Kaip sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje? Žinome 20 maisto produktų, kurie padės jį kontroliuoti

Pavadinimas "cholesterolis" kilęs iš graikų kalbos. Chole išvertus iš graikų kalbos reiškia "tulžis", o stereos - "kietas". Savo pavadinimą jis gavo todėl, kad pirmą kartą buvo išskirtas iš tulžies pūslės akmenų.

Be jo mūsų organizmas negalėtų funkcionuoti

Cholesterolis susidaro tiesiogiai organizme, t. y. kepenyse, odoje, antinksčių žievėje, žarnyne, sėklidėse ir t. t. Per parą cholesterolio gaminasi visiškai pakankamai, t. y. apie 1 g. Su maistu suvartojama apie 0,3 g cholesterolio.

Cholesterolio reikšmė žmogaus organizmui yra tikrai plati. Jis yra pagrindinė visų ląstelių statybinė medžiaga. Tiksliau, jo yra visose gyvūnų (eukariotų) ląstelių membranose. Jis taip pat yra visų steroidinių (pvz., lytinių) hormonų pirmtakas ir organizmui būtino vitamino D3 pirmtakas.

Cholesterolis taip pat naudojamas tulžies rūgščių, kurios atlieka emulsinimo funkciją ir palengvina riebalų įsisavinimą iš maisto, sintezei. Jis yra nervų apvalkalų sudedamoji dalis, taip pat laisvai aptinkamas kraujyje. Kadangi tai yra riebalų dalelė, jis sunkiai tirpsta vandenyje, todėl nėra lengvai prieinamas kraujyje.

Kad organizmas galėtų jį kuo geriau panaudoti, jis turi būti pernešamas krauju iš vidinės sintezės vietos (kepenyse) ir išorinės absorbcijos vietos (iš žarnyno) į panaudojimo vietą, t. y. į visų audinių ir organų ląsteles.

Šiam pernešimui ir įsisavinimui reikalingi "nešikliai".

Kuris cholesterolis yra geras, o kuris blogas?

Cholesterolio molekulės nešikliai yra baltymų dalelės, vadinamos apolipoproteinais. Šie apolipoproteinai skiriasi savo struktūra ir tankiu.

Būtent šių dalelių tankis lemia cholesterolio savybes ir istoriškai priimtą jo skirstymą į "blogąjį" ir "gerąjį" cholesterolį.

Labai mažo tankio lipoproteinų (VLDL) apolipoproteinų ir cholesterolio derinys lemia, kad kepenyse susidaro labai mažo tankio lipoproteinų (VLDL) cholesterolis. Vėliau, netekus trigliceridų, jo tankis padidėja ir jis tampa mažo tankio cholesteroliu (MTL).

MTL cholesterolio receptoriai yra ląstelių paviršiuje ir perneša cholesterolį per ląstelių membraną į ląsteles.

Kai MTL cholesterolio yra per daug arba kai ląstelėse nėra MTL receptorių, šias daleles perima imuninės sistemos ląstelės, vadinamos makrofagais.

Tačiau makrofagai nebegali toliau apdoroti šių riebalų ir juos kaupia, paversdami juos putliosiomis ląstelėmis. Putliųjų ląstelių susidarymas yra kertinis akmuo aterosklerozei, arba kraujagyslių irimui, vystytis.

Kepenyse ir žarnyne didelio tankio lipoproteinų apolipoproteinas ir cholesterolis susijungia į didelio tankio cholesterolio (DTL) daleles.

Šios dalelės atlaisvina nuo kraujagyslių sienelių įstrigusį cholesterolį. Jos veikia kaip savotiška šluota, kuri valo arterijas. Todėl DTL cholesterolis pristatomas kaip "gerasis cholesterolis", o jo perteklius yra naudingas organizmui.

Kraujagyslių irimo procesas

Aterosklerozė, liaudiškai tariant, arterijų korozija, yra liga, kuri kartu su savo komplikacijomis yra pagrindinė sergamumo ir mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų priežastis.

Aterosklerozė yra dinamiškas procesas. Uždegiminės ląstelės, cholesterolis ir kiti rizikos veiksniai yra svarbūs šio proceso komponentai.

Nekontroliuojami rizikos veiksniai:

• Amžius
• Lytis
• Genetiniai veiksniai

Kontroliuojami rizikos veiksniai:

• Hiperlipoproteinemija (dislipidemija)
• Cigarečių rūkymas
• Arterinė hipertenzija
• Cukrinis diabetas

Aterosklerozės proceso pradžioje yra endotelio disfunkcija, t. y. kraujagyslių vidinio epitelio dangalo pažeidimas.

