Ar pavasario ir rudens nuovargis yra mitas, ar faktas?

Ar jaučiatės vangūs, mieguisti ir nuolat norite žiovauti? Ar kenčiate nuo pernelyg didelio mieguistumo, dienos metu sunkiai susikaupiate, skauda galvą, esate fiziškai ir protiškai neaktyvūs?
Tuomet galbūt nuovargis užklupo ir jus!

Nuovargis ir išsekimas.

Nuovargis yra subjektyvus jausmas, kurį kiekvienas žmogus suvokia šiek tiek skirtingai. Vieni žmonės pavargę gali atlikti įprastą veiklą, kiti - lėčiau, o tretiems reikia kreiptis profesionalios pagalbos.

Įdomus faktas: Nuovargis yra problema, su kuria susiduria daugelis žmonių. Jis gali būti nereikšmingas, bet gali būti ir pirmasis rimtos ligos požymis. Dėl šio simptomo į bendrosios praktikos gydytojo kabinetą kreipiasi iki 10 % žmonių.

Pervargimas, greitas gyvenimo tempas ir kasdienė rutina, dėl kurių kai kurie žmonės patiria fizinį ir vis dažniau psichinį išsekimą, yra kasdienybė. Tai fiziologinė organizmo būsena, kai nuovargio priežastis yra aiški ir žmogus ją puikiai suvokia (didesnis fizinis krūvis, įtempti laikotarpiai, darbo krūvis).

Kai priežastis neaiški, kyla daugybė klausimų ir hipotezių, susijusių su patologine būkle. Ieškoma ligos, kuri galėtų ją sukelti (anemija, vėžys, infekcijos...).

Tačiau daugelis žmonių padidėjusį išsekimą patiria tik tam tikru metu. Apskritai jis didžiausias pavasarį ir rudenį, kai keičiasi orai. Ši kaita daugiau ar mažiau veikia žmogaus organizmą.

Patarimas: Lėtinio nuovargio sindromas nėra tik įprastas nuovargis

Nuovargio apraiškos:

• Psichinis ir fizinis išsekimas
• sumažėjęs fizinis aktyvumas
• sumažėjęs seksualinis aktyvumas
• raumenų silpnumas
• bloga savijauta
• apatija
• mieguistumas ir pernelyg didelis mieguistumas
• užkritę vokai
• nesugebėjimas susikaupti
• atminties sutrikimas, atsiminimas
• pernelyg didelis žiovulys
• nenoras valgyti
• pykinimas
• galvos skausmas
• galvos svaigimas, rūkas prieš akis
• griuvimas nuo išsekimo

Orai ir jų poveikis žmogaus organizmui

Orų poveikis žmogaus organizmui vadinamas meteojutimu. Tai padidėjęs žmogaus jautrumas pokyčiams, kurie sutrikdo jo vidinę pusiausvyrą ir savijautą.
Šiuos pokyčius atneša tam tikri metų laikai, tiksliau, perėjimas tarp jų. Vieniems jie būna beveik nepastebimi, o kitiems gali paversti dienas gana nemaloniomis.

Todėl orų pokyčiai jautresniems (meteosensyviems) asmenims dėl nepakankamo prisitaikymo gali sukelti pernelyg didelį nuovargį, energijos ir gyvybingumo praradimą. Tačiau tai nėra ligos būsena, o sindromas (simptomų rinkinys), kuris yra laikinas ir nesusijęs su liga.

Meteosensityvumas yra senas reiškinys

Kūno ir psichikos prisitaikymas prie orų ir jų sutrikimų yra ne šiuolaikinis, o senovinis reiškinys. Mūsų protėviai turėjo prisitaikyti prie orų pokyčių.

Žiemą jie kūrė laužus, per lietų slėpdavosi urvuose, o nuo saulės slėpdavosi tankiai augančiame miške. Nežinia, kaip stipriai jų organizmas reaguodavo į šiuos pokyčius ir kiek jie sugebėdavo prie jų prisitaikyti.

