Apatija, nuovargis, mieguistumas: ar žinote jų priežastis? 5 patarimai, kaip jas įveikti

Lėtinė apatija, nuovargis, mieguistumas ar protinis išsekimas? Ar jie gali pasireikšti kartu su skausmu? Sužinokite pagrindines priežastis ir kaip jas įveikti.

Šiandienos skubančių laikų neįmanoma įsivaizduoti be streso.

Stresas tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Jį sukelia dideli reikalavimai, keliami žmogui ir visai visuomenei. Gyvendami tokiu greitu tempu dažnai pamirštame apie sveiką mitybą, skysčių vartojimą ar atsipalaidavimą.

Visi šie poveikiai galiausiai lemia protinį ir fizinį išsekimą ir pasireiškia nuovargiu bei mieguistumu net dienos metu.

Nuolatinis nuovargis yra dažna apsilankymo pas šeimos gydytoją priežastis, tačiau jis taip pat yra imuniteto sutrikimų ir ligų priežastis.

Nuovargis ir mieguistumas sukelia apatiją

Kadangi gyvenimas nėra pasivaikščiojimas parke, nuovargis ir mieguistumas pažįstami visiems mums. Tai normalios reakcijos į pernelyg didelį stresą, kurios įspėja mus, kad visiškai neapkrautume organizmo.

Jei ir toliau tęsime įprastą tempą ir nesuteiksime sau pakankamai poilsio, galime rimtai pakenkti savo sveikatai.

Juk sveikata apibrėžiama kaip visiškos fizinės ir psichinės gerovės būsena.

Šios gerovės būsenos sutrikdymas dėl išsekimo pasireiškia fiziniu lygmeniu, pavyzdžiui, veido blyškumu, raumenų silpnumu, ir psichiniu lygmeniu, būtent apatija, nesidomėjimu, lėtumu.

Nuovargis (išsekimas) ir mieguistumas yra fiziologinė organizmo būsena

Nuovargis (lot. fatigatio) apibrėžiamas kaip individualus subjektyvus organizmo fizinio, psichinio ar kombinuoto išsekimo pojūtis. Jis turi savo objektyvių apraiškų, kurios yra matomos aplinkoje ir kartais sunkiai paslepiamos.

Nepaisant neigiamo jausmo, nuovargis turi didelę informacinę vertę. Jis mus informuoja apie gresiantį pavojų, jei į jį nekreipiame pakankamai dėmesio. Organizmas mums duoda signalą, kad reikia sulėtinti tempą.

Jis atsiranda dėl miego trūkumo, anksčiau patirto per didelio protinio ar fizinio streso arba kaip vienas iš ligos simptomų ar pasekmių.

Dažniausios nuovargio ir mieguistumo priežastys:

• Miego trūkumas - nemiga, kiti miego sutrikimai, mieguistumas
• Pernelyg didelis fizinis krūvis - sportas, fiziškai sunkus darbas
• Per didelis psichinis krūvis - psichologinis spaudimas, stresas, trauma
• įvairios fizinės ligos - vėžys, anemija, karščiavimas, infekcijos
• užsitęsusios psichologinės būklės - depresija, nerimas, baimė
• nėštumas
• nutukimas - persivalgymas, nesveika mityba
• Per didelis karštis - perkaitimas, šilumos smūgis, iškvepiamas oras
• skysčių trūkumas - dehidratacija
• per didelis alkoholio vartojimas
• rūkymas ir piktnaudžiavimas tam tikrais narkotikais
• stereotipas - monotoniškas darbas, nuobodulys

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie lėtinio nuovargio sindromą (LSS). Tai patologinė būklė, kai išsekimas atsiranda staiga ir tęsiasi ilgiau nei pusę metų, o kartais ir daugelį metų. Prieš tai nebūna tipiško jį sukeliančio veiksnio, pavyzdžiui, pervargimo.

Patarimas: Lėtinio nuovargio sindromas - tai ne tik įprastas nuovargis

Nuovargio ir mieguistumo požymiai:

• Veido blyškumas
• ratilai po akimis
• nusileidę akių vokai
• akių trūkčiojimas
• akių deginimas arba niežėjimas
• raudoni ar krauju pasruvę akių baltymai
• žiovulys
• galvos sukimasis, neryškus akių matymas
• galvos skausmas
• bendras raumenų silpnumas
• bendras lėtumas
• vėluojančios reakcijos
• bendrai sulėtėjusi reakcija - pailgėjęs reakcijos laikas
• koncentracijos sutrikimai
• mąstymo sutrikimai
• apatija, abejingumas
• agresyvumas
• svorio sumažėjimas

Apatija yra dažnas nuovargio simptomas ar net jo pasekmė

Apatija apibrėžiama kaip asmens nesidomėjimas ar net abejingumas tam tikriems emocinio, afektinio ir socialinio gyvenimo aspektams, kartu mažėjant bendram fiziniam aktyvumui.

