Odos niežulys - tai nemalonus subjektyvus pojūtis, dėl kurio kyla noras draskytis. Jis gali būti vietinis, pavyzdžiui, odos ligos atveju, bet gali būti ir bendras, kai tai yra kitos ligos simptomas.
Odos niežulys yra labai nemalonus, subjektyvus pojūtis, sukeliantis norą draskytis. Jei jis trunka ilgai, labai pablogina gyvenimo kokybę.
Profesionaliai jis vadinamas niežuliu.
Niežėjimo priežastys yra įvairios. Jis pasireiškia lokaliai, bet taip pat bendrai arba generalizuotai.
Žinote... Mums niežti pirštus, delnus, veidą, visą kūną. Ir bet kuriuo paros metu, po dušo, streso metu ar suvalgius tam tikro maisto. Kodėl?
Lokalizuota forma niežulys dažniausiai pasireiškia esant odos problemoms. Kita vertus, generalizuota forma gali būti rimtesnės ligos simptomas.
Ką žinome apie niežulį?
Žinome, kad niežulys pasireiškia esant odos problemai, bet taip pat ir be akivaizdžios odos priežasties.
Pasitaiko ir niežulys be odos spuogų pasėlio.
Kartais po kelių valandų ar dienų atsiranda odos bėrimas. Tuo metu akivaizdu, kas jį sukėlė.
Gali niežėti bet kur. Galvą, veidą, kaklą, rankas, nugarą, tačiau bene nemaloniausiai niežti visą kūną.
Pagal tai niežulys dar skirstomas į:
lokalinį (vietinį, dažniausiai kaip odos uždegimo apraiška)
generalizuotą (kai niežti visą kūną, kaip ir sergant kai kuriomis sisteminėmis ligomis)
Norint išsiaiškinti šio nemalonaus subjektyvaus pojūčio priežastį, reikia atlikti tyrimą, ypač jei jis tęsiasi ilgą laiką.
Pagal trukmę jis skirstomas į:
ūminį (atsiradusį staiga)
lėtinį (ilgalaikį), jei jis tęsiasi ilgiau nei 6 savaites
Kokioms žmonių grupėms pasireiškia šis sutrikimas?
Ja serga vaikai, jaunuoliai, suaugusieji arba pagyvenę žmonės. Vyresniame amžiuje, vyresniame nei 65 metų, jos dažnis šiek tiek didesnis ir dažnesnis.
Skirtumo tarp lyčių nėra, tačiau ji dažnai pasireiškia nėščioms moterims. Panašiai ir moterims, turinčioms tulžies pūslės problemų.
Taip pat skiriasi kilmės vieta ir niežėjimo tipas
Niežulys kyla periferijoje, t. y. odoje, odos nervų galūnėlėse. Antrasis tipas - kai niežėjimo pojūtis kyla centrinėje nervų sistemoje.
Periferinį tipą sukelia, pavyzdžiui, prisilietimas, spaudimas, vibracija, karštis ar elektros įtampa
centrinį tipą sukelia mediatorių poveikis
Niežulys iš odos į smegenis perduodamas nemielinizuotomis nervinėmis skaidulomis - lėtuoju C tipu. Jį sukelia mediatorių, tokių kaip histaminas, serotoninas, acetilcholinas ar opioidai, poveikis laisvoms nervų galūnėlėms odoje ar gleivinėse.
Toliau esančioje lentelėje pateikiamas niežėjimo skirstymas
Niežulio tipas
Aprašymas
Pruritocepcinis niežulys
kyla odoje, ypač esant odos uždegimui ar kitai vietinei problemai
pojūtį sukelia lėtosios C skaidulos
iš odos į nugaros smegenis, o tada į galvos smegenis
atsakas dažniausiai yra draskymas ir neigiamos emocijos
periferinis tipas
Neurogeninis niežulys
kyla centrinėje nervų sistemoje, t. y. galvos smegenyse
centrinis tipas
Neuropatinis niežulys
sukeltas nervų ar smegenų pažeidimo
periferinis arba centrinis tipas
Psichogeninis niežulys
dėl psichologinio streso
esant psichikos sutrikimui, psichozei, neurozei
centrinis tipas
Niežulys yra dažniausias odos uždegimo ar ligos simptomas. Tačiau jis pasireiškia ir sergant kitomis ligomis. Todėl diferencinė diagnostika svarbi ieškant tikrosios šio nemalonaus simptomo priežasties.
Niežulys klasifikuojamas pagal provokuojančią priežastį:
Pirminis (esminis) pasireiškia sergant sisteminėmis, neurologinėmis ir kitomis ligomis ar psichikos sutrikimais. Jis vadinamas pruritu sine materia.
Antrinis (simptominis, pruritus cum materia) pasireiškia kaip lydintis odos problemų pasireiškimas.
Lentelėje išvardytos pagrindinės periferinės priežastys ir niežulys sergant sistemine liga
Priežastis
Aprašymas
Periferinis niežulys
Odos priežastys
Dažniausiai pasitaikantis lydintis įvairių uždegimų, dermatitų, alerginių reakcijų ar infekcinių ligų simptomas
Atopinė egzema
kaip tipiška ligos apraiška
daugiausia predisponuojančiose srityse
Kontaktinė egzema
dažnai pasireiškia alergijos atveju, po kontakto su alergenu
daugiausia sergant kraujo ligomis, Hodžkino morbusu, limfoma, leukemija, karcinomomis, smegenų navikais
akvageninis niežulys dėl sąlyčio su vandeniu ir sergant policitemija vera
tiesiosios žarnos ligos
kaip pruritus ani (išangės niežulys)
hemorojus
infekcinės ligos ir lytiškai plintančios infekcijos
neurologinės ligos
sergant išsėtine skleroze, po smegenų infarkto, navikų atveju
Kitas pavyzdys - pagyvenusių žmonių niežulys, kuris yra nemalonus ir išlieka ilgą laiką. Šis tipas vadinamas pūsliniu pemfigoidu. Jauniems žmonėms jis pasireiškia, pavyzdžiui, esant alergijai glitimui, dermatitui herpetoformis Duhring.
