Kraujavimas: kodėl jis atsiranda ir kokias jo rūšis žinome? + Pirmoji pagalba

Kraujavimas kaip kraujo netekimo iš kūno, organų ir kūno struktūrų būsena lydi daugybę būklių, tarp kurių gali būti traumos ir ligos. Tai įprastas reiškinys mūsų aplinkoje ir su juo susiduriame nuo vaikystės. Tačiau jis ne visada yra tik nekenksmingas procesas. Jis gali reikšti kažką rimto.

Kraujui būdinga spalva. Pažeidus odą, audinius, gleivines ar kraujagysles, atsiranda kraujavimas. Tai yra ne tik sužeidimo, bet ir daugelio ligų požymis.

Jus dažnai domina:
Kokias žinome kraujavimo rūšis / tipus?
Kaip sustabdyti kraujavimą ir ką daryti teikiant pirmąją pagalbą?
Kada būtina kreiptis profesionalios pagalbos?
Informacija pateikiama straipsnyje.

Kraujavimas gali būti išorinis arba vidinis.

Išorinis kraujavimas yra matomas ir atsiranda, kai sutrinka kraujagyslių ar venų struktūra. Kraujas išteka iš organizmo. Dažniausiai tai būna žaizdų (plėštinių, pjautinių, durtinių, pjautinių, durtinių, šautinių žaizdų) padarinys.

Vidinis kraujavimas pavojingas tuo, kad išoriškai nėra matomas. Kraujas iš venų, kraujagyslių ar arterijų patenka į kūno ertmes, tuščiavidurius organus ir tarp jų esančią aplinką. Jis būna ne tik bukos traumos, bet ir į kūną patekusios traumos rezultatas.

Kraujavimas taip pat gali būti įvairių ligų pasekmė.

Kraujavimo tipas taip pat lemia, ar tai trauminis, ar netrauminis kraujavimas.
Ši informacija yra reikšminga ir svarbi ieškant šaltinio.

Mažesnis kraujavimo intensyvumas

Kraujavimas iš smulkių kapiliarų ir venų yra mažiausiai pavojingas. Tai ploniausios ir jautriausios kūno kraujagyslės. Kraujavimas paprastai būna tik silpnas ir nesunkus. Jis pasitaiko įbrėžimų ir nedidelių paviršinių sužalojimų metu.

Kraujavimas iš smulkių venų taip pat nėra pavojingas. Kraujas paprastai būna tamsesnės spalvos ir laisvai teka. Tačiau orientuotis pagal spalvą ne visada galima. Kraujo spalvai įtakos turi keletas veiksnių.

Didesnis kraujavimo intensyvumas

Stipriausias kraujavimas yra iš arterijų ir didesnių venų spindžių. Arterijos yra storos kraujagyslės, jose kraujas cirkuliuoja esant didesniam slėgiui. Jis paprastai būna šviesesnės spalvos (dėl didesnio hemoglobino prisotinimo, įsotinimo deguonimi). Kraujas išteka intensyviai, gali net išsilieti.

Kraujuojant iš didesnių venų ir jų spazmų, kraujavimo intensyvumas taip pat būna didesnis. Kraujas venose nepulsuoja, o slėgis mažesnis, tačiau tai netrukdo didesniam intensyvumui. Nėra purslų. Kraujas gali būti tamsesnis (dėl mažesnio kraujo prisotinimo deguonimi).

Kraujo spalva ir atspalvis

Kraujavimas dar profesionaliai vadinamas hemoragija.

Kaip jau rašyta, kraujas gali būti įvairių atspalvių ir spalvų. Nustatyti, ar tai kraujavimas iš arterijos, ar iš venos, pagal atspalvį gali būti neaišku.

Kraujavimą iš arterijos ar venos gali būti nelengva atskirti.

Tačiau tai priklauso nuo keleto veiksnių. Tarp jų yra šie:

• ryšys su kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimu
• kai kraujavimas į viršutinę virškinamojo trakto dalį ir iš jos yra tamsesnis iki juodos spalvos, o tai susiję su jo nusidažymu (techniškai melena)
• juodos spalvos išmatose būna praėjus 12-72 valandoms nuo kraujavimo pradžios
• kraujavimas iš apatinių storosios ar tiesiosios žarnos dalių yra raudonas (enteroragija ir yra šviesesnis, ryškesnis)
• grįžtant kraujui iš skrandžio, jo spalva būna rūdžiai ruda
• kraujuojant iš didesnių kraujagyslių jis yra vienalytis, vientisas (vėliau susidaro krešulių)
• putotas, kai kraujuoja į plaučius; putotas kraujas būna ir plaučių edemos metu
  • kai kraujas išteka iš kvėpavimo takų ar plaučių, kraujas gali būti šviesiai raudonas arba rausvas, putotas, taip pat tamsus, su krešuliais (kraujo krešuliais)
• dehidratacijos atveju kraujas būna tirštas ir tamsus

Išorinis kraujavimas matomas iš karto arba per trumpą laiką po to, kai prasiskverbia pro drabužius. Šio atpažinimo elemento nėra vidinio kraujavimo atveju. Dažnai pirmasis jo pasireiškimas yra šokas.

