Kvapo, o dažnai ir skonio pojūčio praradimas dėl infekcijos ir kitų ligų?
Kvapas yra vienas iš pojūčių. Jis svarbus kvapų ir kvapų suvokimui. Jo svarba užuodžiant kvepalus, maistą ar gėles yra akivaizdi. Tačiau svarbiausia jo funkcija - aptikti kvapus aplinkoje. Jis gali mus įspėti apie pavojingas medžiagas, kurių įkvėpimas gali būti mirtinas gyvybei.
Kvapo praradimas (dar vadinamas anosmija) yra labai svarbus žmogaus gyvenimui saugumo požiūriu. Be to, kvapo praradimas yra glaudžiai susijęs su skonio praradimu. Šios dvi sudedamosios dalys yra sąveikaujančios savo suvokimu.
Jį skirstome į įgimtą ir įgytą kvapo netekimą.
Įgimtas kvapo netekimas yra tas, su kuriuo žmogus gimsta. Jį tikriausiai lemia priešlaikinis gimimas ir uoslės ląstelių nesubrendimas. Jis taip pat gali būti paveldimumo veiksnys.
Įgytas uoslės praradimas atsiranda per visą žmogaus gyvenimą, o jo priežastys gali būti įvairios. Tai nedidelių, smulkių ar net sunkių ligų požymis. Nors uoslės praradimas, palyginti su kitų pojūčių praradimu, yra nedidelė negalia, jis tam tikru būdu riboja žmogų.
Dažnai klausiate:
Kodėl praradau uoslę ir skonį?
Kokios gali būti priežastys?
Priežasčių gali būti keletas. Pavyzdžiui, tai gali būti nosies užsikimšimas sergant viršutinių kvėpavimo takų liga. Tačiau priežastys gali būti ir ligos procesai, kai žmogus praranda uoslę dėl tam tikrų patologinių pokyčių organizme.
Uoslė yra vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, kuris gali padėti išvengti įvairių komplikacijų, ypač apsinuodijimo maistu ar cheminėmis medžiagomis, kai jos patenka į burną ar įkvepiamos.
Uoslės praradimas sergant gripu ir rinitu, taip pat naujuoju koronavirusu covid-19
Dažnai uoslės praradimas yra tik laikinas ir lydi kelias viršutinių kvėpavimo takų ligas. Pavyzdžiui, tai gali būti peršalimas sergant gripu, kurį lydi pilna nosis ir dažnas šniurkščiojimas.
Dėl to atsiranda kliūčių asmens gebėjimui suvokti kvapus ar kitus dirgiklius.
Panašiai pasireiškia ir sinusitas. Nosis pilna gleivių ir tai sudaro kliūtį nosies ertmėje. Dėl to oras, kuriame yra kvapų, negali pasiekti uoslės ląstelių, todėl prarandama uoslė.
Kvapo ir skonio praradimas yra vienas iš pirmųjų galimų infekcijos naujuoju koronavirusu, kuris žmonėms sukelia ligą covid-19, simptomų. Tačiau paprastai jis būna lengvas. Ypač didelė rizika kyla senjorams, sergantiems keliomis ilgalaikėmis ligomis, ir žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs.
Daugiau informacijos skaitykite skyriuje Koronavirusas - covid-19.
Kitos ligos, sukeliančios anosmiją
Nosies polipai yra sunkesnė liga. Šiuo atveju kvapo praradimą taip pat lemia obstrukcija, t. y. nosies užsikimšimas. Polipai gali ilgai varginti sergantįjį, ypač įvairiomis gleivėmis, kurios daro gyvenimą nemalonų.
Gydymas šiuo atveju taip pat yra reiklesnis nei peršalimo atveju. Jis atliekamas nosies purškalu su kortikosteroidais arba tabletėmis. Jei šis metodas nepadeda, seka chirurginis polipų pašalinimas.
Vienpusis uoslės sutrikimas ir kvapo netekimas atsiranda dėl rimtesnių priežasčių. Tai gali būti susiję su navikais nosies ertmėje arba smegenyse. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į specialistą.
Dažnai vienpusis, o taip pat ir visiškas kvapo netekimas atsiranda dėl įvairių traumų ar trauminių veiksnių. Gali būti sutrikdyta uoslės nervo struktūra ar funkcija. Taip pat pasitaiko sužalojus priekinį kaulą ar kaukolės apatinę priekinę duobę.
Kai kuriais atvejais praradimas atsiranda po smegenų traumos.
Taip pat gali būti tik laikinas, pavyzdžiui, po smegenų sukrėtimo. Nuolatinis praradimas atsiranda, kai sutrinka uoslės nervas arba uoslės suvokimo centras, t. y. kai pažeidžiamos smegenys.
Trumpalaikiu laikotarpiu žmogus gali prarasti uoslę, pavyzdžiui, epilepsijos priepuolio metu. Kartais šio priepuolio metu jis gali suvokti kvapus kitaip nei įprastai. Kartais uoslės sutrikimų sukelia ir hormonų kiekio svyravimai, pavyzdžiui, moterims.
Taip pat buvo užfiksuota atvejų, kai uoslė sutriko po tam tikrų antibiotikų vartojimo. Neigiamą poveikį uoslės receptoriams gali turėti ir ilgalaikis, pavyzdžiui, pavojingų dujų ar chemiškai užterštos aplinkos poveikis.
Blogiausia, kai žmogus praranda uoslę dėl nervų pažeidimo ar ligos. Uoslės praradimas taip pat gali būti vienas pirmųjų, pavyzdžiui, Parkinsono ar Alzheimerio ligos simptomų.
Abi šios ligos priskiriamos nervų sistemai. Dėl jų nyksta smegenų ląstelės ir sutrinka nervų sistemos veikla.
Esant daliniam ar visiškam uoslės praradimui, svarbu atkreipti dėmesį į sutrikimo atsiradimo aplinkybes ir trukmę. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar uoslės praradimas yra abipusis, ar tik vienos pusės. Priežastys gali būti ne tokios rimtos, tačiau gali būti ir sunkios.
Bet kuriuo atveju rekomenduojama atlikti profesionalią LOR specialisto apžiūrą.