Ar turite depresijos simptomų?

Ji pasireiškia psichiškai ir emociškai nestabilesnėms asmenybėms. Tačiau įvairūs stresiniai, varginantys ar tragiški gyvenimo įvykiai gali sukelti depresiją net ir stipresniems charakteriams. Kai kurios sunkios formos baigiasi mirtimi. Beviltiškoje situacijoje atsidūręs žmogus neretai atima sau gyvybę.

Ankstyvas problemos nustatymas ir ankstyvas gydymas profesionalo rankose gali užkirsti kelią tragedijai ir taip išgelbėti gyvybę.

Depresija arba, jei norite, patologinė bloga nuotaika gali pasireikšti bet kam ir bet kada. Stresas, įtampa darbe, nesutarimai šeimoje ir tragedija. Šios ir daugybė kitų situacijų sukelia išprovokuojančius įvykius, kurių žmonės negali kontroliuoti ir atsispirti patys, be gydytojo pagalbos. Dažnai stresas pasiekia be išeities tašką ir baigiasi savižudybe.

Depresijos simptomai, depresija ir bipolinis afektinis sutrikimas

Depresija yra viena iš psichiatrinių ligų - tiksliau, sutrikimų.

Tiksliau, ji yra nuotaikos sutrikimų subkategorija kartu su bipoliniu afektiniu sutrikimu (maniakiniu-depresiniu sutrikimu), taip pat ir kitų psichiatrinių diagnozių. Tai sunki liga, kurios skiriamasis požymis yra ilgalaikė lėtinė prasta nuotaika (liūdesys, nerimas, ašarojimas).

Psichiatrijoje nustatant galutinę diagnozę svarbiausia atskirti tikrąją depresijos būseną nuo trumpalaikės prislėgtos nuotaikos, pasireiškiančios laikinais depresijos simptomais. Prislėgta nuotaika gali ištikti bet kurį žmogų, priklausomai nuo esamos stresinės situacijos, kurioje tuo metu žmogus yra. Tai yra adekvati reakcija į sunkų laikotarpį. Liūdesio ir beviltiškumo jausmo būsena yra trumpalaikė.

Depresijos simptomai

Depresijos simptomai pasireiškia pavieniui sunkiose gyvenimo situacijose, patologinėje depresijoje, kaip viena iš bipolinio afektinio sutrikimo fazių, kaip kitų psichiatrinių ligų dalis arba jų pasireiškimas, taip pat kaip įvairių fizinių ligų (lėtinio tinimo skausmo, vėžio, alkoholizmo, smegenų ligų, nutukimo kitų) dalis.

Kančios, kurią gali sukelti minėti veiksniai, metu pacientai patiria liūdesio ir beviltiškumo būsenas. Jie jaučia, kad nėra jokios išeities iš susidariusios padėties.

Jie neigiamai žiūri į pasaulį, dažnai izoliuojasi nuo aplinkos, ieško vienatvės. Jų mintys yra užimtos sprendžiama problema, jie dažnai negali susikaupti, susikoncentruoti ir adekvačiai reaguoti. Jų reakcijos yra paprastos, lėtos ir pavėluotos.

Jie netenka gyvybinės energijos, tampa išsekę, pavargę ir nepajėgūs atlikti įprastos veiklos nei namuose, nei darbe. Jie tampa fiziškai neaktyvūs.

Aplinkiniams jie dažnai atrodo kaip "lėti" ar tingūs asmenys.

Depresijos simptomai taip pat pasireiškia kaip laikina būsena tam tikrose gyvenimo situacijose, kurios neigiamai veikia žmogų. Pavyzdžiui, gali įvykti mirtis šeimoje, darbo praradimas, skyrybos, ekonominės problemos ir t. t. Šios aplinkybės sukelia staigius neigiamus pokyčius individo gyvenime, su kuriais jis turi kaip nors susidoroti. Iš pradžių jis tai laiko didele nelaime; jam galvoje sukasi tūkstančiai dalykų.

Jis užduoda sau klausimus, pvz:

Kodėl tai atsitiko būtent man?

Kam ką padariau?

Jis kenčia nuo gailesčio ir kaltina save dėl nelaimės.

Pastaba: prislėgta nuotaika ir depresija nėra tik blogos ir liūdnos nuotaikos būsena psichologiniu lygmeniu, kaip klaidingai mano dauguma žmonių. Tai rimta viso organizmo liga. Ne mažiau paveikiamas ir fizinis lygmuo (išsekimas, lėtinis nuovargis, dėmesio koncentracijos, atminties sutrikimai, sumažėjęs fizinis aktyvumas...).