Plačiau skaitykite straipsnyje Šokas: kas yra medicininis terminas šokas, kokios jo priežastys, rūšys ir stadijos?

Kraujavimas esant traumoms ir ligoms

Sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, sinusų ar viršutinių kvėpavimo takų uždegiminėmis ligomis, taip pat pasitaiko kraujavimas iš burnos arba kraujavimas iš nosies. Esant kraujavimui galima galvoti ir apie naviką.

Kraujavimas iš natūralių angų, pavyzdžiui, burnos, nosies, makšties, tiesiosios žarnos, šlaplės.

Išorinis kraujavimas taip pat pavojingas žmonėms, turintiems kraujavimo sutrikimų arba sutrikus trombocitų funkcijai užgydyti žaizdą. Todėl, pavyzdžiui, hemofilija. Hemofilija yra kraujavimo sutrikimas, kuris taip pat pasireiškia padidėjusiu kraujavimu.

Trauminis kraujavimas

Atsiranda dėl įvairių trauminių priežasčių. Jis gali būti nedidelis, bet taip pat rizikingas ir pavojingas sveikatai bei gyvybei.

Trauminis (nelaimingo atsitikimo) kraujavimas ir žaizdų rūšys:

• paprasti - įbrėžimai, pavyzdžiui, įvairūs paviršiniai įbrėžimai
• sudėtingos - kai pažeidžiamos gilios struktūros, pavyzdžiui, bukos pilvo traumos, galvos ir smegenų sužalojimai ir pan.
• penetruojančios - įsiskverbiančios į kūną, jo struktūras ir ertmes
• hematomos, t. y. kraujosruvos, atsiradusios nuo smūgių, kurie nepažeidžia odos, bet po oda susikaupia kraujo
• žaizdos pagal mechanizmą
  • plėštinės žaizdos (lot. vulnus lacerum) - kai oda ištraukiama ir kartu pažeidžiama
  • pjautinės (vulnus scissum)
  • punkcija (vulnus punctum)
  • pjūvio (vulnus sectum)
  • šautinė (vulnus sclopetarium)
  • įkandimas (vulnus morsum)
  • sumušimai (vulnus contusum) dėl suspaudimo mechanizmo
  • pavyzdžiui, nedidelis dūris adata, peiliu, smūgis į stalo kampą ir pan.
• vėliau klasifikuojamos pagal tai, ar žaizdos yra švarios, mechaniškai užterštos, aseptinės (biologiškai švarios), sepsinės (infekuotos) ar užnuodytos, pavyzdžiui, nuodais

Kaip sustabdyti kraujavimą ir suteikti pirmąją pagalbą?

1. Kraujuojančią vietą prispauskite ir spauskite
   • idealiai tinka sterili šluostė
   • žinoma, jei po ranka jo neturite, kita švari šluostė - sausa
   • jei neturite jokios šluostės, galite naudoti rankas - geriausia su pirštine, barjerine priemone
     • tačiau saugokitės - rizika užsikrėsti/užsikrėsti nepažįstamam ar žinomam asmeniui, sergančiam per kraują plintančiomis ligomis (ŽIV, hepatito C virusu ir pan.)
   • į sužeistas akis nespaudžiama, į žaizdoje esantį svetimkūnį tiesiogiai nespaudžiama, gydoma aplink jį
2. nuvalykite drabužius ar paviršiaus likučius aplink žaizdą
3. jei tiesiogiai žaizdoje yra svetimkūnis, jis nepašalinamas, kraujavimas gali sustiprėti
4. laikykite žaizdą uždarytą, kol bus pradėtas gydymas
5. jei įmanoma, reikia naudoti tvarstį ir žaizdą aprišti
6. jei dangalas prasiskverbia, jo nenuimkite, bet pridėkite kitą/naują sluoksnį
7. kraujuojantis asmuo turėtų būti ramybės būsenoje, kad nepadidėtų širdies darbas, kuris taip pat gali padidinti kraujavimą
8. paguldykite nukentėjusįjį į gulimą padėtį, kad išvengtumėte alpimo
9. viršutinė galūnė turėtų būti laikoma aukščiau širdies lygio, o koja pakelta aukščiau nuo kilimėlio
10. imobilizuokite sužeistą kūno dalį, pavyzdžiui, viršutinę ar apatinę galūnę, naudodami įtvarą (net ir improvizuotą)
11. DĖMESIO, sustabdę kraujavimą, nenusiimkite apkloto, kol nebus suteikta profesionali pagalba
12. patartina vėsinti žaizdą per tvarstį (šaltas įvyniojimas - sausas)
13. uždenkite žmogų ir užkirskite kelią šilumos praradimui
14. turniketą uždėkite tik kraštutiniu atveju (ne ilgiau kaip 10 minučių, tada atleiskite, jei kraujavimas sustojo, ir stebėkite būklę) - svarbu užsirašyti turniketo vietą ir uždėjimo laiką
15. sunkaus sužalojimo atveju kvieskite pagalbos tarnybas (kritimas iš didelio aukščio, sąmonės netekimas, kiti rimti mechanizmai)

+ Pirmosios pagalbos tikslas kraujuojančiai žaizdai yra sustabdyti kraujavimą - ne išvalyti ir sterilizuoti žaizdą.
Jei įmanoma, naudokite apsaugines priemones...