Apatišką elgesį pirmiausia pastebi sergančiojo aplinkiniai. Paprastai kiti žmonės atkreipia į tai sergančiojo dėmesį. Sergantysis iš pradžių nepripažįsta apatijos net pats sau.

Įdomu: Žodis apatija yra kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalbos žodis a-patheia reiškia būseną be kančios ir aistros. Anksčiau apatiškas žmogus buvo laikomas dorybingu, t. y. tokiu, kuris teisingai gyvena ir kontroliuoja save. Aistrų, emocijų ir afektų slopinimas reiškė proto pergalę ir laisvę prieš emocijas.

Apatijos apraiškos:

• nesidomėjimas, abejingumas aplinkiniam pasauliui
• demotyvacija
• susitelkimas į save
• žodingumas, bendravimo problemos
• dažna nuotaikų kaita
• individo elgesio visuomenėje pokyčiai
• blogesniais atvejais - asmenybės pokyčiai
• dėmesio koncentracijos sutrikimai
• ilgesnis reakcijos laikas
• sumažėjęs fizinis darbingumas

5 patarimai, kaip tikrai įveikti nuovargį

Yra daugybė patarimų, kaip išvengti nuovargio ir mieguistumo, taip pat daugybė patarimų, kaip pašalinti jau atsiradusį nuovargį. Kai kurie iš jų neveikia, kiti veikia tik tam tikrą žmonių grupę, priklausomai nuo nuovargio priežasties.

Priežastis yra svarbiausia nuovargio šalinimo metodui. Žinoma, kai kurios iš jų yra rimtos, pavyzdžiui, vėžinis nuovargis, kai jo pašalinti beveik neįmanoma.

Kita vertus, infekcijos atveju galime padidinti skysčių, vitaminų vartojimą, dažniau vėdinti patalpas, sumažinti temperatūrą (drungnas dušas, įvyniojimai, vaistai), pakankamai ilsėtis ir miegoti. Tai savo ruožtu padės mums būti aktyvesniems, mažiau pavargusiems ir gana sveikiems.

Svarbiausia yra miegas ir reguliarus miego ir budrumo ritmas

Ar esate iš tų žmonių, kurie vėlai eina miegoti? Arba esate iš tų, kurie mėgsta miegoti ryte? Ar per dieną kelias valandas snaudžiate? Nė vienas iš šių dviejų variantų nėra teisingas.

Patarimas.

Dėl miego trukmės įtakos miego kokybei ir mūsų nuotaikai kitą dieną vis dar kyla daug klausimų. Naujausi mokslininkų atradimai kalba apie tinkamą 6-7 valandų miego trukmę.

Vakare eikite miegoti šiek tiek anksčiau!

Nieko keisto, kad kai žmonės vėlai užmiega, jų rytas būna sunkus. Ir ne tik rytas. Visa jų diena būna tokia pat įtempta. Neinate į darbą, todėl manote, kad kitą dieną suspėsite? Sutrikęs miego ir budrumo grafikas turi pasekmių. Jį galima laikyti trikdančiu nuovargio atsiradimo elementu.

Išsimiegojimas nepadeda, žmonės būna vienodai neefektyvūs ir apskritai jaučiasi silpni. Jie subjektyviai jaučiasi mieguisti ir nesugeba susikaupti nei darbe, nei kasdieniame gyvenime. Per didelis išsekimas po bemiegės nakties netgi sukelia bendravimo, susikaupimo problemų arba pavojų staiga užmigti, kad ir kur tai būtų - mikromiegą.

Vos pabudę ryte, kelkitės iš lovos!

Ne taip seniai mokslininkai ir gydytojai rekomenduodavo daugiau miegoti, tačiau naujausi tyrimai įrodo veikiau priešingai. Miego perteklius mums nepadeda, priešingai, jis dar labiau nuvargina žmones, sukelia išsekimą ir apatiją.

Kai kurie žmonės stebisi, kaip tai įmanoma, juk jie miegojo net daugiau nei įprastai. Štai kodėl! Kai ryte atmerksite akis, neužmerkite jų ir kelkitės iš lovos. Tas užburtas "dar truputį" paprastai virsta valandų valandas trunkančiu tinginiavimu.

Įdomus faktas: Žmonės yra individualios būtybės su individualiais poreikiais. Vienam žmogui reikia 8 valandų miego, kitam - tik 5 valandų. Ši kiekvienam žmogui būdinga norma yra labai svarbi. Ją lemia endogeniniai (vidiniai) ir egzogeniniai (išoriniai) veiksniai. Žmogus, visą gyvenimą miegojęs 8 valandas, negali staiga persijungti į 5 valandų ritmą. Ir atvirkščiai, žmogui, kuris miega 5 valandas, kelios papildomos valandos gali sukelti nuovargį visą kitą dieną. Optimali miego trukmė paprastai yra 6-7 valandos.