Depresija

Nors pasaulyje depresija vis dar laikoma "tabu", ji yra labai paplitęs reiškinys. Ja serga ir jauni, ir seni žmonės.

Tai liga, kuri priskiriama psichiatrinei diagnozei. Todėl žmonės nelinkę apie ją atvirai kalbėti ir gėdijasi kreiptis profesionalios pagalbos. Dėl šios priežasties liga progresuoja atitinkamam asmeniui ir yra dažna savižudybių priežastis. Nesvarbu, ar norime tai pripažinti, ar ne, vis daugiau žmonių kenčia nuo depresijos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergančiųjų yra iki 350 000 000. Šie skaičiai apima ir asmenis, kurie kreipėsi profesionalios pagalbos.

Manoma, kad depresija sergančių žmonių, kurie nesikreipė pagalbos, gali būti kur kas daugiau.

Esant tokiam dideliam sergančiųjų skaičiui, depresija užima ketvirtą vietą tarp labiausiai paplitusių ligų. Tikimasi, kad ji pakils į sąrašo viršūnę.

Depresijai būdingas patologinis liūdesys.

Jis tęsiasi ilgai, dažnai būna susijęs su nerimo jausmu ir tiesiog kankina sergantįjį. Jis yra pesimistiškai nusiteikęs ir nusiteikęs. Jis nebesugeba džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikdavo jam džiaugsmo. Jis praranda susidomėjimą ne tik veikla, bet ir žmonėmis. Jis užsisklendžia savyje ir pradeda kaltinti save.

Kankinančios mintys dažniausiai kyla naktį. Tai sukelia miego sutrikimus, t. y. dažną prabudimą naktį, ankstyvą prabudimą ryte, o kitą dieną - mieguistumą ir nuovargį.

Pacientas yra fiziškai neefektyvus, viskam atlikti jam reikia pernelyg daug laiko, jis vėluoja atlikti kiekvieną veiksmą, o kiekviena kasdienė veikla jį pernelyg išvargina. Lygiagrečiai gali būti stebimi koncentracijos ir trumpalaikės atminties sutrikimai.

Bipolinis afektinis sutrikimas

Bipolinis afektinis sutrikimas yra sunkus psichikos sutrikimas arba, geriau sakant, nuotaikos sutrikimams priskiriama liga. Kaip rodo pavadinimas, jam būdingi du priešingi poliai.

Viena vertus, jis pasireiškia maniakine faze, kuriai būdingas pernelyg pakili nuotaika. Kita fazė - depresija, kuri yra kitas šio sutrikimo atitikmuo.

Maniakinė fazė - tai susijaudinimo ir pervargimo fazė, kai pacientas, nepaisydamas situacijos rimtumo, turi pernelyg aukštą savivertę, daug energijos, yra hiperaktyvus, daug kalba ir apie viską galvoja. Kartais gali būti vadinamasis minčių pliūpsnis, kurio rezultatas - "žodžių salotos". Žodžių salotas supranta tik pats sergantysis, kita pusė nesupranta, ką jis perduoda.

Pernelyg didelis susijaudinimas dažnai lemia agresyvų sergančiojo elgesį.

Kita vertus, depresijos fazė yra hipoaktyvumo, liūdesio, nerimo ir sumažėjusios savivertės fazė. Sergantysis bendrauja minimaliai, negali susikaupti, greitai reaguoti ar reaguoti. Jis negali per trumpą laiką atsiminti, kas buvo pasakyta. Todėl jis negali tinkamai reaguoti ir reaguoti.

Šioje stadijoje nėra agresyvaus elgesio pavojaus. Pacientas yra gana neramus, verksmingas ir užsidaręs.

Sergant bipoliniu afektiniu sutrikimu (BAP), dar vadinamu maniakiniu depresiniu sutrikimu, fazės paprastai keičiasi per kelias valandas.

Statistikos duomenimis, dėl bipolinio afektinio sutrikimo įvyksta nuo 25 % iki 60 % bandymų nusižudyti, iš jų nuo 5 % iki 20 % yra baigtos savižudybės.

Jis retai pasitaiko kaip atskira diagnozė. Dažniausiai kartu pasireiškia ir kita psichikos liga.

Kas sukelia depresines būsenas?

Depresinių būsenų priežasčių yra labai įvairių. Tačiau svarbiausią vaidmenį atlieka genetinis polinkis, išorinis poveikis (tragiškas įvykis, priklausomybę sukeliančios medžiagos) arba organinis smegenų pažeidimas.

Depresija skirstoma į dvi kategorijas pagal individualius patologiškai blogą nuotaiką sukeliančius veiksnius. Kitas aprašytas skirstymas remiasi simptomais, kurie išryškėja konkrečiam pacientui, ir skirstymu nozologiniu požiūriu.

