Ką rodo padidėjusi kūno temperatūra? Dažniausios priežastys

Padidėjusi kūno temperatūra dar kitaip vadinama subfebrilija. Tai kūno temperatūra nuo 37 iki 38 laipsnių Celsijaus. Padidėjusi temperatūra būna sergant kelių rūšių ligomis. Nuo peršalimo, virusinių kvėpavimo takų ligų iki kai kurių infekcinių ir uždegiminių ligų.

Dažnai ją lydi kiti simptomai, tokiu atveju reikėtų pagalvoti apie gydytojo specialisto apžiūrą. Jei tai tik trumpalaikė būklė, skubios apžiūros nereikia. Subfebrilią ligą galima stebėti namų aplinkoje. O apžiūra svarstoma atsižvelgiant į tai, ar yra gretutinių simptomų.

Padidėjusi kūno temperatūra labiau pasireiškia sergant ilgesnės ar laisvesnės eigos ligomis. Karščiavimas, kai temperatūra jau viršija 38 laipsnius Celsijaus, rodo rimtesnę ligą, dažniausiai bakterinės kilmės.

Dažnai gali būti, kad kūno temperatūros pakilimas pirmiausia pasireiškia kaip ligos simptomas. Vėliau, jei liga nepakankamai gydoma, kūno temperatūra pakyla iki karščiavimo. Sunkiais atvejais - net virš 40 laipsnių Celsijaus.

Kūno temperatūros padidėjimas būdingas įvairioms infekcinėms kvėpavimo takų ligoms, pvz:

• gripui
• plaučių uždegimas
• nosiaryklės uždegimas
• tonzilitui, t. y. tonzilitui
• sinusitui ir sinusitui
• tuberkuliozė
• peršalimo ligos
• bronchitas

Sergant įvairiomis viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų infekcinėmis ir uždegiminėmis ligomis, kartu su kitais simptomais pasireiškia padidėjusi kūno temperatūra. Dažniausiai kosulys, užkimimas, sloga, gerklės skausmas.

Kūno temperatūros pakilimas paprastai būna susijęs su:

• drebulys, t. y. šaltkrėtis, kuriuo organizmas bando pakelti kūno temperatūrą
• nuovargis
• silpnumu
• apetito stoka
• kūno, ypač raumenų ir sąnarių, skausmu
• galvos skausmas

Kai kurias iš šių problemų, pavyzdžiui, peršalimą, bendrosios praktikos gydytojas gali įveikti be gydymo. Tačiau jei simptomai ilgą laiką nesiliauja, būtina vykti pasitikrinti. Kai kurios ligos formos, pavyzdžiui, tuberkuliozė ar plaučių uždegimas, gali pereiti į lėtinę stadiją.

Tokiu atveju jos jau kelia rimtą grėsmę asmens ir organizmo sveikatai. Todėl geriau neignoruoti padidėjusios temperatūros, jei yra ir kitų simptomų. Pavyzdžiui, jei padidėjusi kūno temperatūra trunka ilgiau nei pusę metų.

Kada kūno temperatūra sumažėja?

Kūno temperatūra pakyla, nes organizmas stengiasi kovoti su svetimu mikroorganizmu. Jis tai daro geriau, jei kūno temperatūra neviršija 38 laipsnių Celsijaus. Todėl gydyti kūno temperatūrą, ją mažinti, rekomenduojama tik viršijus 38,5 laipsnio Celsijaus.

Vaistai, kurie skiriami nuo karščiavimo, vadinami antipiretikais. Šie vaistai dažnai pasižymi kombinuotu poveikiu. Be to, kad mažina kūno temperatūrą, jie taip pat mažina skausmą. Jie taip pat pasižymi analgeziniu poveikiu.

Yra ir kitų kombinuotų vaistų, kuriuose yra kelios veikliosios medžiagos keliems simptomams gydyti. Jie skirti kūno temperatūrai mažinti, skausmui mažinti. Vėliau jie stimuliuoja organizmą arba taip pat atpalaiduoja kvėpavimo takus. Tačiau tai yra simptominis gydymas - gydomas simptomas, o ne priežastis.

Vis dėlto greičiausias būdas sumažinti kūno temperatūrą yra fizinis jos mažinimas. Tai reiškia, kad reikia dėti kompresus ant kūno. Arba galima nusiprausti po dušu ar drungnoje vonioje.

Daugiau informacijos apie kūno temperatūros mažinimą pateikiama žurnalo straipsnyje.

Kūno temperatūra kyla net ir pavargus

Tai ypač aktualu, jei ji susijusi su nespecifiniais simptomais. Dažniausiai su nuovargiu, lengvu galvos skausmu, raumenų ar sąnarių skausmu. Tokiu atveju tai gali būti ir lėtinio nuovargio sindromas.

Geriausia būtų pailsėti ir neskubėti. Neužsiimti įtempta veikla ir vengti streso. Jei įmanoma, taip pat reikėtų sulėtinti tempą darbe ir skirti laiko poilsiui bei atsigavimui. Po kurio laiko šie simptomai gali pamažu išnykti.

Informacinė lentelė apie kūno temperatūrą ir jos reikšmes

Onkologinės ligos

Labai dažnai padidėjusi kūno temperatūra taip pat minima kaip vienas iš įvairių vėžio rūšių ir navikinių ligų simptomų. Jos gali atsirasti bet kurioje žmogaus organizmo vietoje.