Šiandien šiuo požiūriu pasikeitė tik vienas dalykas - įvardijamas reiškinys, kai žmonėms sunkiau sekasi susidoroti su pavieniais pokyčiais. Tai minėtasis meteorizmas.

Mūsų kūnas ir psichika reaguoja į įvairius orų poveikius

Kai jums šalta, galite pastebėti įvairius kūno pokyčius, pavyzdžiui, žąsies odą ant rankų, stovinčius plaukus, drebulį, vėsią ir blyškesnę odą. Kūno kraujagyslės susiaurėja.
Karštomis dienomis, atvirkščiai, kraujagyslės išsiplečia, kūnas būna karštas liesti, odos spalva tampa rausva, pradedate gausiai prakaituoti, sumažėja kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, gali svaigti galva.

Psichologiškai šaltomis dienomis žmonės gali jaustis nepatenkinti, nuotaikingi, prislėgti ar pernelyg pavargę.
Karštomis vasaros dienomis nuotaika pagerėja gaminantis serotoninui. Atsiranda energijos antplūdis, žmogus turi jėgų ir optimizmo perteklių.

Patarimas.

Lentelė su temperatūros poveikiu oro sąlygoms žmogaus organizmui:

Kurie metų laikai yra kritiški žmonėms, kurie yra jautrūs meteoritams?

Neabejotinai kritiškiausi sezonai adaptacijai yra pavasaris ir ruduo. Kodėl taip yra? Kas vyksta šiais sezonais?

Pavasario sezonas turi neigiamų aspektų

Pavasaris prasideda pavasario lygiadieniu, kuris šiaurės pusrutulyje įvyksta apie kovo 20 d., o pietų pusrutulyje - apie rugsėjo 23 d. Pavasario pabaigą skelbia vasaros saulėgrįža, kuri šiaurės pusrutulyje įvyksta apie birželio 21 d., o pietų pusrutulyje - apie gruodžio 21 d.

Pavasaris yra vienas iš dviejų pagrindinių metų laikų, sukeliančių nuovargį. Tam tikra prasme tai šiek tiek paradoksalu, nes daugelis žmonių kupini pavasario laukimo. Baigiasi žiema, dedami žieminiai paltai ir visi laukia šiltesnių orų bei ilgesnių dienų. Tai didžiųjų tvarkymosi ir teigiamų pokyčių namuose metas.

Pirmosios pavasario dienos taip pat dvelkia pirmine pozityvia dvasia, tačiau žmonės neretai persistengia. Šiek tiek išlindus saulei, jie jau nusimeta daugiau drabužių, nei yra priimtina ir sveika.

Ateina pirmieji peršalimai, nusilpsta imuninė sistema, o kartu su ja padaugėja ir kitų ligų, tokių kaip peršalimas, gripas ir alergija žiedadulkėms. Nuolatinis čiaudulys, kosulys, sloga, gerklės perštėjimas, gerklės perštėjimas, skausmingas rijimas, akių niežėjimas, ašarojančios akys, padidėjusi kūno temperatūra ir net su tuo susijęs padidėjęs nuovargis gali padaryti šią dieną gana nuodingą.

Šių ligų metu organizme išsiskiria uždegimą lydintys citokinai. Per didelis šių citokinų kiekis sukelia apetitą, blogą savijautą, negalavimą, apatiją, nuovargį ir diskomfortą. Galiausiai tai lemia ir nuotaikos pasikeitimą iš teigiamos į neigiamą, išsekimo jausmą, sumažėjusį fizinį aktyvumą ir net depresiją. Serotonino kiekio pokyčiai gali sustiprinti nuovargį.

Patarimas.

Nuovargio tarsi tikimasi iš žvarbaus rudens

Ruduo prasideda su rudens lygiadieniu apie rugsėjo 23 d. šiaurės pusrutulyje ir apie rugsėjo 21 d. pietų pusrutulyje. Žiemos saulėgrįža pasako jo pabaigą apie gruodžio 21 d. šiaurės pusrutulyje ir tik apie birželio 21 d. pietų pusrutulyje. Ties ekvatoriumi rudens nėra. Lygiadienio ir saulėgrįžos datos gali skirtis viena diena.