Depresijos klasifikacija pagal veiksnius

1. Egzogeninė depresija arba net vadinamoji psichosocialinė depresija kyla dėl kokio nors išorinio veiksnio poveikio. Pats pavadinimas rodo, kad tai yra kokio nors išorinio veiksnio poveikis žmogaus psichikai ir protui. Išorinis veiksnys gali būti kitas asmuo arba visuomenė, kurių įtaka daro neigiamą poveikį individui, o tai yra jo blogos nuotaikos šaltinis.
   • Tai ir tragiški įvykiai, pavyzdžiui, mirtis ar sunki liga šeimoje, skyrybos, darbo praradimas, finansų stygius ar bendra nesėkmė.
2. Endogeninė depresija - tai depresija, kai, kaip manoma, veikia vidinis veiksnys. Sakydami vidinis veiksnys, visų pirma turime omenyje asmens asmenybę, charakterio bruožus ir elgesį.
   • Žmogaus asmenybei didelę įtaką daro genetika.
   • Šeimos aplinka ankstyvoje vaikystėje, o vėliau - visuomenės įtaka tuo metu, kai formuojasi asmenybė.

Depresijos klasifikacija nozologiniu požiūriu

1. Psichogeninė depresija - tai depresija, atsirandanti dėl kokio nors veiksnio, tiesiogiai veikiančio žmogaus psichiką ir patirtį.

Čia priskiriame įvairias psichologines traumas, pavyzdžiui, dėl artimo žmogaus netekties, potrauminę reakciją kaip ankstesnės neigiamos patirties (pagrobimo, išprievartavimo, užpuolimo, eismo įvykio auka) pasekmę.

2. Organinė depresija kyla dėl organinės ligos arba tiesioginio smegenų pažeidimo.

Tai įvairios medicininės būklės, dėl kurių sutrinka individo suvokimas ir kurios daro įtaką jo nuotaikai. Dažniausiai tai būna tiesioginis smegenų pažeidimas, pavyzdžiui, dėl nelaimingo atsitikimo, ligos (naviko), apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis arba smegenų pažeidimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis (alkoholiu, narkotikais).

Smegenų pažeidimus taip pat sukelia įvairios bakterinės ar virusinės infekcijos (meningitas).

Šiai kategorijai taip pat priskiriamos kitos organizmo ligos, pavyzdžiui, kraujagyslių ligos, dėl kurių smegenyse trūksta kraujo ar deguonies, medžiagų apykaitos ligos, pavyzdžiui, diabetas, taip pat įvairios ilgalaikės skausmingos būklės arba būklės, sukeliančios negalią ar apribojimus, kurie daro didelę įtaką paciento išgyvenimams.

Depresijos klasifikacija pagal klinikinį vaizdą (simptomus)

1. Apatinė depresija daugiausia pasireiškia apatija (prislėgtumu). Pacientas beveik visiškai nereaguoja į išorinius dirgiklius, yra abejingas, bejausmis, nesidomi išoriniais aspektais ir visuomene. Atrodo, kad išorinis pasaulis pacientui nustojo egzistuoti. Apatijos būseną paprastai pastebi aplinka, o pats asmuo tuo metu gali nesuvokti tokio savo elgesio.
2. Agitacinė depresija pasireiškia priešingai nei apatinė depresija. Agitacija reiškia liguistą neramumą. Pacientas viduje yra neramus. Jis jaučiasi neramus, nuolat apie kažką galvoja, ieško sprendimo. Kartais gali pasireikšti ir psichomotorinis sujaudinimas, kai prie vidinio neramumo prisijungia motorinis neramumas. Tai daugiausia galima pastebėti paciento kalboje ir gestikuliacijoje. Pavyzdžiui, pacientas nuolat griebia rankomis, žaidžia pirštais ar kokiu nors daiktu, negali išbūti vienoje vietoje, daro pauzes, keičia padėtis.
3. Psichozinė depresija yra sunkiausias depresinio sutrikimo tipas. Patologiškai bloga nuotaika derinama su kitais psichozės simptomais arba depresija yra tik kitos psichikos ligos pasireiškimas. Arba tai yra depresijos ir kitos psichikos ligos derinys. Šio tipo depresija išoriškai pasireiškia bloga nuotaika, nerimu, verksmingumu, lydima paranojos, haliucinacijų (klausos ar regos).

Kaip pasireiškia depresija?

Individualios depresijos apraiškos priklauso nuo kelių veiksnių.