Šis pažeidimas gali atsirasti dėl mechaninio, biologinio ir cheminio dirginimo, pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio, nikotino, virusų ir bakterijų poveikio. Padidėjęs cholesterolio kiekis pats savaime gali dirginti kraujagyslių endotelį.

MTL cholesterolio dalelės lengvai prasiskverbia į pažeistą kraujagyslių sienelę. Jas perima uždegiminiai makrofagai, kurie virsta putliosiomis ląstelėmis.

Dėl putliųjų ląstelių sankaupų kraujagyslių sienelėje susidaro vadinamosios riebalinės juostelės, kurios yra ankstyvoji aterosklerozinės plokštelės stadija. Riebalinės juostelės gali toliau augti ir suformuoti lipidinę šerdį, o ant jos - skaidulinį dangtelį.

Šis darinys laikomas brandžia aterosklerozine plokštele, kuriai būdinga didelė rizika išsivystyti vienai iš daugelio širdies ir kraujagyslių ligų.

Koks yra optimalus cholesterolio kiekis kraujyje?

Optimalus cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo žmogaus amžiaus ir lyties. Taip pat svarbu, kokį cholesterolio kiekį stebime ir ar siekiame sumažinti tik MTL cholesterolio kiekį, ar ir padidinti DTL cholesterolio kiekį.

Jaunų suaugusių vyrų ir moterų (15-40 metų amžiaus) bendras cholesterolio kiekis turėtų būti nuo 3,1 iki 5,2 mmol/l. Sulaukus 40 metų ir daugiau, optimalus bendras cholesterolio kiekis yra nuo 3,8 iki 5,8 mmol/l.

Padidėjęs cholesterolio kiekis yra nuo 5,2 iki 6,2 mmol/l. Bet kokios didesnės nei 6,2 mmol/l vertės yra labai rizikingos.

Optimalus MTL cholesterolio kiekis skirstomas į tris amžiaus kategorijas ir dvi lyčių kategorijas.

Visų optimalių verčių suvestinė pateikta toliau pateiktoje lentelėje, cholesterolio vertės nurodytos mmol/l vienetais

Aterosklerozės profilaktikai DTL cholesterolio kiekio stebėjimas yra toks pat svarbus kaip ir MTL cholesterolio kiekio. Moterims geriausia palaikyti 1,3-2,3 mmol/l, vyrams optimalus intervalas yra 1-2,1-2,1 mmol/l.

• Skaičiuoklė: koks yra mano cholesterolio (DTL, MTL, trigliceridų) kiekis: geras ar blogas?

Saugokitės vaikų, jie nėra automatiškai apsaugoti!

Gali atrodyti, kad didelis cholesterolio kiekis, t. y. hipercholesterolemija, yra tik vyresnio amžiaus suaugusiųjų problema. Tačiau taip nėra. Didelis cholesterolio kiekis gali būti ir vaikų, taigi ypač jų tėvų, problema.

Apskaičiuota, kad šiuo metu daugiau kaip 50 % vaikų populiacijos turi padidėjusį cholesterolio kiekį.

Tai gali būti įgimtų riebalų apykaitos klaidų rezultatas, tačiau kita dalis kenčia nuo padidėjusio cholesterolio kiekio dėl ilgalaikės netinkamos mitybos, kupinos gyvulinės kilmės riebalų, kurių vaiko organizmas negali perdirbti.

Toks riebalų pusiausvyros sutrikimas gali sukelti ne tik besivystančio vaiko ir suaugusio žmogaus širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir kitas ligas, pavyzdžiui, įgimtus centrinės nervų sistemos vystymosi defektus.

Tai, kad didelis cholesterolio kiekis kraujyje lemia ir vaikų aterosklerozę, patvirtino daugybė tyrimų, kurie parodė, kad riebalinės juostelės trečdaliui vaikų atsiranda iki trejų metų amžiaus.

Rizika padidėja, jei vaikas kenčia nuo nutukimo ar diabeto.

Dažniausiai pasitaikančios įgimtos riebalų apykaitos ar pernašos klaidos yra ligos, kurias sukelia baltymų pernešėjų arba apolipoproteinų genų mutacijos.

Be to, dėl mutacijos gali būti pažeisti ląstelių paviršiaus receptoriai, skirti MTL cholesteroliui, arba fermentai, perdirbantys cholesterolį į kitus produktus.

Įgimtos hiperlipoproteinemijos vadinamos pirminėmis, o vaikams dažniausiai pasitaiko šios:

• Šeiminė kombinuota hiperlipidemija
• Šeiminė hipercholesterolemija
• Hiperapobetalipoproteinemija
• Šeiminė hipertrigliceridemija

Sergant šiomis ligomis kraujyje paprastai būna padidėjęs MTL cholesterolio kiekis (šeiminė hipercholesterolemija, hiperapobetalipoproteinemija) arba padidėjusio MTL cholesterolio ir padidėjusio triacilglicerolio kiekio derinys (šeiminė kombinuota hiperlipidemija).

