Porai ir jų nauda sveikatai. Ar žinote, kaip juos auginti?

Yra kelios porų rūšys, kurias galima auginti. Yra vasariniai, žieminiai ir laukiniai porai. Visais atvejais jie panašūs į svogūnus, nes sluoksniuojasi vienodai ir jų skonis labai panašus.

Porų skonis saldesnis, o svarbiausia - jie nekvepia ir nedegina.

Porai yra cilindro formos, todėl jie neturi apvalaus svogūno su žiaunomis. Svogūnas ir lapai yra susilieję. Keičiasi tik spalva - šaknis tampa balta, o lapai jau būna žali. Tuo pačiu metu lapai išeina iš išorinio svogūno sluoksnio.

Perdirbamas beveik visas svogūnas, iki dviejų trečdalių jo galima panaudoti.

Jis užauga didelis, lapai siekia iki vieno metro virš žemės. Vaisiai vėlgi būna išilgai jo paviršiaus, kaip ir svogūno.

Jo naudą sveikatai atrado jau senovės romėnai ir graikai, kurie porų nuovirus naudojo, pavyzdžiui, net apsinuodijus alkoholiu.

Ši stebuklinga daržovė padeda išvalyti organizmą dietų metu. Ji gerai veikia virškinimą ir širdį bei kraujagysles.

Jį reikėtų naudoti salotoms, padažams ir gydomiesiems sultiniams bei sriuboms.

Porų auginimas

Skiriasi vasarinių ir žieminių veislių auginimas.

Rekomenduojama auginti iš anksto. Iš anksto užauginti porai turėtų būti maždaug pieštuko dydžio. Kai jie bus pakankamai dideli, nupjaukite šakelę ir patrumpinkite šaknis. Tada juos galima sodinti šiek tiek giliau.

Vasariniai porai taip pat skiriasi nuo žieminių porų savo išvaizda. Jie daug plonesni ir ilgesni. Jie sodinami 15 cm atstumu vienas nuo kito. Žieminiai porai turėtų būti 25-30 cm atstumu vienas nuo kito.

Vasarinius porus rekomenduojama sėti kovo pabaigoje-balandžio pradžioje, o žieminius - gegužės-birželio mėnesiais. Vasariniai porai taip pat yra mažiau atsparūs šalčiui, ko galima tikėtis iš jų pavadinimo.

Augintojai rekomenduoja juos auginti dirvoje po bulvių arba agurkų.

Porus reikėtų užberti žemėmis, o lysvę uždengti neaustine medžiaga. Tai svarbu kaip apsauga nuo kenkėjų. Arba galime atsikratyti kenkėjų ir apsaugoti porus juos purkšdami.

Porų kokybei įtakos turi ir reguliarus laistymas, kuris labai reikalingas, ypač vegetacijos pradžioje.

Dėl porų mūsų organizmas įgauna

• vitaminų A, B, C, E ir K
• kalio, fosforo, magnio, mangano, kalcio ir geležies.
• folio rūgšties, tačiau tik žalios spalvos
• karotinų, seleno, ląstelienos

Porai gali būti perdirbami beveik sveiki. Naudokite ne tik baltąją, bet ir žaliąją dalį.

Virtuvėje, žinoma, geriausia naudoti žalią ir virtą.

Ypač žalias jis labai palankiai veikia mūsų organizmą. Tokiu atveju nuvalytus ir nuplautus porus patartina susmulkinti, pavyzdžiui, į sveiką duoną arba įdėti į skanią užtepėlę.

Dėl savo vitaminų jis veikia imunitetą ir yra naudingas reguliuojant cukraus kiekį kraujyje.

Kaip imuniteto dalis, jis didina atsparumą peršalimo ligoms, gripui ir infekcijoms.

Poruose esantis vitaminų ir mineralų derinys taip pat gerai valo žarnyną nuo bakterijų ir mielių. Todėl jis vartojamas nuo pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo, taip pat padeda nuo žarnyno dieglių.

Poruose esanti folio rūgštis turi įtakos kraujo ląstelių ir raumenų formavimuisi bei geresniam žaizdų gijimui. Fosforas savo ruožtu padeda gerinti smegenų veiklą.

Porai taip pat yra puiki dietinė sudedamoji dalis, nes juose yra minimaliai riebalų ir cukraus.

Tai puikiai padeda kovoti su alkiu ir sukelia sotumo jausmą.

Tinkamiausias porų "partneris", ypač dietose, yra salierai. Kartu jie sudaro galingą duetą, kuris palaiko virškinimą ir valo žarnyną.

Be to, kartu su česnakais jie kovoja su cholesteroliu. Žmonės, turintys žemą kraujospūdį, turėtų būti atsargūs, nes šis duetas mažina kraujospūdį.

Porai dideliais kiekiais taip pat netinka žmonėms, turintiems inkstų ir tulžies pūslės sutrikimų, nes juose yra daug oksalo rūgšties druskų, kurios gali apkrauti šiuos organus.

Vartojimas

Kaip jau minėjome, porus geriausia valgyti žalius.

Vartojame visą porą. Tačiau žalioji porų dalis yra aštresnė, todėl tinka ne visiems.

Žalią porą taip pat galima naudoti užtepėlėse, kaip svogūnų pakaitalą. Pavyzdžiui, jis puikiai tinka kiaušinių užtepėlėms. Porai taip pat gali būti naudojami sūrio ar žuvies užtepėlėse.

Labai populiarus receptas yra porų sriuba. Ją galima paruošti keliais būdais. Žinome jos variantus su daržovių sultiniu arba grietinėlės pavidalu.

Porai taip pat puikiai tinka po mėsa arba rizote. Virtuvės eksperimentatoriams taip pat yra pikantiškų pyragų receptų.

Namų medicinoje taip pat naudojamas stiprus porų sultinys be prieskonių. Karštą jį perkoškite ir sumaišykite su medumi. Toks gydomasis sirupas gali būti naudojamas kosuliui ir gerklės skausmui malšinti.

Porai turėtų būti nuimti iki pirmųjų šalnų, tačiau tai gali užtrukti kelis mėnesius. Jie nėra daržovė, kurią reikia nuimti tam tikru laiku.

Taigi iš daržo juos skinsime tada, kai norėsime, o likusieji išsilaikys žemėje.

Vis dėlto, nuėmus porų derlių iš daržo, šaknys nupjaunamos ne ilgesnės kaip 2 cm. Be to, rankomis kruopščiai nuvaloma žemė ir visi nešvarumai, tačiau niekada nevaloma vandeniu.

Taip pat nupjaunami lapai, t. y. žalioji dalis, kurioje jie nebėra pritvirtinti prie svogūno, t. y. nupjaunami tik žali lapai.

Porus laikykite vėsiame ir pakankamai drėgname rūsyje. Drėgmė užtikrins ilgesnį jų šviežumą.

Kai kurie daržininkai taip pat rekomenduoja laikyti kalkintame rupiame smėlyje. Tokiu atveju porus laikykite smėlyje vertikalioje padėtyje, daržovę užkasę per visą stiebo ilgį.