Ežiuolė ir poveikis sveikatai. Natūrali imuniteto parama? + Augimas

Ežiuolės galima įsigyti įvairių maisto papildų, pavyzdžiui, tinktūros, miltelių, ekstrakto kapsulėse ar aliejaus, pavidalu. Ji vartojama vidiniam ir išoriniam vartojimui.

Daugelyje šalių ji yra natūrali priešuždegiminė priemonė ir profilaktika nuo įvairių infekcijų.

Šiame straipsnyje galite perskaityti apie turinį ir sudėtį, poveikį sveikatai, kontraindikacijas, dozavimą, auginimą namuose ir daug kitos įdomios informacijos.

Kas yra ežiuolė?

Nepaisant savo amerikietiškos kilmės, ežiuolė kilusi iš graikiško pavadinimo echinos ir pažodžiui reiškia ežys. Pavadinimas pasirinktas dėl panašumo į šį gyvūną.

Ežiuolė yra žvaigždinių šeimos daugiametis augalas, užaugantis maždaug iki 1 m aukščio. Jis turi šiurkštų plaukuotą stiebą su lapais. Augalo žiedai sudaryti iš violetinių (rausvai violetinių) žiedlapių ir rudo dygliuotojo žiedelio. Būtent augalo centras atrodo kaip ežiukas.

Augalas turi keletą porūšių, pavyzdžiui, blyškioji ežiuolė, siaurašakė ežiuolė arba matomoji ežiuolė. Tačiau labiausiai paplitusi ir geriausiai žinoma yra purpurinė ežiuolė(Echinacea purpurea).

Kalbant apie naudingąsias medžiagas, labiausiai vartojama augalo dalis yra šaknis, tačiau ne mažiau svarbi ir pati žolė.

Ežiuolė natūraliai stiprina imuninę sistemą ir organizmo gynybines jėgas.

Ji padeda užkirsti kelią ūminėms ir lėtinėms uždegiminėms ligoms, kvėpavimo sistemos infekcijoms, odos ir kraujagyslių ligoms bei jas gydyti. Tiriamas jos natūralus priešvėžinis poveikis.

Ežiuolės perdirbimo formos:

• Džiovinta žolė
• Arbatos mišinys
• Ekstraktas kapsulėse ir tabletėse
• Malti milteliai
• Tinktūra, lašai
• Aliejus
• Tepalas, kremas

Ežiuolės turinys ir sudėtis

Ežiuolės sudėtyje yra daug veikliųjų medžiagų. Dėl didelio kiekio polifenolių, polisacharidų, alkamidų, flavonoidų, glikoproteinų, vitaminų, eterinių aliejų ir augalinių junginių ežiuolė turi daug sveikatai naudingų savybių.

Joje taip pat yra kofeino rūgšties darinio, kuris veikia priešuždegimiškai ir antiateroskleroziškai.

Ežiuolėje gausu junginių, kurie organizme veikia kaip antioksidantai. Antioksidantai - tai medžiagos, padedančios apsaugoti mūsų ląsteles nuo oksidacinio streso.

Flavonoidai kaip tik laikomi natūraliais antibiotikais. Jie apsaugo organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir pasižymi stipriu priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu. Taninai didina organizmo gynybines jėgas.

Augaliniai junginiai palaiko imuninės sistemos stiprinimą. Jie palaiko limfos sistemą ir natūralią organizmo detoksikaciją.

Augalas taip pat gali skatinti tinkamą paviršinių sužalojimų gijimą.

Kokią naudą teikia ežiuolė? Kokį poveikį ji turi...

Ežiuolė ir jos teigiamas poveikis organizmui

Dėl daugybės veikliųjų medžiagų ežiuolė kai kuriose kultūrose ir šalyse laikoma natūralia "panacėja".

Imuninės sistemos ir imuniteto palaikymas

Augalas yra natūrali pagalba natūraliai organizmo apsaugai nuo įvairių bakterinių ir virusinių infekcijų.