Rudens sezonas ir prasidėjęs nuovargis yra labiau suprantamas. Vasaros pabaiga, sausas oras, lietus ir trumpesnės dienos reiškia mažiau saulės, mažiau galimybių ir prastesnę nuotaiką. Keičiasi ne tik temperatūra, bet ir oro slėgis bei drėgmė, keičiasi frontai ir oro sąlygos.

Kaip ir pavasarį, rudenį su savimi atsinešama susilpnėjusi imuninė sistema, infekcijos, per didelis citokinų išsiskyrimas. Be to, rudenį dėl saulės šviesos trūkumo organizme gaminasi mažai serotonino, todėl stiprėja nuovargis. Didesnė depresijos ir savižudybių tikimybė - šis laikotarpis net vadinamas savižudybių sezonu.

Patarimas: Ar turite depresijos simptomų?

Išbandyti patarimai ir gudrybės, kaip kovoti su nuovargiu

Nesvarbu, ar pavasaris, ar ruduo, ar nuo fizinio išsekimo, ar nuo psichologinio streso, tai vis tiek nuovargis. Jis vis tiek verčia mus jaustis nepatogiai būnant tokiais pačiais. Jis mus pakerta, be to, sumažina organizmo apsaugines savybes, sukeldamas įvairias ligas.

Laimei, yra įvairių būdų, kaip išvargusį organizmą išjudinti ir pašalinti įvairaus laipsnio nuovargį.

Kurie iš jų?

Kovokite su nuovargiu vartodami pakankamai vitaminų

Vitaminą B12 dar galima vadinti energijos bomba tarp vitaminų. Jis svarbus cukrų susidarymui iš suvalgytų angliavandenių. Taigi, gaudami pakankamai šio vitamino užtikriname, kad turėsime pakankamai energijos. Esant sunkiam ir alinančiam laikotarpiui, jo vartojimas yra svarbus. Jis taip pat užtikrina tinkamą smegenų ir nervų sistemos veiklą, todėl didina koncentraciją ir atmintį. Dėl to išliekame budresni ir labiau susikaupę, o tai yra priešingybė koncentracijos sutrikimams, atsirandantiems dėl nuovargio.

Vitaminas C (L-askorbo rūgštis) yra pats žinomiausias vitaminas.

Jo trūkumas sukelia rimtų sveikatos sutrikimų. Jis yra svarbus antioksidantas ir atsakingas už tinkamą organizmo funkcionavimą. Jis būtinas tinkamam organizmo imunitetui. Todėl jo vartojimas turėtų būti kiekvienos meteosensibilių žmonių mitybos pagrindas rizikos laikotarpiais.

Jautresni meteorologinėms permainoms žmonės taip pat turėtų užtikrinti, kad gautų pakankamai magnio (Mg).

Magnis yra labai populiarus visuomenėje. Jį vartoja žmonės, gydomi nuo arterinės hipertenzijos, kad sureguliuotų kraujospūdį, taip pat jis vartojamas kaip papildas hiperventiliacinei tetanijai ir kitiems psichologiniams sutrikimams gydyti. Jis taip pat gerai žinomas šiuolaikinio streso prislėgtiems žmonėms, nes padeda mažinti nuovargį.

Jis net dažniausiai minimas kalbant apie nuovargio prevenciją ir šalinimą. Jis, kaip ir vitaminas B12, svarbus tinkamai smegenų veiklai, taip pat reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Pakankamas saulės kiekis tikrai gydo

Saulės spinduliai atgaivina kūną ir protą. Jie maloniai šildo ir suaktyvina serotonino - laimės hormono - gamybą. Pastarasis, kaip žinoma, gerina ne tik nuotaiką, bet ir bendrą organizmo būklę, šalina nuovargį ir papildo per žiemą prarastą energiją.