2. Įsileiskite į namus daugiau saulės šviesos ir deguonies

Jau rytas, o jūs to net nežinote, nes jūsų žadintuvas pasidavė, o pro aptriušusius langus jūsų nepasiekė nė vienas saulės spindulėlis? Lauke jau sninga, o jūs vis dar sapnuojate savo svajonę?

Iš vakaro perpildytame ir šiltame kambaryje atsikelti ryte dar sunkiau? Pripildykite smegenis ir kūną deguonies!

Šviesos spinduliai skatina laimės hormono gamybą!

Jūsų bute tamsus kaip siaubo filme? Bijote šviesos labiau nei Vladas Drakula? Darote didelę klaidą. Viena vertus, saulėtekis neskelbia ryto, kita vertus, saulės šviesos trūkumas sukelia ne tik didesnį nuovargį, bet ir prastesnę nuotaiką.

Šviesa skatina serotonino (laimės hormono) gamybą, kuris, be geros nuotaikos, turi įtakos ir budrumui. Įrodyta, kad rudenį padaugėja depresijos ir savižudybių. Taip yra dėl šalto oro, kai trūksta šviesos. Šviesa taip pat skatina melatonino, kuris svarbus tinkamam cirkadinio (miego) ritmo funkcionavimui, gamybą.

Tik deguonies prisotintos smegenys gali tinkamai funkcionuoti!

Smegenys yra organas, kuris jautriausiai reaguoja į deguonies trūkumą. Jei jo visiškai trūksta, mirtis ištinka per 4 minutes. Patalpoje, kurioje miegate ir kvėpuojate visą naktį, nėra tokios deguonies koncentracijos kaip gryname ore. Be to, patalpoje pakyla temperatūra, o tai neigiamai veikia budrumą ir sukelia mieguistumo jausmą.

Geriausia, ypač šiltuoju metų laiku, palikti atvirą langą arba bent jau mikroventiliaciją. Pakankamas deguonies kiekis ne tik padeda gerai išsimiegoti, bet ir lengviau atsibusti bei jaustis žvaliai visą dieną.

3. Pagalvokite apie savo gėrimo režimą ne tik vasarą

Skysčių trūkumas ir dehidratacija gali būti labai pavojingi. Rizikingiausia žmonių kategorija yra pagyvenę žmonės ir maži vaikai. Šioms amžiaus kategorijoms būdinga didelė dehidratacijos rizika dėl nepakankamo skysčių suvartojimo, taip pat dėl ligų, kurių metu netenkama daug vandens (temperatūros, viduriavimo).

Patarimas: vaikų dehidratacija gali būti pavojinga!

Nepakankamas gėrimas sukelia dehidrataciją, žemą kraujospūdį, nepakankamą smegenų aprūpinimą krauju ir deguonimi, nuovargį, mieguistumą iki nesąmoningumo, sąmonės netekimo ir mirties. Dehidratacija yra net viena iš labai dažnų nuovargio ir mieguistumo priežasčių.

Laikykitės gėrimo režimo!

Daugeliu atvejų suaugęs žmogus geria pakankamai. Optimalus paros skysčių kiekis suaugusiam žmogui, priklausomai nuo jo svorio, svyruoja nuo 2 iki 4 l. Blogiau yra su mažais vaikais, kurie pamiršta atsigerti mėgstamos veiklos metu, taip pat su pagyvenusiais žmonėmis, kurie praranda troškulį.

Kartais tai neįtikėtina, bet skysčių trūkumas yra viena dažniausių nuovargio priežasčių. Dėl nepakankamo skysčių kiekio sumažėja kraujospūdis, prastėja organų ir smegenų kraujotaka, todėl trūksta dėmesio, atsiranda nuovargis ir mieguistumas. Ieškodami jo priežasties, labai dažnai pamirštame apie skysčius.

Venkite per didelio skysčių netekimo!

Nepakankamas skysčių kiekis organizme sukelia ne tik nepakankamą skysčių suvartojimą, bet ir per didelį skysčių netekimą. Skysčių netenkama gana lengvai. Didžiausius nuostolius sukelia tokios būklės, kaip viduriavimas, vėmimas ar per didelis prakaitavimas karščiuojant.

