sergant uždegimu arba tokiomis ligomis kaip esencialinė fruktozurija, pentozurija)
• genetinis polinkis
• kepenų ligos
• vaistai
• alkoholis
• endokrininių liaukų ligos
• stresas, trauma, sepsis
• piktybiniai procesai
• nėštumas

Glikozurija nėštumo metu

Nėštumo metu inkstų slenkstis gliukozei yra sumažėjęs. Tuomet į šlapimą patenka daug daugiau cukraus nei kitu atveju.

Tačiau ši būklė yra tik laikina ir nėra lėtinė liga.