- Marie Trebenová - Sveikata iš Dievo vaistinės
- mayoclinic.org - Hypericum
- my.clevelandclinic.org - Hypericum
- reference.medscape.com - Hypericum
- researchgate.net - Hypericum perforatum
Jonažolė: kas tai yra ir koks jos poveikis? + šalutinis poveikis
Jonažolė yra vienmetis augalas, kurio sudėtyje yra veikliųjų medžiagų hipericino ir hiperforino. Ji daugiausia pasižymi antidepresiniu poveikiu.
Charakteristikas
Jonažolės sudėtyje yra veikliųjų medžiagų hipericino ir hiperforino. Jos daugiausia pasižymi antidepresiniu poveikiu.
Hypericum perforatum, arba jonažolė, priklauso šeimai, kurią sudaro apie 500 augalų rūšių. Kai kurios iš jų auginamos dėl patrauklių žiedų. Augalo lapai apatinėje pusėje turi juodų taškelių.
Žiedai paprastai išauga su penkiais žiedlapiais. Jiems būdinga tai, kad jie turi daug erškėčių. Vaisiai yra sausos kapsulės.
Kita šios šeimos rūšis yra Hypericum calycinum, pravardžiuojama "Šarono rože". H. hypericoides, pravardžiuojama "Švento Andriejaus kryžiumi", auginama kaip dekoratyvinis krūmas dėl geltonų žiedų.
Veikliosios medžiagos turi tokį poveikį:
- antidepresantas - gerina nuotaiką
- antiseptikas - nuo mikrobų
- priešuždegiminis - veikia priešuždegimiškai
- atsikosėjimą gerinanti priemonė - gerina atsikosėjimą
- imunomoduliatorius - stiprina imuninę sistemą
Hypericum perforatum ne tik pastaraisiais metais yra gana paklausus augalas dėl savo poveikio. Jo galima įsigyti vaistinėje, dažniausiai kapsulių, tablečių, skystų ekstraktų, tepalų ar aliejaus pavidalu.
Istorija ir legendos
Jonažolę tikriausiai pirmą kartą paminėjo graikas Pedanios Dioskouridesas I mūsų eros amžiuje. Ji buvo vartojama nuo hematomų (sumušimų), odos sudirgimų ir nudegimų.
Vėliau apie jonažolės vartojimą užsiminė garsusis šveicarų alchemikas Palacelsas. Jis nustatė, kad jonažolę reikia sterilizuoti verdant. Tuomet ji naudinga gydant skausmą ir nerimą.
Senovės gydytojai ir žolininkai paprastai šį augalą naudojo traumoms ir infekcijoms gydyti. Jie teigė, kad labai svarbus jo raminamasis poveikis, ypač aliejaus pavidalu.
Aliejus buvo absorbuojamas per odą. Tačiau jis buvo vartojamas ir nuoviro pavidalu, kuris buvo vartojamas per burną.
Vėliau kryžiuočiai šį augalą atsivežė su savimi kaip veiksmingą prieš raganas ir jų burtus. Jie taip pat naudojo iš žiedų ir lapų pagamintus tepalus mūšio žaizdoms gydyti.
XII a. riteriai naudojo jonažolės augalo kompresą nuo kraujavimo, taip pat žaizdoms gydyti. Šiuo laikotarpiu augalo nuoviras buvo naudojamas demonams apsėsti (arba įkvepiamas).
Anksčiau tikintys žmonės kraujomaišos žiedų balzamui suteikė pavadinimą, susijusį su Išganytojo krauju ir žaizdomis, t. y. Jono aliejus.
"Kai mokinys, kurį Viešpats labai mylėjo, stovėjo pasilenkęs kryžiaus papėdėje, jis klusniai rinko šventuoju krauju apšlakstytus augalus, kad vėliau juos išdalytų pamaldiems tikintiesiems kaip brangų Gelbėtojo mirties atminimą."
Šviežios šios žolės sultys yra raudonos spalvos, todėl primena mums Išganytojo kraują. Per Joninių šventę pražysta jonažolės.
Senovėje merginos iš šio augalo pindavo vainikus. Kas norėdavo šokti prie Joninių laužo, turėdavo šį vainiką nešioti ant galvos. Jis dar vadinamas Joninių vainiku. Kai mergina išmesdavo šakeles į upę ir kai žiedai vėl pražysdavo, kitais metais ji turėdavo turėti jaunikį.
Viduramžiais augalas formavo daugelį tipiškų ritualų, ypač susijusių su Joninių švente. Žmonės šį augalą kabindavo virš namų ir bažnyčių durų, tikėdami, kad jis apsaugos juos nuo raganų ir tamsiųjų jėgų.
Žmonės taip pat dėdavo šakeles į pagalves. Jie tikėjo, kad Gelbėtojas ateis pas šventąjį Joną sapne, palaimins juos ir ilgai išlaikys gyvus. Kartais jos būdavo naudojamos kaip talismanas maldaknygėje arba Biblijoje.