Padidėjęs prakaitavimas pasireiškia ne tik infekcijos ir karščiavimo metu, bet ir esant normaliai organizmo būklei bei padidėjusiai išorės temperatūrai. Išorės temperatūra didžiausia vasarą, kai skysčių turėtume suvartoti dvigubai daugiau. Nuostoliai taip pat atsiranda, pavyzdžiui, pirtyje arba tam tikrose profesijose (kepyklose, deginimo krosnyse, virtuvėse, kompiuterių salėse, kuriose yra prasta ventiliacija).

4. Nepersivalgykite, maitinkitės sveikai

Nesveikas maistas laikomas energijos vagimi, o persivalgymas sukelia pernelyg didelį nuovargį ir mieguistumą. Visi žino, kad po sočių pietų ateina sąstingis. Norisi miego. Jei žmogus tinkamai nesuvirškina visko, kuo pasimėgavo, negali tinkamai susikaupti jokiai veiklai.

Didelį vaidmenį vaidina ne tik maisto kiekis, bet ir jo kokybė. Jei valgote daržovių salotas, paprastai problemų nekyla. Tačiau jei renkatės kaloringą dešrą su keptomis bulvėmis, užgerdami saldintomis sultimis, vargu ar tęsite darbą tuo pačiu tempu. Tokiu atveju sunku net kvėpuoti, jau nekalbant apie darbą.

Lentelė, kurioje nurodytas svoris kg/m² ir nutukimo laipsnis:

Persivalgėte ir stebitės, kad esate mažiau darbingi ir pavargę?

Persivalgymas mažina fizinį aktyvumą, o sumažėjęs fizinis aktyvumas sukelia nutukimą. Nuolat kimšdami į save įvairiausius sveikus ir nesveikus dalykus, patenkame į užburtą valgymo ir tinginystės ratą, iš kurio išeiti geriausiu atveju sunku.

Pernelyg didelis nuovargis yra tik viena iš daugelio nutukusių žmonių nutukimo pasekmių. Nuovargis pasireiškia beveik nuolat, net ir dienos metu. Nutukę žmonės paprastai būna ne tik mažiau fiziškai, bet ir protiškai aktyvūs. Jiems sumažėja dėmesio koncentracija, atsiranda mieguistumas ir apatija.

Mitybos kokybė turi didelę įtaką kovojant su nuovargiu

Esame tai, ką valgome, ir tai nėra tik tuščia frazė. Vis daugiau gastroenterologų teigia, kad mūsų mitybos kokybė turi įtakos mūsų žarnyno florai, o ši savo ruožtu daro įtaką mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Nesveika mityba, pilna riebalų, cukraus, konservantų ir kitų priedų, turi įtakos mūsų savijautai.

Nesveika mityba mažina mūsų fizinį darbingumą, didina nuovargį ir net daro įtaką mūsų nuotaikai, būsenoms ir saviraiškai. Kaip vieną iš daugelio pavyzdžių paminėkime pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau aptarinėjamą vištieną, kurioje gausu steroidų ir kitų medžiagų. Šios medžiagos daro didelį poveikį žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.

5. Išjudinkite savo gyvenimą

Ką tik treniravotės, bet vietoj to, kad jaustumėte nuovargį, kurio tikėjotės, pajutote energijos antplūdį? Nedidelis apšilimas jus užvedė, o dabar jaučiate, kad negalite sulėtinti tempo ir norėtumėte dar daug ką nuveikti iki sutemų?

Tai nėra neįprasta. Reguliari mankšta ir judėjimas yra viena iš sveikos gyvensenos dalių. Jie padeda mums išlaikyti sveiką kūną ir sveiką protą. Jie teigiamai veikia kelių (ypač civilizacijos) ligų prevenciją.

Reguliarūs fiziniai pratimai mažina nutukimo riziką

Kaip jau minėta, nutukimas didina nuovargį ir verčia žmogų nuolat būti išsekusį. Jis gali atlikti vis mažiau veiklos. Nuovargis jį užklumpa ne tik naktį, bet ir dieną.

Reguliariai mankštindamiesi ir įtraukdami sportą į savo gyvenimo būdą, pašalinsite nutukimo riziką, sumažinsite jau atsiradusį nutukimą ir nuslopinsite apetito, nuovargio ir išsekimo jausmą.

Sportas geresnei nuotaikai

Aktyvus sportas taip pat mažina nuovargį ir prastą nuotaiką, nes slopina kortizolio gamybą. Kortizolio perteklių turime ypač tada, kai patiriame stresą. Jis taip pat padeda skaidyti vandenį organizme, taip mažindamas nutukimą ir padėdamas kovoti su tamsiais ratilais po akimis.

Savo ruožtu jis didina endorfinų, ypač minėto serotonino, gamybą. Tai gerina nuotaiką ir taip pat didina energiją. Todėl dėl jo nesijaučiame pavargę, o veikiau pailsėję ir aktyvesni.