Kraujas ir virškinamasis traktas

Kraujo gali būti sergant kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis. Sergant opalige, uždegimu, divertikulitu. Taip pat sergant vėžiu. Kraujo būna vėmime, išmatose. Gali pasireikšti masinis vėmimas krauju.

Taip pat masinis kraujavimas iš tiesiosios žarnos.

Tiesiosios žarnos srityje pasitaiko, pavyzdžiui, sergant hemorojumi. Plyšta skausmingi mazgai, kuriuose susikaupė kraujo. Ten susikaupė krešulinis kraujas, kuris negalėjo išeiti iš tiesiosios žarnos srities venų. Padidėjus šių kraujagyslių spaudimui, mazgas tiesiog plyšta.

Paslėpta kraujavimo forma būdinga įvairioms nesunkioms ir sunkioms ligoms. Todėl tiriamas paslėpto (profesionaliai vadinamo okultinio) kraujavimo buvimas.

Tokių būklių pasitaiko net sergant Krono liga ar opiniu kolitu.

Sergantiesiems celiakija taip pat būna gausus kraujavimas, nes jie taip pat turi kraujavimo sutrikimų. Jų pasitaiko ir sergant kepenų ligomis. Kraujavimas gali pasireikšti ir kitose kūno dalyse.

Moterims ne tik menstruacijų metu

Moterims gali pasireikšti nenormalus menstruacinis kraujavimas. Sunkesnė forma yra kraujavimas negimdinio nėštumo ar persileidimo metu. Taip gali pasireikšti ir moterų reprodukcinės sistemos uždegiminės ligos.

Kraujavimas taip pat lydi cistos plyšimą.

Nėščiosios bijo kraujavimo, ir tai natūralu, tačiau kraujavimas nėštumo metu ne visada reiškia persileidimą. Būtina atlikti ginekologinę apžiūrą. Kraujavimas yra dažnas gimdymo pradžios požymis, todėl negalima pasikliauti vien tik vaisiaus vandenų nutekėjimu. Net ir tokiu atveju patartina atlikti apžiūrą.

Kraujavimas gimdymo metu

Hemoraginio insulto metu kraujuojama į smegenis. Be to, tai dažniausiai būna galvos traumos pasekmė. Ši būklė pavojinga daugiausia dėl smegenų suspaudimo kaukolėje. Kraujas neturi galimybės nutekėti ir didina intrakranijinį spaudimą.

Kraujavimas po vaistų vartojimo

Atsargiai reikėtų vartoti acetilsalicilo rūgšties darinius arba nesteroidinius antireumatinius vaistus. Kraujavimas iš skrandžio gali prasidėti jau po vienos tabletės. Žmonės, turintys skrandžio problemų, turėtų to saugotis.

Kita grupė yra vaistai, kurių pagrindinis vaidmuo yra tik užkirsti kelią kraujo krešėjimui.

Jie vartojami sergant įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Neteisingai nustačius šių vaistų sudėtį arba perdozavus, atsiranda kraujavimas.

Kitų uždegimų ar autoimuninių ligų metu plyšta kraujagyslės. Vėliau atsiranda kraujavimas į aplinkinę erdvę ir audinius. Kraujavimo būklės po traumų ar ligų yra pavojingos gyvybei. Reikia nedelsiant kreiptis profesionalios pagalbos.

Taip pat skaitykite straipsnį: Kraujavimas iš nosies. Kokios dažniausios priežastys ir kaip jį sustabdyti?

Kada reikalinga profesionali pagalba?

Jūs klausiate:

Kada reikėtų pagalvoti apie profesionalų gydymą ir (arba) tyrimą?

1. Ištikus šokui, praradus sąmonę arba sutrikus sąmonei, sutrikus orientacijai, jei asmuo neprisimena aplinkybių
2. jei asmuo karščiuoja ir jam pasireiškia su tuo susiję simptomai, blyškumas, silpnumas, galvos svaigimas, kolapsas
3. jei kraujavimo negalima sustabdyti spaudžiant
4. jei žaizdą reikia užspausti turniketu
5. jei yra sunkus sužalojimo mechanizmas ir sunkių sužalojimų atveju
6. vidinis kraujavimas
7. jei žaizdą reikia gydyti siūlais, dygsniais, jei ji yra didesnė, ilgesnė, gilesnė
8. jei žaizdoje yra svetimkūnių
9. infekuotos žaizdos, įskaitant kąstines žaizdas, žaizdas, iš kurių teka pūliai, ir negyjančias žaizdas
10. didesnis kraujo netekimas, ypač jei asmuo serga gretutinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, kraujo sutrikimais, anemija, kraujo krešėjimo sutrikimais arba vartoja kraujo krešėjimą mažinančius vaistus
11. kai yra rimtesnių problemų