Veikliosios medžiagos padeda mažinti oksidacinį stresą, dėl kurio vystosi įvairios civilizacijos ligos, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei cukrinį diabetą (cukraligę).

Daugeliu tyrimų nustatyta, kad būtent šis augalas gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir gerokai pagreitinti pasveikimą po besitęsiančios ligos. Todėl ežiuolė dažnai vartojama, ypač peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui.

Ežiuolės imuniteto palaikymo mechanizmas pasireiškia per makrofagų (imuninės sistemos ląstelių) aktyvinimą, fagocitozę ir organizmo fibroblastų stimuliavimą.

Priešuždegiminis poveikis

Uždegimas yra natūralus mūsų organizmo būdas apsisaugoti ir skatinti gijimą. Vaistažolė padeda organizmui greičiau įsisavinti uždegimines reakcijas. Taip yra ir sergant ūminėmis, ir lėtinėmis uždegiminėmis ligomis.

Ji padeda kovoti su įvairių rūšių infekcijų - kvėpavimo takų ar išskyrų (šlapimo) - simptomais. Kai kurių tyrimų metu ežiuolė padėjo sumažinti uždegimo žymenų (CRP kiekį) kraujyje.

Priešvėžinis potencialas

Įvairiais tyrimais buvo tiriamas ežiuolės ekstrakto poveikis vėžinių ląstelių augimui. Tam tikromis dozėmis vaistažolė gali veikti kaip pagalbinė priemonė, slopinti vėžinių ląstelių augimą ir galbūt sukelti vėžinių ląstelių žūtį.

Todėl ežiuolė, kaip natūrali "panacėja", yra daugelio tyrimų objektas. Tiriamas jos natūralus priešvėžinis potencialas.

Gydymo ir odos sveikatos skatinimas

Ežiuolės kremai, tepalai ar tinktūros naudojami žaizdų ir odos paviršiaus pažeidimų gijimui skatinti. Ežiuolė turi teigiamą priešuždegiminį poveikį randams, nudegimams, praguloms ir odos egzemai.

Ežiuolės teigiamo poveikio santrauka:

• Imuninės sistemos ir imuniteto palaikymas
• Priešuždegiminis poveikis (antivirusinis, antibakterinis)
• Antioksidacinis poveikis
• Uždegimo šalinimas sergant ūminėmis ir lėtinėmis ligomis
• Širdies ir kraujagyslių sveikatai palaikyti
• Kvėpavimo takų sveikatos palaikymas
• Šlapimo takų sveikatos skatinimas
• Skatina žaizdų gijimą
• Odos problemų gijimo skatinimas
• Pagalba gydant spuogus
• Priešvėžinis potencialas

Ežiuolė kaip maisto papildas

Šiuo metu rinkoje yra daug įvairių maisto papildų, kurių sudėtyje yra ežiuolės. Tiek vidiniam, tiek išoriniam vartojimui.

Tinktūras reikėtų vartoti ne ilgiau kaip 2 savaites, o po to daryti bent kelių dienų pertrauką. Tai maždaug 1-2 ml 3 kartus per dieną, jei ant produkto pakuotės nenurodyta kitaip.

Kapsulių ar tablečių pavidalo ekstraktai paprastai būna praturtinti vitaminu C ir cinku, kad būtų palaikomas imunitetas ir maksimaliai padidintas ežiuolės poveikis. Vartojama reguliariai per burną. Vienoje tabletėje yra vidutiniškai 300 mg ežiuolės ekstrakto.

Taip pat vartojama biri arba paketėlių ežiuolės arbata, kuri pasižymi išskirtiniu skoniu ir aromatu. Šios žolės dažnai randama ir kituose kompleksiniuose arbatos mišiniuose, skirtuose imunitetui ir atsparumui palaikyti.

Ji naudinga kaip šilta arbata sergant peršalimo, kvėpavimo takų ir šlapimo takų infekcijomis.

Ežiuolė ir dozavimas

Tiksli dozė visada priklauso nuo augalo dalies ir ežiuolės apdorojimo formos (maisto papildas, tinktūra, arbata). Todėl būtina laikytis dozavimo rekomendacijų, nurodytų ant konkretaus produkto pakuotės.

