5 patarimai: kaip išvengti problemų ir išlikti sveikiems vasarą?

Nereikia pamiršti, kad vasara - atostogų metas. Todėl tai padidintos traumų rizikos laikotarpis, ypač vaikams ir paaugliams. Tačiau yra ir kitų problemų, kurios gali kelti pavojų įvairioms žmonių grupėms. Nuo mažųjų iki kitų.

Kaip turėtume elgtis, kad vasarą išliktume sveiki?

Ši tema kelia daug klausimų. Tiems, kurie turėjo nemalonios patirties, atsakymo nereikia. Ne visų spąstų galima išvengti, tačiau nereikėtų jų ignoruoti.

1. Gėrimo režimas

Geriamojo režimo reiškinys domina turbūt kiekvieną žmogų, kuris rūpinasi savo sveikata.

Kaip dažnai, kiek ir ką iš tikrųjų gerti, kad išvengtume organizmo dehidratacijos? Paprasčiausia būtų gerti tada, kai esame ištroškę. Gerti reikia tiek, kad išvytume troškulį ir tai, kas mums patinka.

Žmogaus organizmą sudaro 75 % vandens, likusi dalis - kietosios medžiagos.

Viskas priklauso nuo aplinkos, kurioje esame. Tai yra nuo aplinkos temperatūros. Vasarą ne visada būna šilta. Mes būname kondicionuojamose ir šaltose patalpose. Dehidratacija taip pat gali pasireikšti šaltais mėnesiais ir šaltoje aplinkoje. Taip yra dėl diuretinio šalčio poveikio. Tuomet skysčiai iš organizmo prarandami dažnai šlapinantis.

Vanduo reikalingas organizmui maitinti ir atliekoms šalinti. Vasarą daug mineralinių medžiagų organizmas netenka ir prakaituodamas. Todėl, kai kalbame apie gėrimą, geriausia gerti gryną mineralinį vandenį, geriausia negazuotą. Dirbtiniai gėrimai į organizmą įneša cheminių medžiagų. Organizmas turi pats save detoksikuoti ir galiausiai pašalinti jas iš organizmo.

Tai daroma su vandeniu, kuris veikia kaip šių medžiagų tirpiklis. Taip organizmas be reikalo apkraunamas.

Tas pats pasakytina ir apie kavą ar arbatą, kurių sudėtyje yra kofeino ir teino - medžiagų, pasižyminčių diuretiniu, šlapimą varančiu poveikiu.

Dehidratacija gali pasireikšti energijos trūkumu arba lengvu nuovargiu.

Vandens trūkumas organizme sukelia padidėjusią antidiurezinio, arba antidiurezinio, hormono gamybą. Organizmas stengiasi sulaikyti kuo daugiau vandens. Dėl to susiaurėja kraujagyslės ir padidėja kraujospūdis.

Kita vertus, alkoholis mažina šio hormono gamybą. Tai reiškia, kad jis yra dar vienas netinkamas gėrimas laikytis gėrimo režimo. Reguliarus jo vartojimas, net ir nedideliais kiekiais, didina dehidrataciją.

Vieną stiklinę alkoholio ar kavos reikėtų pakeisti trimis stiklinėmis gryno vandens.

Skirtingi dehidratacijos simptomai

Nuo psichologinių iki širdies ir kraujagyslių sistemos.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai išvardyti toliau pateiktoje lentelėje

Kvėpuojant ramybės būsenoje organizmas netenka apie 700 ml vandens. Sportuojant šis kiekis gali būti iki 5 kartų didesnis. Prakaituojant netenkama apie 500 ml, o per vasaros karščius - iki 1000 ml vandens. Šlapinantis įprastomis sąlygomis šio vandens netenkama apie 750 ml.

Tačiau geriant alkoholį ir kavą ar arbatą šis kiekis padidėja.

Normaliomis sąlygomis, esant šiltam orui arba dėl valandą trunkančios sportinės veiklos, organizmo vandens gali būti netenkama iki 6 litrų.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas paros vandens poreikis

Šios vertės galioja normaliomis sąlygomis. Be didelio fizinio krūvio, esant maždaug 20 °C oro temperatūrai ir 60-80 % oro drėgnumui.

Lentelėje nurodytas paros vandens poreikis pagal amžių

Iš lentelės matyti, kad maždaug 70 kg sveriančiam suaugusiajam per parą reikia nuo 1,4 iki 3,15 litro skysčių. Tačiau, atsižvelgiant į sveikatą, apatinė riba yra nepakankama. Todėl rekomenduojama per parą išgerti nuo 2,5 iki 3 litrų vandens.

Apibendrinant galima teigti, kad:

Gerkite mineralinį, negazuotą vandenį arba žolelių arbatas. Žinoma, nesaldintas. Gėrimas neturi būti šaltas. Geriausia drungnas.

Kadangi naktį miegame ir negalime gerti, svarbu išgerti iš pat ryto. Ne mažiau kaip du puodelius vandens. Nebūtina jų išgerti visus iš karto. Dienos metu skysčius papildykite pagal poreikį, bet nelaukite, kol pajusite troškulį. Tai jau įspėjamasis ženklas, o seniems žmonėms jis net išnyksta.

