Ar vaikų ir suaugusiųjų žvynelinės simptomai yra tokie patys? Kaip ji gydoma?

Žvynelinė (lot. scabies) yra labai užkrečiama infekcinė odos liga.

Jos sukėlėjas yra ektoparazitas Sarcoptes scabiei (lot. Sarcoptes scabiei).

Ja serga žmonės ir kiti žinduoliai. Tačiau gyvūnai paprastai būna užsikrėtę kitomis žvynelinės rūšimis nei žmonės, todėl perdavimas iš gyvūno žmogui neįmanomas.

Žvynelinę sukelia parazitas - žvynelinės erkė

Niežų erkė yra mikroskopinis ektoparazitas, priklausantis erkių šeimai, kuris taip pat yra niežų sukėlėjas.

Ligos sukėlėja yra patelė, užauganti iki 0,2-0,5 mm dydžio.
Patinėlis yra daug mažesnis, apie 0,2 mm dydžio.

Jis turi suplotą kūną ir aštuonias mažas, nykštukines, kūgio formos kojas.

Nepaisant kojų, šie parazitai juda labai lėtai, maždaug 2-2,5 cm per minutę greičiu, todėl infekcijai plisti retai pakanka ilgalaikio kontakto tarp potencialaus šeimininko ir užsikrėtusio žmogaus.
Kad lėtai judantis vaiduoklis išplatintų infekciją, būtinas ilgalaikis kontaktas su užsikrėtusiu žmogumi.

Kaip žvynelinė perduodama tarp žmonių?

1. Liga tarp žmonių dažniausiai perduodama per tiesioginį odos kontaktą po ilgalaikio sąlyčio.
2. Netiesioginis perdavimas yra retesnis. Žmogus dažniausiai užsikrečia per užterštus daiktus (daugiausia tekstilės gaminius - rankšluostį, patalynę, drabužius).

Žvynelinės perdavimo rizika yra higienos trūkumas, nepriežiūra.

Perdavimas dažniausiai vyksta kolektyvinėse patalpose, pavyzdžiui, sanitariniuose mazguose, bendrabučiuose, taip pat mokyklose, vaikų darželiuose ir kitose įstaigose.

Kolektyvinis perdavimas lemia mažesnes epidemijas konkrečioje įstaigoje.

Kodėl niežais dažnai serga vaikai?

Paprastai vaikai užsikrečia dažnai. Liga perduodama nuo užsikrėtusios motinos ar kito giminaičio arba būnant vaikų globos įstaigoje, kurioje sergama žvyneline.

Žvynelinė vaikų priežiūros įstaigose plinta palyginti greitai (patalynė, rankšluosčiai, drabužiai).

Kita priežastis - glaudus vaikų kontaktas žaidimų metu.

Ar jūsų vaikui pasireiškia žvynelinės simptomai?

Suaugusio žmogaus ir vaiko žvynelinės simptomai yra vienodi.

• Liga prasideda odos niežuliu naktį, kuris vis stiprėja. Vėliau jis pasireiškia dieną.
• Ant odos atsiranda paraudusių plotų ir įbrėžimų.
• Taip pat poodiniame audinyje galima pastebėti išilginių arba ašies formos praėjimų, kuriuos išgręžė erkės veikla.
• Aklojo koridoriaus gale galima pastebėti taško formos plutelę.
• Ant odos taip pat atsiranda bėrimo iki papulozės darinių.
• Nuolatinis draskymas sukelia antrinius odos pažeidimus, tokius kaip įbrėžimai, įbrėžimai, lokalus odos kraujavimas ir plutelės.
• Niežėjimas taip pat sukelia nemigą, dirglumą ir nervingumą.

Žvynelinės pasireiškimo vaikams ir suaugusiesiems skirtumas yra odos pažeidimų lokalizacija. Vaikui jie aptinkami ir tose vietose, kur suaugusiesiems jų nematyti.

Lentelė su pagrindiniais vaikų ir suaugusiųjų žvynelinės odos pažeidimų lokalizacijos skirtumais:

Kodėl vaikams sunkiau diagnozuoti žvynelinę?

Diagnozuoti žvynelinę vaikams yra daug sunkiau nei suaugusiesiems.
Kaip matyti iš aukščiau pateiktos lentelės, odos pažeidimų lokalizacija skiriasi.
Vaikams pažeidimai dažniausiai aptinkami ant veido, neaplenkiant delnų ir padų. Būtent šiose vietose jų nebūna suaugusiesiems.

Vaikams odos pažeidimai dažniausiai pasireiškia veido odos dalyje.
Kaip įprasta, ant mažų vaikų veido dažnai pastebimos kitos ligos, t. y. įvairios egzemos, alergijos, atopija ar bėrimai.
Tikimybė, kad žvynelinė gali būti liga, yra minimali. Todėl daug kartų apie tai nepagalvojama.

