Nepakankama mityba yra simptomas, kurį gali lemti įvairios priežastys. Jos gali būti tiek psichologinės, tiek fizinės. Dažniausiai pasitaikantys psichologiniai sutrikimai yra anoreksija ir bulimija. Fizinių problemų dažnumas yra įvairus. Nepakankama mityba gali pasireikšti bet kokia liga.
Nenoras valgyti arba atsisakymas valgyti turi keletą priežasčių. Tai gali būti ligos simptomas arba laikina būklė. Jei žmogų, pavyzdžiui, vargina skrandžio sutrikimai, atsisakymas valgyti ir apetito stoka yra visiškai suprantami.
Su pykinimu taip pat susijęs pykinimas, kuris neleidžia priimti maisto. Be to, esant vidurių užkietėjimui, pilve jaučiamas pilnumo jausmas, todėl žmogus negali priimti daugiau maisto.
Anoreksija ir bulimija
Apetito praradimas taip pat yra kai kurių ligų ir valgymo sutrikimų, pavyzdžiui, anoreksijos ir bulimijos, simptomas.
Anoreksija yra psichologinis sutrikimas, t. y. valgymo sutrikimas. Tai psichikos liga, kuriai būdingos nuolatinės pastangos numesti svorio. Asmuo arba stengiasi apriboti suvartojamo maisto kiekį, arba bando numesti svorio ekstremaliai mankštindamasis ir apkraudamas organizmą.
Labai dažnai, be maisto atsisakymo ir apetito stokos, simptomai yra svorio kritimas, nepasitenkinimas, nervingumas, nerimastingumas ir dėl sumažėjusio maisto suvartojimo atsirandantys kiti maisto trūkumo organizme simptomai.
Persivalgymas taip pat gali pasireikšti sergant bulimija. Tai pasitaiko rečiau. Nors šis psichologinis sutrikimas taip pat priskiriamas valgymo sutrikimams, jam labiau būdingos persivalgymo fazės, po kurių seka persivalgymas.
Šiuo atveju būtent fazėje po sukelto vėmimo pasireiškia pasigardžiavimas. Kartais bulimija ir anoreksija susijungia ir pasireiškia vienu metu.
Vaikams būdingas bjaurėjimasis maistu
Mažiems vaikams apetito stoka dažnai siejama su pilvo skausmu. Tačiau ji gali būti susijusi ir su kitomis problemomis, pavyzdžiui, dantų skausmu. Jis pasireiškia esant burnos ertmės uždegimui ar problemoms.
Bendros kvėpavimo takų ligos taip pat gali sukelti sumažėjusį apetitą. Jis gali pasireikšti sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, taip pat tonzilitu, kai skauda gerklę ir kaklą. Skausmas sustiprėja ryjant.
Vaikai ypač jautriai reaguoja į organizmo pokyčius. Net pakilus kūno temperatūrai vaikas gali reaguoti apetito stoka. Atsisakius maisto, svarbu, kad būtų vartojama pakankamai skysčių. Taip išvengiama dehidratacijos.
Vaikams šias priežastis nustatyti sunkiau, ypač mažiems vaikams. Patys mažiausi vaikai dar negali tiksliai apibūdinti visų požymių ir simptomų. Tokiu atveju patartina kreiptis į gydytoją.
Kitos apetito stokos priežastys
Dažnai vėžys lemia natūraliai sumažėjusį apetitą. Šiuo atveju sergantysis gali jausti ne pasibjaurėjimą maistu, o apetito stoką, nors maistas jam neatrodo bjaurus. Su tuo susijęs silpnumas ir nuovargis.
Net ir sergant kai kuriomis nervų sistemos ligomis galima pastebėti sergančių (dažniausiai vyresnio amžiaus) žmonių nevalgumą. Pavyzdžiui, sergant Alzheimerio liga, demencija ar Parkinsono liga.
Nefropatija nėštumo metu
Nėščioms moterims maisto nevalgymas dažniausiai pasireiškia pykinimo laikotarpiais. Svarbu keisti mitybą. Ne mažiau svarbu per dieną padalyti porcijas į mažesnes, bet dažnesnes.
Apetitas gali būti vienas iš nėštumo simptomų.
Kai kurios apetito stokos priežastys:
Valgymo sutrikimas, anoreksija ir bulimija
ūmus, bet dažniausiai lėtinis uždegimas ir infekcijos
sepsinės būklės
padidėjusi kūno temperatūra, karščiavimas
skausmas
augliai
virškinimo sistemos ligos
kepenų nepakankamumas
inkstų ligos
širdies ir kraujagyslių ligos
neurologinės ligos
autoimuninės ligos
pooperacinės būklės
vyresnis amžius
blogi vaikų mitybos įpročiai
stresas
vaistai, ypač kai jų yra daug, polipragmazijos
nėštumas
alkoholizmas
Apskritai būtina pagalvoti apie galimas priežastis, kodėl žmogus nenori valgyti, kodėl jis nemėgsta. Už suaugusiųjų, taip pat ir vaikų apetito stokos gali slypėti įvairios ligos. Tai priežastis apsilankyti pas gydytoją.
Portalo ir turinio tikslas nėra pakeisti profesionalų
egzaminas. Turinys skirtas informaciniams ir neįpareigojantiems tikslams
tik, o ne patariamasis. Kilus sveikatos problemoms, rekomenduojame ieškoti
profesionali pagalba, apsilankymas pas gydytoją ar vaistininką arba kreipimasis į juos.