Geriausia gerti reguliariais intervalais.

1 stiklinė vandens (3 dcl) per valandą.

Daugiau apie dehidrataciją skaitykite mūsų straipsnyje.

2. Deginimasis saulėje

Saulės poveikis odai, kad ji patamsėtų, yra daugumos žmonių vasaros ritualas. Jis turi teigiamą poveikį organizmo sveikatai. Čia taip pat negalima persistengti.

Deginimasis saulėje - tai veikla, kurios metu oda veikiama ultravioletinių spindulių.

Pernelyg dažnas deginimasis saulėje gali sukelti lengvus nudegimus. Jis gali sukelti odos vėžį. Didžiausias pavojus kyla vidurdienį, kai saulė yra aukščiausiai danguje ir jos spinduliai yra statmenesni žemės paviršiui.

Teigiamas buvimo saulėje poveikis yra vitamino D. Tai labiau hormonas, nes organizmas jį gamina pats. Jis labai svarbus imuninei sistemai stiprinti. Netgi veiksmingesnis už vitaminą C. Teigiamai veikia kaulų tankį ir dantų sveikatą.

Jis netgi turi priešvėžinį poveikį ir yra veiksmingas sergant kai kuriomis odos ligomis.

Taigi kaip užtikrinti, kad pasinaudotume tik naudingu saulės vonių poveikiu?

Iš esmės nereikėtų degintis nuo 11 iki 15 val. iš viso. 10-15 minučių vasaros saulės vonių be apsauginio kremo užtikrins, kad gautumėte pakankamai vitamino D. Vėliau, norėdami apsaugoti savo odą, turėtumėte naudoti apsauginį kremą nuo saulės, kurio faktorius ne mažesnis kaip 15.

Taip deginantis saulėje bent 2 kartus per savaitę pasigamina pakankamai vitamino D. Jo užtenka maždaug 2-4 mėnesiams. Tačiau, jei jau esate labiau įdegęs ar tamsesnės odos, jūsų organizmas šio vitamino gamins mažiau.

Taip yra todėl, kad daugiau pigmento odoje sukurs filtrą ir praleis mažiau saulės spindulių.

Daugiau apie įdegį skaitykite mūsų žurnale.

3. Saugokitės perkaitimo ar saulės smūgio

Juos paprastai sukelia per aukšta aplinkos temperatūra. Be to, prie to labai prisideda ir dehidratacija.

Dėl šios priežasties jie dažnai gali pasireikšti esant per dideliam fiziniam aktyvumui. Ypač turi saugotis sportuojantys žmonės. Tai dvigubai aktualu kalbant apie gėrimą.

Perkaitimas pasireiškia, kai organizmas nesugeba atvėsti dėl aukštos lauko temperatūros arba padidėjusios vidinės šilumos gamybos. Tai paprastai sukelia dehidratacija. Tuomet pagrindinė kūno temperatūra pakyla virš normalių verčių.

Šilumos smūgis iš tikrųjų yra organizmo perkaitimas, kai sutrinka termoreguliacija. Jis taip pat susijęs su svarbių kūno organų nepakankamumu. Šilumos smūgis gali būti fizinio krūvio arba klasikinis.

Fizinis šilumos smūgis ištinka dėl didelio fizinio krūvio.

Klasikinis - dėl aukštos lauko temperatūros poveikio.

Objektyvūs perkaitimo požymiai yra šie:

• silpnumas
• vėmimas
• prakaitavimas
• greitas pulsas
• padidėjęs kraujospūdis
• temperatūra paprastai ne aukštesnė kaip 41 °C

Karščio smūgio simptomai:

• temperatūra paprastai aukštesnė nei 41 °C
• padažnėjęs pulsas
• gali pasireikšti traukuliai ir sąmonės sutrikimai
• haliucinacijos
• sausa ir karšta oda
• padažnėjęs kvėpavimas
• sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas iki visiško šlapinimosi nebuvimo

Tai rodo, kaip svarbu šiltuoju metų laiku laikytis geriamojo režimo. Svarbu išlaikyti vėsą bent jau būnant pavėsyje. Tai ypač svarbu daug fiziškai aktyviems žmonėms arba sportininkams.

Jei tai nėra neišvengiama, geriau nelaikyti savęs aukštoje lauko temperatūroje.

Daugiau apie šilumos smūgį skaitykite mūsų straipsnyje.

4. Saugokitės traumų

Vasaros laikotarpis yra vienas rizikingiausių traumų požiūriu. Kadangi tai vasaros atostogų laikotarpis, ypač didelė rizika kyla vaikų ir jaunimo grupei.

Tai šiltasis laikotarpis, todėl jis traukia prie vandens šiek tiek atsigaivinti. Išvengti bėdų reiškia nepervertinti savo galimybių.

Plaukite tik tiek, kiek galite ir kur sugebate. Silpnesniems plaukikams nerekomenduojama plaukti atvirame vandenyje be gelbėtojo priežiūros. Be to, plaukimas upėse, kur yra įvairių srovių, dažnai net ir gabesniems netinka. Jei ką, geriau plaukti palei krantą. Iškilus problemoms, lengviau išlipti iš vandens.