Kartais tai nėra nuolatinė padidėjusi temperatūra. Gali būti laikotarpių, kai ji būna aukštesnė be išorinės priežasties, o kartais - žemesnė. Todėl reikėtų stebėti kitus konkrečiai ligai būdingus simptomus. Arba nueiti į apžiūrą. Gydytojas atliks įvairius kraujo laboratorinius ar vaizdinius tyrimus.

Pavyzdžiui, padidėjusi kūno temperatūra nustatoma sergant kaulų vėžiu, kraujo vėžiu, kuris vadinamas leukemija, gerklų vėžiu, skydliaukės vėžiu, kepenų vėžiu, taip pat storosios žarnos, burnos ertmės, kasos, skrandžio, stemplės navikais, taip pat plaučių vėžiu ir kitais vėžiniais susirgimais.

Tai taikoma ne tik gerybiniams (nepiktybiniams) navikams, bet ir jų piktybinei formai. Šiuo atveju navikai yra piktybiniai, todėl galima sakyti, kad jie yra vėžiniai tikrąja prasme.

Infekcinės priežastys

Daugelis infekcinių ligų taip pat sukelia kūno temperatūros padidėjimą. Pavyzdžiui, kiaulytė, raudonukė, infekcinis endokarditas, tymai, stabligė, poliomielitas, salmoneliozė, gelta ir Laimo liga. Enterobiozė taip pat gali sukelti kūno temperatūros padidėjimą. Taip yra ir su utėlėmis.

Kitos tipiškos vaikystės ligos, kuriomis suserga vaikai jauname amžiuje arba laikotarpiu po gimimo. Kai kuriais atvejais jomis gali susirgti ir suaugusieji. Taip yra, jei jie vaikystėje neįveikė vienos iš įprastų infekcinių ligų ir nesusidarė antikūnų prieš ją. Kas būdinga vėjaraupiams.

Apskritai sergant daugeliu infekcinių ligų, neatsižvelgiant į jų rūšį ir vietą, būna aukštesnė kūno temperatūra, o vėliau - karščiavimas. Taip būna, pavyzdžiui, sergant gonorėja, mielių infekcija, chlamidine infekcija ar net sifiliu. Taigi, net ir lytiškai plintančiomis ligomis.

Arba jei žmogus yra užsikrėtęs ŽIV ir serga AIDS. Šiuo atveju tai įgytas imuniteto nepakankamumas. Žmogus yra jautrus bet kokiai infekcinei ar uždegiminei ligai.

Be pakilusios temperatūros, visada reikia stebėti ir kitus žmogaus sveikatos simptomus ar pokyčius. Ir atitinkamai ieškoti tinkamo gydymo bei specialisto. Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją vaikams ar suaugusiesiems. Jis gali rekomenduoti kitus tyrimus.

Dėl kitų uždegimų

Kūno temperatūros pakilimas taip pat labai dažnai pasitaiko sergant uždegimu. Pavyzdžiui, kiaušidžių, venų, pieno liaukos, ausies kanalo ar vidurinės ausies uždegimu. Taip pat apendikso, gimdos, šlapimo takų, gerklų, inkstų, miokardo (širdies raumens) ar perikardo (širdies membranos) uždegimu.

Taip pat sergant storosios žarnos, tulžies pūslės uždegimu ir, pavyzdžiui, tulžies pūslės akmenlige. Apskritai įvairūs virškinimo, šalinimo, kraujagyslių ir lytinių organų sistemų uždegimai pasireiškia temperatūros padidėjimu.

Kitos padidėjusios kūno temperatūros priežastys

Padidėjusi temperatūra dažnai pasireiškia net ir sergant ligomis, kurios išoriškai rodo visai kitokius simptomus. Tai tik antrinis ligos simptomas. Dažnai jis atsiranda vėlesnėje vystymosi stadijoje. Taip yra, pavyzdžiui, sergant artritu, vidurių užkietėjimu, juostine pūsleline arba juostine pūsleline. Taip pat sergant Krono liga.

Galimą priežastį gydytojas gali nustatyti paėmęs kraujo ar šlapimo mėginius arba pagal kitus simptomus ar tyrimus (rentgeno, ultragarso). Paprastai organizmas į parazitą, uždegimą, infekciją ar sveikatos būklės pasikeitimą reaguoja padidėjusia kūno temperatūra. Tai gali būti iš karto nepastebima. Tačiau tai vyksta organizmo viduje.

Padidėjusi kūno temperatūra kaip nėštumo simptomas arba nėštumo metu?

Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai padidina bazinę temperatūrą. Kūno temperatūra, matuojama makštyje (bazinė), ryte gali būti pakilusi keliomis dešimtosiomis laipsnio Celsijaus. Paprastai ji svyruoja nuo 36,7 iki 37,3 laipsnio Celsijaus.

Bazinė temperatūra taip pat padidėja ovuliacijos metu.

Nedidelis kūno temperatūros padidėjimas gali būti vienas iš neabejotinų nėštumo požymių. Be to, gali būti susijęs su nuovargiu, silpnumu, rytiniu pykinimu, vėmimu.

Tikimybę padidina menstruacijų nebuvimas ir teigiamas nėštumo testas. Tačiau kaip patikimas nėštumo požymis yra embriono ar vaisiaus užfiksavimas ultragarso tyrimo metu.