Kaulų retėjimas: kokios jo priežastys? Ar mityba gali turėti įtakos?

Kaulų retėjimas pasireiškia tada, kai netenkama kaulų masės. Jei ši kaulų masė neatnaujinama ir naujų kaulų nepadaugėja, atsiranda liga.

Žmogaus gyvenimo metu laipsniškas kaulų remodeliavimasis ir atsinaujinimas yra normalus reiškinys. Dalis senosios kaulinės masės nuolat suardoma, o vietoj jos formuojasi naujas kaulinis audinys.

Dėl ligos ar senėjimo šis atsinaujinimas gali sutrikti. Dažniausia kaulų retėjimo priežastis yra senatvė.

Amžius ir lytis

Senatvėje seną kaulinį audinį naujas audinys pakeičia tik labai ribotai, ypač vyresniems nei 70 metų žmonėms. Dėl kaulų retėjimo kaulai taip pat tampa jautresni lūžiams ar kitoms traumoms.

Lūžiai gali įvykti net iš pažiūros nekaltai atsitrenkus. Moterims pernelyg didelis kaulų retėjimas gali pasireikšti ir dėl to, kad po perėjimo (menopauzės) nebeliko hormono estrogeno.

Kaulų ligos

Kaulų retėjimas būdingas ir kaulų bei raumenų sistemos ligai, vadinamai osteoporoze - kaulinio audinio medžiagų apykaitos ligai, kurios metu sumažėja kaulų masės kiekis ir kaulų kokybė.

Osteoporoze dažniausiai serga moterys ir ji paprastai pasireiškia nugaros skausmais bei ūgio sumažėjimu. Osteoporozę taip pat gali sukelti kalcio trūkumas. Dažnai osteoporozę lydi skoliozė.

Ji gali būti pirminė arba antrinė. Pirminė skirstoma į I ir II tipą. Pirmasis tipas pasireiškia po menopauzės ir taip pat priklauso nuo amžiaus. Dažniausiai ji pasireiškia tarp 55 ir 65 metų.

Antrasis tipas yra senatvinė osteoporozė, kuri pasireiškia sulaukus 70 m. Kitas tipas yra idiopatinė osteoporozė. Ji pasireiškia bet kuriame amžiuje, o jos priežastis nežinoma.

Antrinę osteoporozę sukelia liga. Ji gali būti endokrininė, paveldima, cukrinis diabetas, virškinimo sutrikimai, navikas. Viena iš priežasčių yra ilgalaikė imobilizacija.

Osteoporozės požymių gali būti nepastebima. Dažnai su jais susiduriama atsitiktinai, atliekant rentgenologinį tyrimą. Pagrindiniai jos požymiai yra šie:

• figūros deformacija
• stuburo iškrypimas
• ūgio sumažėjimas (net daugiau kaip 10 cm)
• skausmas, kuris stiprėja dėl judesių ir krūvio
• stuburo skausmas, ypač ilgai stovint, vaikštant, keičiant padėtį
• staigus, aštrus skausmas krūtinės ląstos apačioje ir juosmens viršutinėje dalyje
• dažni šlaunikaulio, žastikaulio, riešo ir slankstelių lūžiai

Kokios kitos ligos dar turi įtakos retinimui?

Taip pat osteoporozės vystymuisi įtakos turi kelios inkstų ligų ar reumatinių ligų rūšys. Kaulų retėjimui įtakos turi ir kai kurios virškinimo sistemos ligos. Taip yra, pavyzdžiui, sergant hemochromatoze.

Tai kepenų liga, kurią sukelia per didelis geležies nusėdimas audiniuose feritino ir hemosiderino pavidalu. Vėliau atsiranda ir toksinis šių audinių pažeidimas. Taigi nusėdimas gali atsirasti ir sąnariuose bei kauluose ir juos pažeisti.

Kita problema - celiakija, kuri yra virškinimo sistemos sutrikimas, kai žarnynas negali apdoroti baltymų mišinio, vadinamo glitimu. Tai lėtinė autoimuninė žarnyno liga.

Atsiranda kaulų, sąnarių skausmas, sutrinka vitaminų pasisavinimas iš žarnyno į kaulų čiulpus, taip pat iš kaulų suyra kalcis. Taigi yra metabolinis polinkis retėti kaulams.

Krono liga ir opinis kolitas yra to paties pavyzdžiai. Šiuo atveju netgi kalbama apie atskiras ligas - metabolinę osteopatiją arba osteomaliaciją.

Net ir sergant kai kuriomis endokrinologinėmis ligomis kyla problemų dėl kaulų retėjimo ir paties kaulinio audinio kokybės, pavyzdžiui, sergant Kušingo sindromu.

Šiai ligai būdinga padidėjusi kortizolio gamyba. Kortizolis yra steroidinis hormonas, reikalingas angliavandenių apykaitai reguliuoti. Tačiau dėl padidėjusio kortizolio kiekio taip pat kyla kalcio apykaitos problemų, o tai savo ruožtu lemia kaulų retėjimą.

Osteoporozę taip pat gali sukelti skydliaukės arba prieskydinių liaukų ligos, kurios iš tikrųjų yra endokrininės sistemos ligos.

Inkstų sutrikimai

Inkstai taip pat gali turėti įtakos kaulų retėjimui ir kaulų kokybei. Pavyzdžiui, inkstų uždegimas taip pat gali sukelti šį kaulų kokybės sutrikimą organizme. Inkstų užduotis - išvalyti kraują nuo atliekų ir produktų. Jei jie suserga uždegimu ir sutrinka, jie negali visiškai atlikti šios funkcijos. Jei inkstai chroniškai sutrinka, organizme gali atsirasti ir kitų ligų, tokių kaip anemija ar kaulų problemos.

Kaulų retėjimas net sergant anoreksija

Kaulų retėjimo problemų kyla ir esant valgymo sutrikimams, pavyzdžiui, anoreksijai. Tai psichologiniai valgymo sutrikimai, kai žmogus stengiasi numesti svorio. Dėl šios priežasties jis arba atsisako maisto ir maitinimosi, arba stengiasi pernelyg daug sportuoti ar kitaip išstumti suvirškintą maistą iš organizmo. Dėl ribojamo ne tik maisto kiekio, bet ir kokybės atsiranda įvairių mitybos sutrikimų. Pasireiškia dehidratacija, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kaulų tankio sumažėjimas.

Neigiamą poveikį turintys vaistai

Kai kurie vaistai taip pat turi įtakos kaulų retėjimui. Tai daugiausia gliukokortikoidų atstovai. Jie vartojami dėl priešuždegiminio poveikio.

Neigiamą poveikį kaulams turi kai kurie antiepileptiniai vaistai ir antidepresantai. Panašų poveikį turi ir kai kurie vaistai, vartojami sergant vėžiu, taip pat imunosupresantai.

Gyvenimo būdas ir kaulai

Gyvenimo būdas taip pat turi neigiamos įtakos kaulų kokybei. Mažesnis fizinis aktyvumas daro neigiamą įtaką. Ne mažiau pavojingas ir kalcio bei vitamino D trūkumas maiste. Alkoholis ir rūkymas - taip pat.