Žinoma, rekomenduojama atsigaivinti baseinuose su profesionalia priežiūra. Tačiau net ir čia reikėtų laikytis instrukcijų ir nepervertinti savo jėgų.

Šokinėti į vandenį taip pat pavojinga, ypač į nepažįstamą vandenį. Neteisingai įvertinus gylį, gresia stuburo ir galvos traumos.

Sužalojimas apibrėžiamas kaip staigus nuolatinis ar laikinas kūno pažeidimas dėl mechaninio, cheminio ar biologinio poveikio.

Vasaros metu yra daug veiklos rūšių, kurių metu padidėja traumų rizika. Paprastai jos dažniausiai prasideda pervertinus savo galimybes arba dėl nuovargio. Žinoma, ne visada jos įvyksta dėl paties žmogaus kaltės.

Bet kuriuo atveju geriau nenuvertinti pavojaus. Geriau sumažinti riziką. Pavyzdžiui, važiuodami dviračiu dėvėkite apsauginį šalmą. Judėkite mums pažįstamoje vietovėje. Klausykite savo kūno ir sportuodami nepervertinkite savo jėgų. Nesimaudykite nepažįstamame vandenyje ir nešokinėkite į vandenį, kai nežinote jo gylio.

Rizikinga vaikų veikla vasarą

Vaikai yra padidintos rizikos grupė. Štai veikla, kuri vasarą vaikams yra rizikingiausia.

Pripučiami atrakcionai, nors taip ir neatrodo, priklauso šiai grupei. 2010 m. JAV statistikos duomenimis, per dieną vidutiniškai patiriama 31 trauma. Daugiausia jų patiriama šokinėjant, krentant šalia atrakciono arba susiduriant su kitu asmeniu. Atsargumo dėlei rekomenduojama prižiūrėti arba stengtis, kad atrakcione nežaistų keli vaikai. Svarbu laikytis gamintojo arba operatoriaus nurodymų.

Baseinai dažnai yra vienintelis būdas atsigaivinti. Tačiau nieko nereikėtų nuvertinti. Vaikams gresia pavojus ir vaikų baseine, kurio vandens gylis mažesnis nei 5 cm. Svarbiausia prevencija yra plaukimo žinios. Vaikai turėtų būti profesionaliai mokomi plaukti.

Vaikams būnant baseine būtinas suaugusiojo buvimas. Reikėtų stengtis užkirsti kelią atsitiktiniams kritimams į baseiną.

Nerekomenduojama po plaukimo palikti vaikų baseinų pripildytų vandens.

Namo ir sodo aplinka taip pat kelia didelį pavojų vaikams. Ypač tada, kai šalia nėra suaugusiųjų. Reikėtų neleisti vaikams liestis prie darbo mašinų ar įrankių.

Vasarą tarp vaikų taip pat labai populiarūs dviračiai ar kitos savaeigės transporto priemonės. Švedijoje dėl dviračių sukeltų nelaimingų atsitikimų nukenčia net 60 % mažamečių gyventojų. Pagrindinė taisyklė turėtų būti dėvėti šalmą. Net pagal įstatymą. Šalmas iki 85 % sumažina galvos traumų riziką.

Suaugusiojo dalyvavimas yra būtinas, o judėjimas nuo kelių viešuoju transportu yra savaime suprantamas dalykas.

Veikla riedučiais ar riedlentėmis yra populiari tiek tarp jaunesnių, tiek tarp vyresnių žmonių. Svarbu erdvė netrukdomai veiklai. Geriausia tam skirta vieta, kurioje nėra kontakto su transporto priemonėmis ar kitais eismo dalyviais. Šiai veiklai taip pat būtina dėvėti šalmą ir kitas apsaugos priemones.

Pavyzdžiui, kelių ir alkūnių apsaugas.

5. Perėjimas iš karščio į šaltį

Dažniausiai sukelia perėjimas į šaltą vandenį arba atvėsusių patalpų oro kondicionavimą. Nesvarbu, ar tai būtų viešieji pastatai, ar transporto priemonės.

Tačiau oro kondicionieriai ne visada naudojami tinkamai. Tai gali sukelti didelių sveikatos problemų. Gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, hipotermija ir net terminis šokas.

Oro kondicionierius sausina orą, taigi ir kvėpavimo takus. Patartina kartu su oro kondicionieriumi naudoti oro drėkintuvus.

Temperatūros skirtumas tarp išorės ir vidaus aplinkos turėtų būti ne didesnis kaip 5-7 °C.

Pereinant iš šiltos aplinkos į vėsų vandenį, pirmiausia reikėtų aklimatizuotis atsigaivinant. Baseine, prieš įeinant į baseiną, po dušu. Jei dušo nėra galimybės pasiekti, į vandenį reikėtų įeiti lėtai, palaipsniui vėsinant kūną.

Daugiau naudingos informacijos:
Vasara, saulė, karštis, vanduo, mūsų sveikata ir traumos, ligos ar kitos vasarai būdingos problemos.