Tačiau iš tikrųjų serotoninas yra ne hormonas, o neuromediatorius - medžiaga, veikianti nervų sistemos veiklą. Jo yra tarp nervų jungčių (sinapsių), kur perduodami nerviniai impulsai. Turint pakankamai jo šioje srityje, ne tik gerėja nuotaika, bet ir kovojama su depresija ir nuovargiu.

Žinoma, net ir saulės teikiamus malonumus reikia įsisavinti saikingai, kitaip gresia perkaitimas nuo saulės, dehidratacija ar raumenų mėšlungis.

Reguliarus vėdinimas deguonimi prisotina organizmą

Labai svarbu, kad į organizmą patektų pakankamai deguonies. Reguliariai vėdindami buto ar namo patalpas užtikriname, kad oras tekėtų ir nervų sistema jaustų oro gaivą. Tik pakankamai deguonies prisotintos smegenys gali tinkamai funkcionuoti.

Be to, vėdinant ištraukiamas iškvėptas oras. Tai sumažina ligų ir infekcijų riziką, ypač sezoniniais laikotarpiais. Tai stiprina imunitetą.

Reguliari mankšta nuo nuovargio

Manote, kad mankšta jus dar labiau nuvargins, nei jau esate? Tuomet labai klystate. Bet kokia fizinė veikla verčia širdį plakti greičiau, o kraujospūdis padidėja. Organizmas nuo smegenų, plaučių iki visų raumenų yra labiau aprūpintas krauju, taigi ir deguonimi.

Organizmui prisotinus deguonies, kūnas gauna šuolį ir nuovargis dingsta. Argi ne taip? Pabandykite vieną rytą atsikelti, bent 10 minučių mankštintis. Patys pamatysite, kad pasijusite tarsi atgimę iš naujo ir dieną pradėsite visiškai kitokios nuotaikos.

Atsipalaidavimo terapija? Ką tai reiškia?

Relaksacijos terapija - tai labai populiari atsipalaidavimo forma tiems žmonėms, kurie negali atsipalaiduoti. Ji yra palyginti nauja, o jos atsiradimą lėmė stresas, kurio dažnumas didėja kartu su nuovargiu, apatija ir psichologiniais sutrikimais.

Jos tikslas - atpalaiduoti ir atpalaiduoti ne tik nuolat įsitempusio kūno raumenis, bet ypač kasdienybėje įsitraukusį protą. Ji tinka pereinant metų laikams, kai kartais nesąmoningai patiriame pernelyg didelį krūvį ir stresą, lemiantį išsekimą.

Relaksacijos terapija vadiname bet kokią atpalaiduojančią veiklą (pasivaikščiojimą, raminančios muzikos klausymąsi, paveikslų tapymą, grojimą muzikos instrumentu, knygos skaitymą...), kuri galiausiai sumažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, sumažina kraujospūdį, širdies veiklą, sulėtina kvėpavimą, atpalaiduoja raumenis, atpalaiduoja protą ir kartu stiprina imuninę sistemą.

Gaivinantis kofeinas - taip ar ne?

Kavoje, o dabar ir energiniuose gėrimuose esantis kofeinas yra medžiaga, suteikianti mums žvalumo. Vienas puodelis kavos ryte nėra blogas dalykas. Tačiau per didelis kofeino kiekis gali sukelti pernelyg didelį nuovargį arba gerokai jį sustiprinti atsisakant šios medžiagos.

Nepatartina gerti didelio kofeino kiekio. Priklausomybė nuo jo gali sukelti didesnį jo suvartojimą. Tuomet būklė paūmės tiek, kad rytinis kavos puodelis jūsų nepabudins, dieną būsite apatiški ir labiau pavargsite.

Kaip kofeino pakaitalą galite rinktis melisos arba dilgėlių arbatą. Pakankamas skysčių vartojimas dienos metu padės išlaikyti budrų protą. Žinoma, jei esate įpratę prie 5-6 puodelių kavos per dieną, mažinti kiekį reikėtų palaipsniui.