Pagrindiniai neurogeninio ir neuropatinio odos niežulio atstovai yra, pavyzdžiui, notalgija parestetika, išsėtinė sklerozė, cukrinis diabetas ar kiti nervų pažeidimai. Notalgija parestetika atsiranda dėl patologinių pokyčių stuburo nervuose nuo T2 iki T6, kai pasireiškia nuolatinis niežulys.
Dėl nemalonaus niežulio sergantysis draskosi. Dėl to atsiranda tokie odos pokyčiai kaip pigmentacija ar odos sustorėjimas.
ŽIV, AIDS ligos metu esantis niežulys yra labai dažnas.
Esant psichogeninei formai, niežulys ypač pasireiškia po padidėjusio psichologinio streso. Būdingi niežulio priepuoliai, kurie ypač paūmėja naktį. Dažnai ši forma pasireiškia sergant nerimu ar depresija. Tačiau taip pat bijant purvo ir parazitų bei kitų fobinių sutrikimų ar obsesinio-kompulsinio sutrikimo.
Vaistai nuo niežulio?
Taip, net kai kurie vaistai sukelia šį nemalonų simptomą.
Kaip pavyzdžius galima paminėti kai kuriuos:
beta adrenoblokatoriai
acetilsalicilo rūgštis
antikonvulsantai
nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
diuretikai
insulinas ir geriamieji antidiabetiniai vaistai
estrogenopioidai
Taip pat pasireiškia vitamino B12, geležies ar folio rūgšties trūkumas.
Prie nesunkių niežulio priežasčių taip pat priskiriamas karščio, šalčio, saulės ar nešvarumų poveikis mūsų aplinkoje. Žiemą arba, atvirkščiai, karštomis dienomis, kai oda labiau išsausėja, ji tampa sausa. Dehidratacija taip pat yra pavyzdys. Sausa oda dažniausiai būna vyresniame amžiuje.
Pavyzdys - odos liga, žinoma kaip EBA (epydermolysis bullosa). Ji turi kelias formas, kurios gali būti neuždegiminės arba uždegiminės.
Bendras bruožas yra pūslių atsiradimas.
Odos niežėjimas būdingas ir apatinių galūnių venų uždegimui. Be uždegimo, atsiranda venos sukietėjimas. Vietomis oda yra skausminga, šiltesnė liečiant.
Būdingas viso kūno išbėrimo seilių pavyzdys yra vėjaraupiai. Kita herpetinė liga yra opaligė, kurią nemaloniai niežti. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie ligą opaligę.
Skarlatinos bėrimas atsiranda sergant infekcine liga skarlatina. Ji primena streptokoko sukeltą gerklės opaligę, o simptomai panašūs į streptokoko sukeltą gerklės opaligę su raudona spalva ir pūlingomis nuosėdomis ant tonzilių.
Odos niežulys nėštumo metu
Dėl hormoninių pokyčių atsirandantis niežulys yra gana dažnas ir nereikšmingas. Nėščiosioms niežti delnus, plaštakas ar pėdas. Dažnas yra krūtų srities niežulys, kuris dėl hormoninių pokyčių tampa didesnis.
Šiuo laikotarpiu gali atsirasti ir įvairių kitų jį sukeliančių problemų. Todėl svarbu ištirti, ypač kai jis nepraeina.
Besiplečiančią pilvo odą taip pat kamuoja niežulys. Visas kūnas prisitaiko. Ypač pilvo ertmė, kurioje mažėja vietos augančiai gimdai ir vaisiui.
Išsiplėtusi gimda gali sukelti spaudimą kepenyse ir tulžies pūslėje. Šis padidėjęs spaudimas sukelia cholestazę, t. y. sutrikusį tulžies nutekėjimą ir jos kaupimąsi tulžies pūslėje bei kepenyse.
Todėl nėščiosios kraujyje taip pat kaupiasi tulžies rūgštys. Tai sukelia įvairių komplikacijų.
Rizika kyla ne nėščiajai, o vaisiui, kūdikiui. Rizika - vaisiaus pažeidimas ir net mirtis. Ši problema taip pat vadinama intrahepatine nėščiųjų cholestazė.
Niežėjimo komplikacijos ir simptomai
Niežulys, žinoma, yra nemalonus subjektyvus pojūtis. Ypač pasireiškiantis ilgai, jis labai pablogina gyvenimo kokybę.
Nuolatinis niežėjimas sukelia simptomus, kai kuriuos iš jų išvardijame:
Portalo ir turinio tikslas nėra pakeisti profesionalų
egzaminas. Turinys skirtas informaciniams ir neįpareigojantiems tikslams
tik, o ne patariamasis. Kilus sveikatos problemoms, rekomenduojame ieškoti
profesionali pagalba, apsilankymas pas gydytoją ar vaistininką arba kreipimasis į juos.