Aukštutinėje Austrijoje tikėta, kad tarp dviejų duonos kepalų įdėtas jonažolės gabalėlis apsaugo galvijus nuo ligų.
Vidinis naudojimas
Arbatai renkame žydintį stiebą. Jis patiekiamas po 1 arbatinį šaukštelį ¼ litro vandens, užviriname ir mišinį reikia užplikyti.
Vartojama esant nervų pažeidimams ir nervų ligoms, taip pat raumenų sutrikimams nuo perkrovos ir t. t. Taip pat tinka nuo trišakio nervo neuralgijos ir viduriavimo.
Tinktūra - dar vadinama "arnika nervams" - naudinga nuo nervų skausmo, nervų pažeidimų, nervų uždegimo, taip pat nuo nemigos ir depresijos.
Išorinis naudojimas
Jonažolė gali būti naudojama kaip vonios priedas. Surinkite žydintį stiebą. 6 pėdų vonias vartokite iš eilės. Taip pat tinka skausmui malšinti ir centrinei bei periferinei nervų sistemai gydyti.
Jonažolės kompresas naudojamas žaizdoms, kraujavimui ir nedideliems įbrėžimams gydyti.
Aliejui renkami tik žiedai. Dieną saulėje surinkti žiedai laisvai sudedami į butelį ir užpilami alyvuogių aliejumi, jie turi būti panardinti į aliejų. Po to šį sandarų indą kelias savaites reikia laikyti saulėje arba šiltoje vietoje.
Po šio paruošimo aliejus filtruojamas per skudurėlį ir išspaudžiami likučiai. Rekomenduojama aliejų laikyti tamsiuose buteliuose.
Šis aliejus tinka atviroms žaizdoms, kraujosruvoms, uždegimui ir skausmui malšinti, nugaros skausmams malšinti. Jį galima lengvai įtrinti į odą.
Jis taip pat naudingas šiurkščiai veido odai, nudegimams, patinusiems limfmazgiams, išialgijai ar reumatui gydyti.
Jį galima naudoti vietiškai trišakio nervo skausmui gydyti. Jis taip pat puikiai tinka nudegusiai odai, kad palengvintų nudegimo saulėje padarinius. Kūdikiai greitai nurimsta įtrinti į skaudantį pilvuką.
Derliaus nuėmimas ir saugojimas
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) auga Eurazijos ir Šiaurės Afrikos tarpekliuose, pakelėse ir miškuose.
Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais, kai taip pat renkamas derlius.
Augalas labai svarbus vaistažolininkystėje ir medicinoje. 25-60 cm aukščio žolė išaugina aukso geltonumo žiedus, kurie išauga ant šakotų stiebų. Sutraiškius atvirą žiedą, išsiskiria raudonos sultys.
Ji laikoma uždaruose tamsaus stiklo ar skardiniuose induose sausa arba aliejuje.
Jonažolė taip pat gali būti vartojama kalbos sutrikimams, neramiam miegui, isterijos priepuoliams, šlapinimosi į lovą, depresijai, lunatizmui, nervų skausmui ir pažeidimams, nervų uždegimui gydyti.
Paprastoji j onažolė padeda moterims reguliuoti menstruacijų ciklą. Paauglėms mergaitėms jonažolė padeda palankiai vystytis moterų lytiniams organams.
Augale yra tokių medžiagų kaip hipericinas, pseudohipericinas ir hiperforinas.
Jis vartojamas depresijai, menopauzės simptomams ir nerviniams sutrikimams gydyti.
Saugumas ir šalutinis poveikis
Preparatą reikia vartoti ne ilgiau kaip dvylika savaičių.
Šalutinis poveikis yra toks:
- sujaudinimas
- nerimas
- galvos svaigimas
- burnos džiūvimas
- nemiga
- galvos skausmas
- jautrumas saulės šviesai (jautrumas šviesai)
- alerginė reakcija
Prieš pradėdami vartoti jonažolės preparatų, pacientai turėtų pasitarti su gydytoju, jei vartoja bet kurios iš šių grupių vaistų: raminamųjų, antidepresantų, chemoterapinių preparatų, imunosupresantų, antikonvulsantų, antipsichotikų.
Jonažolės taip pat gali sąveikauti su alkoholiu, aspirinu, digoksinu, varfarinu.
Ekstrakto nerekomenduojama vartoti dažnai būnant saulėje (didėja padidėjęs jautrumas saulei).
Todėl būtina vengti buvimo saulėje, saugotis naudojant akinius nuo saulės ir drabužius ilgomis rankovėmis.
Žinoma, reikėtų vengti ir terapinės šviesos ar soliariumų.
Jonažolės preparatai netinka vaikams.
Augalo ekstraktai gali sukelti savaiminį abortą, todėl jo nerekomenduojama vartoti nėštumo metu.