Neviršykite nurodytos didžiausios paros dozės.

Šiuo metu oficialių dozavimo rekomendacijų nėra. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma 3 g džiovinto augalo per dieną, tačiau skirtinguose medicininiuose tyrimuose, skirtuose skirtingiems negalavimams gydyti, pateikiamos skirtingos rekomenduojamos ir didžiausios ežiuolės dozės.

Dermatologinės kosmetikos priemonės su ežiuolės ekstraktu teigiamai veikia odos estetiką ir sveikatą.

Priešuždegiminis poveikis naudojamas aknės profilaktikai ir gydymui. Prisideda prie odos maitinimo ir drėkinimo.

Dermatologiniais tyrimais nustatyta, kad produktai, kurių sudėtyje yra ežiuolės ekstrakto, gerina ir mažina raukšles bei padeda atkurti apsauginį odos sluoksnį.

Ji taip pat naudojama kaip natūrali dezinfekcinė priemonė išoriniam naudojimui. Tinktūros taip pat dažnai naudojamos gaminant tepalus nuo dermatozių ir egzemos.

Kaip auginti ežiuolę? Ar tai įmanoma namuose?

Ežiuolės auginimas namuose

Auginti ežiuolę namų sąlygomis yra gana paprasta.

Įsigytas sėklas pasėkite negiliai, maždaug 1 cm gylyje. Vėliau jos užpilamos žemės sluoksniu.

Ežiuolės geriausiai auga maistingame priemolio ir smėlio dirvožemyje.

Ežiuolę galite auginti ir didesniame vazone, tačiau geriau rinktis purią dirvą.

Ežiuolės gali gana greitai išplisti, todėl sėklas sodinkite pakankamai toli viena nuo kitos, kad ežiuolėms būtų pakankamai vietos. Geriausias laikas sodinti - pavasarį. Ežiuolės paprastai žydi nuo birželio iki spalio.

Sodindami pasirinkite vietą daliniame pavėsyje. Ežiuolės yra šilumamėgės, tačiau tiesioginėje saulėje visą laiką neauga.

Ją taip pat reikia saugoti nuo stiprių vėjų ir šalčio.

Pasodinus augalus reikia reguliariai ir negausiai laistyti.

Ežiuolės nemėgsta didelių šalčių, todėl prieš žiemą pašalinkite prastus žiedus ir prie šaknų pripilkite daugiau žemės, kad užtikrintumėte peržiemojimą.

Visą augalą galima naudoti ir rinkti naminėms arbatoms ir vaistams gaminti.

Žiedai ir stiebas skinami, kai augalas žydi. Tada jie džiovinami pavėsyje. Skinamos šaknys turi būti ne senesnės kaip 2 metų.

Kas turėtų būti budrus vartodamas ežiuolę?

Nors šalutinis poveikis vartojant ežiuolę pasireiškia retai, kai kuriems asmenims jis gali pasireikšti.

Tai daugiausia virškinimo sutrikimai (pilvo skausmas, pykinimas) ir alerginės reakcijos (patinimas, bėrimas, egzema...).

Jei norite duoti maisto papildų, kurių sudėtyje yra ežiuolės, mažiems vaikams, visada turėtumėte pasitarti su pediatru.

Daugybė tyrimų rodo, kad ji netinkama moters nėštumo metu. Todėl dėl jos vartojimo nėščioms ir žindančioms moterims reikėtų pasitarti su ginekologu.

Ežiuolė stimuliuoja imuninę sistemą. Todėl jos būtinai turėtų vengti žmonės, sergantys autoimuniniais sutrikimais arba vartojantys imunosupresinius vaistus.

Ežiuolė gali sukelti alerginių reakcijų vaikams ir suaugusiesiems, kurie yra alergiški žvaigždūniniams augalams, t. y. ambrozijai, chrizantemoms, medetkoms ar margaretėms.

Jei Jums nustatyta ši alergija, kreipkitės į gydytoją alergologą.