Žvilgsnis: ką žinome apie vienos ar abiejų akių žvairumą? Ar jį galima ištaisyti?

Žvairumas būdingas įvairiems akių sutrikimams ir dvimačio regėjimo vystymosi sutrikimams. Profesionaliai jis vadinamas strabizmu. Dažniausiai šis simptomas pasireiškia ankstyvoje vaikystėje kūdikiams arba mažiems vaikams.

Kokios formos mums žinomos?

Tai defektas, kai prarandami koordinuoti akių judesiai. Viena akis nukrypsta nuo kitos matymo krypties. Akys nefiksuojamos tame pačiame taške. Į žvairumą reikia atkreipti dėmesį iš karto, kai tik jis nustatomas. Viena iš priežasčių yra ta, kad kartais šią būklę gali sukelti nervų ar net infekcinė liga.

Žinome šias strabizmo formas:

• konvergentinis
• divergentinis
• vertikalioji
• fiksuotas
• kintanti

Pats strabizmas turi keletą formų. Dažniausiai pasitaikanti yra konvergentinis strabizmas. Pasitaiko vienos akies mirksėjimas, kai akis krypsta į vidų. Be to, pasitaiko divergentinė forma, kai akis krypsta į išorę. Taip pat gali pasitaikyti vertikali forma, kai akis vertikaliai nukrypsta į viršų arba į apačią.

Kartais žvairumas visada pasireiškia tai pačiai akiai, tuomet jis vadinamas fiksuotu strabizmu. Tačiau gali būti ir kintantis strabizmas, kai žvairumas pasireiškia pakaitomis abiem akims.

Jei strabizmas nėra koreguojamas ir gydomas, būklė gali pablogėti ir, pavyzdžiui, išsivystyti ambliopija, tupumas. Tokiu atveju centrinė nervų sistema slopina ir ignoruoja akies regos dirgiklius. Vaikas nustoja matyti akimi, kurią vargina strabizmas.

Taip pat dažnai sumažėja bendras regėjimo aštrumas, atsiranda ekscentrinė tinklainės fiksacija. Todėl šio simptomo nereikėtų nuvertinti ir jį reikėtų gydyti.

Dažniausiai ši problema siejama su žvairumu, t. y. akių liga, kai sutrinka binokulinis matymas. Sergančiajam atsiranda dvigubas matymas.

Sergant šia liga abi akys vienu metu nenukreipiamos ta pačia kryptimi į objektą, į kurį žmogus nori sutelkti dėmesį. Priežastis gali būti tiesioginio akių raumenų judrumo sutrikimas arba akių koordinacijos sutrikimas smegenyse. Gydymas yra konservatyvi forma arba chirurginis.

Kitos žiūrėjimo priežastys

Šio tipo afektas pasireiškia ne tik esant akių defektams. Dažnai tai yra vienas iš diabetinės neuropatijos simptomų. Jei dėl šios ligos pažeidžiami akiduobiniai nervai, žvilgsnis susidaro suaugus.

Žmogus negali vienu metu valdyti abiejų akių. O tai pasireiškia žvairumu, dvigubu matymu ir kartais net vokų nusileidimu. Diabetinė neuropatija paveikia ir nervo funkciją, ir struktūrą.

Kartais žvairumas pasireiškia ir sergant kai kuriomis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, įgimta toksoplazmozė, kai žvairumas pasireiškia vaikams. Toksoplazmozė yra parazitinė liga, kurią sukelia parazitas Toxoplasma gondia.

Besimptome ir latentine forma liga serga iki trečdalio populiacijos. Ji ypač paplitusi tarp žmonių, kurių imunitetas nusilpęs. Liga ypač dažna naujagimių laikotarpiu, kartais gali sutrikti klausa.

Kita žvairumo priežastis yra traumos. Galvos traumų metu gali būti pažeistas smegenų audinys ir nervai. Šis sutrikimas taip pat atsiranda dėl kraujavimo į kaukolės ertmę ir smegenis, taip pat netekus kraujo akiduobės raumenyse.

Kartais priežasties reikia ieškoti ir auglyje. Dėl auglio atsiradimo ir jo vietos atsiranda ne tik slopinimas, bet ir nervinių ar raumeninių skaidulų pažeidimas toje srityje.