Tai - paciento asmenybės bruožai, situacijos išsprendžiamumas / neišsprendžiamumas, depresijos laipsnis, paties paciento požiūris į savo diagnozę ir pradėtą gydymą ar pagalbą iš aplinkos, ypač teisingas šeimos požiūris.

1. Psichiniai sunkumai - Pirmame plane yra proto užsiėmimas klausimu ir atsakymų bei sprendimų paieška, kas sukėlė depresiją. Ši problema pacientui yra svarbiausia ir jis negali jos atsikratyti.

Dėl vienos minties prioriteto pacientas nesusikaupia ties viskuo kitu, kas jam nebėra prioritetas. Sutrinka dėmesio koncentracija, trūksta dėmesio, sutrinka bendravimas su aplinka, sutrinka trumpalaikė atmintis.

Dėl psichologinių sunkumų labai sumažėja gebėjimas priimti sprendimus. Vyrauja neigiamos emocijos, t. y. patologiškai bloga nuotaika, kurią lydi nerimas, verksmingumas, verksmo priepuoliai, ypač privačiame gyvenime. Kartais gali būti susijusi paranoja arba haliucinacijos.

Kai kuriais atvejais depresija baigiasi net bandymu nusižudyti (prieš savižudybę būna mintys apie savižudybę ir savęs kaltinimas).

2. Miego sutrikimai - taip pat psichologinių problemų pogrupis. Miego sutrikimų pastovumas glaudžiai susijęs su fizinėmis problemomis, kurios taip pat kyla dėl nemigos. Nemiga ir ankstyvi rytiniai prabudimai būdingi depresijai. Jie sukelia didelį mieguistumą dieną ir sustiprina nuovargį, išsekimą ir dėmesio koncentracijos sutrikimus.

Fiziniai sutrikimai - vyrauja nuovargis, bloga savijauta, išsekimas. Pacientas yra silpnas, jaučia bendrą kūno ir raumenų silpnumą, jo keliai linksta, gali drebėti kojos, jis sunkiai laikosi.

Dažnai svaigsta galva, mirga prieš akis ir griūva iš išsekimo. Pacientas yra fiziškai neadekvatus, o tai dar labiau sustiprėja dėl valgymo sutrikimų. Daugeliu atvejų trūksta apetito, o savigraužos atvejais pacientas kankina save badavimu. Pavieniais atvejais ir esant lengvoms depresijos formoms gali būti pastebimas persivalgymas.

4. Socialinio bendravimo sunkumai - intravertiškas (antisocialus) elgesys pasireiškia užsisklendimu savyje. Pacientas ieško vienatvės ir tikslingai vengia kontaktų su žmonėmis ir pačia visuomene. Jei jis yra visuomenėje, joje nesijaučia gerai, negali užmegzti santykių kaip anksčiau (nenori), turi dėmesio koncentracijos ir bendravimo problemų.

Pacientas stengiasi kuo greičiau patekti į savo vienatvę, kur vėl daug mąsto. Psichologinės ir bendravimo su žmonėmis problemos vėliau sukelia problemų darbe, visuomenėje, taip pat šeimoje ir baigiasi tuo, kad sugadina santykius ir praranda artimus žmones.

5. Seksualiniai sunkumai - vyrauja apetito seksui praradimas. Lytiniai santykiai neteikia pasitenkinimo ir nesuteikia malonumo.

Atsargiai:
. Po visų šių kategorijų arba depresijos paveiktų sričių derinio seka ekonominės problemos. Pacientas netinkamai dirba darbe dėl sutrikusios koncentracijos, bendravimo, užsisklendimo, išsekimo. Taip pat yra didelė netinkamo elgesio ir vėlesnio darbo praradimo rizika, dėl to kyla ekonominių problemų ir gilėja depresija.

Depresijos laipsniai

Atsižvelgiant į sukeliantį veiksnį, taip pat į jo trukmę, depresijos būsena ne visiems gali pasireikšti vienodai.

Ligos eiga svyruoja nuo lengvos iki gilios depresijos. Nuo depresijos gilumo priklauso ir gydymas arba prognozė.

Ribos tarp skirtingų stadijų yra trapios. Net lengva depresija ilgainiui gali peraugti į sunkią būklę, vedančią prie savižudybės.

• Lengva depresija pasireiškia bloga ir liūdna nuotaika, galvojimu apie problemą ir sprendimo ieškojimu.
  • Ji paprastai nesukelia rimtų sunkumų darbe ar visuomenėje.
  • Pacientas ir toliau gali užsiimti įprasta veikla arba jo veikla tik šiek tiek sutrinka.
  • Pacientas daugiausia prislėgtas būna užmigdamas ir poilsio metu, kai labiau galvoja apie blogą nuotaiką sukėlusią situaciją.
  • Linkęs ieškoti vienatvės.