Dar viena mažų vaikų diagnostikos problema yra ta, kad sunku nustatyti poodines išskyras iš matymo.
Žvynelinė sukelia stiprų niežulį, kuris verčia mažuosius pacientus draskytis. Dėl šios priežasties ant jų odos susidaro įbrėžimų, įbrėžimų ir šašų.
Tuomet įbrėžtą pažeidimą sunku identifikuoti.

Galiausiai reikia atsižvelgti į vaiko nebendradarbiavimą vizualinės apžiūros metu.
Vaikai dažnai nebendradarbiauja įprastomis aplinkybėmis, o ką jau kalbėti apie tai, kai jie yra susinervinę ir sudirgę dėl niežulio.

Įdomu:
Vaikams, skirtingai nei suaugusiesiems, kartais pasireiškia vadinamasis Darier požymis.
Šis požymis diagnozuojamas mechaniškai dirginant pažeistą odos dalį.
Ši dėl dirginimo paburksta.
Šis paburkimas vadinamas pigmentine dilgėline.
Atsargiai!
Pigmentinė dilgėlinė pasireiškia ir sergant mastocitozės liga.

Kai remiantis anamneze ir fiziniu tyrimu įtariama žvynelinė, būtina atlikti mikroskopinį tyrimą.
Mikroskopo pagalba gydytojas gauna tiesioginių įrodymų apie parazitą odoje ir gali pradėti tinkamą gydymą.

Kaip gydoma vaikų žvynelinė?

Vaikų žvynelinės gydymas yra panašus į suaugusiųjų gydymą.
Vienintelė problema išlieka vaiko drausmė gydymo metu ir gerų higienos įpročių laikymasis.
Už šiuos aspektus kiekvienas iš tėvų atsako individualiai.

Pagrindinis gydymo pagrindas yra niežų naikinimas, profilaktinės, higieninės ir antiepidemiologinės priemonės.
Specifiniai vaistai paprastai naudojami vietinio poveikio tepalų ir vazelino, kurių sudėtyje yra sieros, pavidalu.
Alerginėms apraiškoms, tokioms kaip niežulys, kontroliuoti naudojami antihistamininiai vaistai ir kortikosteroidai.
Esant antrinei odos infekcijai, būtina gydyti antibiotikais.

Dažniausiai vartojami preparatai žvynelinei gydyti

Sulphuris praecipitati - tai vazelinas, kurio sudėtyje yra sieros. Jis naudojamas suaugusiesiems ir vaikams. Mažiems vaikams iki trejų metų amžiaus rekomenduojamas vazelinas, kuriame sieros kiekis yra 2,5 %. Iki šešerių metų amžiaus sieros kiekis neturi viršyti 5 %, o iki dešimties metų amžiaus - 7,5 %. Vazelinas, kuriame sieros kiekis yra 10 %, gali būti naudojamas tik vyresniems nei 10 metų amžiaus vaikams. Jis naudojamas du kartus per dieną 3-5 dienas be maudymo. Po gydymo būtina valomoji vonia ir vazelino likučių nuplovimas nuo vaiko odos.

Permetrino 5 % kremu padengiamas visas kūnas nuo smakro žemyn. 5 % preparatu taip pat galima gydyti vaikus nuo dviejų mėnesių amžiaus. Vaikams galima padengti ir labiausiai pažeistą veido dalį, išskyrus sritį aplink akis. Kremas paliekamas maždaug 8-12 valandų, po to maudomasi. Kai kuriais atvejais pakanka vienkartinio kremo užtepimo. Jei problema išlieka, gydymą galima pakartoti po dviejų savaičių.

Ivermektino tabletės yra tabletės, kurias galima vartoti tik vyresniems kaip 5 metų vaikams ir suaugusiesiems. Tiksli dozė pateikiama rašytinėje vaisto instrukcijoje. Dozė vaikams ir suaugusiesiems skiriasi, taip pat priklauso nuo vaiko ir suaugusiojo svorio. Suaugusiesiems tabletės paprastai duodamos kaip vienkartinė dozė, vaikams - trimis dozėmis. Tarp kiekvienos dozės turi būti dviejų savaičių pertrauka.

Be gydymo, būtina taikyti karantino ir antiepidemiologines priemones

Žvynelinė yra labai užkrečiama liga, kuri gana greitai plinta, daugiausia bendruomenės aplinkoje.

Siekiant užkirsti kelią tokiam plitimui ir didesnės epidemijos atsiradimui, apie kiekvieną žvynelinės atvejį privaloma pranešti regioninei sveikatos priežiūros stočiai.

Dažniausiai pranešimą pateikia ligą diagnozavęs pediatras arba bendrosios praktikos gydytojas.

Sergančiam vaikui ir su juo kontaktavusiems asmenims nurodoma taikyti karantiną namuose, gydymą ir griežtas higienos bei antiepidemiologines procedūras.

Tačiau net ir tarp mūsų yra tokių, kurie iš gėdos nusprendžia nevesti savo vaiko pas gydytoją ir bando ligą išgydyti močiutės receptais.

Taip elgdamiesi jie kelia pavojų ne tik savo vaikui, bet ir sau, kitiems giminaičiams, kitiems darželio vaikams...