• Vidutinio sunkumo depresija pasireiškia sunkesniu prislėgtos nuotaikos laipsniu, be to, epizodai dažnesni.
  • Pacientui pradeda būti sunku atlikti daugumą įprastų veiksmų.
  • Jis yra neramus, verksmingas.
  • Už kompanijos ribų pasitaiko depresijos ir verksmo priepuolių.
  • Pacientą vargina nemiga, apetito stoka, nuovargis ir sumažėjęs fizinis darbingumas.
  • Patyrimo pokyčius pastebi ir aplinkiniai.

• Sunki depresija yra sunkiausia forma, kai kyla pavojus paciento gyvybei.
  • Vyrauja patologiškai bloga nuotaika. Galima sakyti, kad ji yra nuolatinė.
  • Pacientas yra pavargęs, išsekęs tiek psichiškai, tiek fiziškai.
  • Dažni miego sutrikimai, daugiausia nemiga.
  • Valgymo sutrikimai (badavimas), savęs kaltinimas.
  • Neieško kompanijos, vyrauja požiūris į beviltišką situaciją, su kuria susitapatina.
  • Kartais vienintelė išeitis (pacientui) yra nutraukti gyvenimą.

Ką daryti, jei pasireiškė depresijai būdingų simptomų?

Visos psichiatrinės ligos, taip pat ir depresija, verčia pacientą gėdytis pripažinti diagnozę, diskriminuoti ir atskirti kitus nuo paciento visuomenėje.

Dėl neaiškių priežasčių aplinka atsargiai žiūri į psichiatrines diagnozes.

Daugelis žmonių apie psichiatrines ligas galvoja kaip apie haliucinacijas, paranoją, agresiją ir pavojingą elgesį, tačiau daugeliu atvejų tai nėra tiesa. Dauguma psichiatrinių ligų nekelia pavojaus aplinkai, o depresija yra viena iš jų. Ji kelia didžiausią pavojų pacientui, jei jis nesiima tinkamo požiūrio ir nepradeda gydytis.

Farmakologinis depresijos gydymas

Farmakologinio gydymo pradžios esmė - paciento suvokimas ir pripažinimas, kad jis serga psichikos liga. Jei jis ar ji laiku susitapatina su šiuo faktu, atsiranda teisinga diagnozė, kurią nustato specialistas - šiuo atveju psichiatras.

Tik diagnozavus depresiją, gydytojas, atsižvelgdamas į depresijos laipsnį ir vyraujančius simptomus, nustato konkrečiam pacientui tinkamiausius vaistus.

Atkreipkite dėmesį:
Vaistų nuo depresijos ir kitų psichikos ligų veikimo pradžia yra maždaug 2 savaitės (ypač antidepresantų veikimo pradžia yra ilgesnė).
Labai svarbu, kad pacientas būtų apie tai pakankamai informuotas ir nenustebtų, kad po kelių dienų vis dar nejaučia savo būklės pagerėjimo.
Tikslų vaisto poveikį galima tinkamai įvertinti tik praėjus maždaug 3 savaitėms. Kad depresijos gydymas būtų veiksmingas, reikia laiko ir paciento kantrybės.

Antidepresantai yra dažniausiai vartojami vaistai depresijai gydyti arba kitoms būklėms, tokioms kaip distimija, valgymo sutrikimai, ciklotimija, gydyti. Jie taip pat skiriami lėtiniam skausmui malšinti. Jų vartojama ir stresinėse situacijose, ypač pacientams, kenčiantiems nuo aukšto kraujospūdžio ir padažnėjusio širdies ritmo, kai jie skiriami kartu su antihipertenziniais vaistais ir vaistais nuo tachikardijos.

Žinomos kelios antidepresantų rūšys:

• SSRI (serotonino reabsorbcijos inhibitoriai - vadinamasis laimės hormonas) - pavyzdžiui, Seropram, Seroxat, Prozac, Paxil, Zoloft, Deprenon, Deprex, Fevarin, Citalec, Citalopram, Arketis, Paretin, Paroxetin ir kiti...
• IMAO (monoaminooksidazės inhibitoriai), pavyzdžiui, Parnat, Aurorix, Nuredal...
• tricikliniai plataus veikimo spektro antidepresantai - pavyzdžiui, melipraminas, amitriptilinas, anafranilas...
• tetracikliniai antidepresantai, pavyzdžiui, Remeron, Mirzaten, Mirtazapin, Esprital
• IV ir V kartos antidepresantai - pavyzdžiui, Efectin