Optimalus cholesterolio kiekis vaikams nustatomas atsižvelgiant į jų amžių ir lytį pagal procentilių lenteles.

Jei vaiko bendrojo cholesterolio ir MTL cholesterolio kiekis viršija 95-ąjį procentilį, jis yra patologinis. Tai reiškia, kad 95 % to paties amžiaus ir lyties vaikų cholesterolio kiekis yra mažesnis.

Taip pat stebimas DTL cholesterolio kiekis. Jis turi būti ne mažesnis nei 5-ojo procentilio reikšmė pagal vaiko amžių ir lytį.

MTL cholesterolio kiekis, viršijantis 95-ąją procentilę, ir DTL cholesterolio kiekis, mažesnis už 5-ąją procentilę pagal vaiko amžių ir lytį, vadinami "proaterogeniniais", t. y. sukeliančiais didelę aterosklerozinių plokštelių susidarymo ant kraujagyslių sienelių riziką.

Vaikus pagal cholesterolio kiekį galima suskirstyti į tris grupes:

• Vaikai, kurių cholesterolio kiekis yra optimalus (bendras cholesterolio kiekis neviršija 4,5 mmol/l, MTL cholesterolio kiekis neviršija 2,8 mmol/l).
• vaikai, kurių cholesterolio kiekis yra ribinis (bendrasis cholesterolis nuo 4,6 iki 5,2 mmol/l, MTL cholesterolis nuo 2,9 iki 3,4 mmol/l)
• vaikai, kuriems yra rizikos cholesterolemija (bendras cholesterolio kiekis viršija 5,2 mmol/l, MTL cholesterolio kiekis viršija 3,4 mmol/l)

Vaikams, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs, reikėtų keisti mitybą ir dietistines priemones. Tačiau vaikams įvesti tinkamą mitybą yra daug sunkiau nei suaugusiesiems.

Vaikai vis dar vystosi, todėl jų augimui reikia didesnio makroelementų ir mikroelementų kiekio, pavyzdžiui, didelio kiekio riebaluose tirpių vitaminų.

Griežtai apribojus riebalų ir kitų būtinų maistinių medžiagų vartojimą, gali sutrikti vaiko augimas ir sulėtėti psichomotorinis vystymasis.

Todėl bet kokia gydomąja dieta vaikui vadovaujasi gydytojas, atidžiai ir reguliariai stebėdamas vaiko kraujo tyrimą, ūgį, svorį ir psichomotorinį tempą.

Apskritai augimo šuolio laikotarpiu nerekomenduojama laikytis jokių dietų ar mitybos apribojimų. Tai intensyviausio vaiko augimo laikotarpis, trunkantis maždaug iki 2 metų.

Taip pat skaitykite: Kaip išvengti širdies ir kraujagyslių ligų?

Ką galite padaryti dėl savo kraujagyslių sveikatos?

Kad kraujagyslės kuo ilgiau išliktų sveikos ir lanksčios, turėtumėte stengtis palaikyti priimtiną cholesterolio kiekį.

Veiksmingas būdas tai padaryti - tinkamas gyvenimo būdas, reguliari mankšta ir idealaus svorio palaikymas.

Superdieta ir 20 tinkamų maisto produktų

Susikurkite naują superdietą, kuri užtikrintų, kad gautumėte pakankamai svarbių maistinių medžiagų, tačiau riebalai būtų nedideli. Patartina įtraukti maisto produktus, kuriuose yra mažas bendras riebalų kiekis.

Daug gyvulinės kilmės riebalų turintys maisto produktai, be kita ko, yra neriebūs pieno produktai, sūris, sviestas, kiaušiniai, riebi mėsa, lašiniai, taukai, dešros ir t. t. Juos reikėtų kuo labiau riboti.

Daug skaidulų turintys maisto produktai yra naudingi mūsų kraujagyslėms. Tai vaisiai, ypač obuoliai, ir daržovės, pavyzdžiui, svogūnai ir česnakai. Dėl didelio skaidulų kiekio rekomenduojama pilno grūdo duona.

Ankštinės daržovės yra geras baltymų šaltinis. Mėsos produktai - paukštiena, triušiena ir jūros žuvys.

Žr. 20 maisto produktų, kurie, kaip įrodyta, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, sąrašą:

1. česnakai ir
2. Svogūnai - abiejuose virtuvės pagalbininkuose yra medžiagos, vadinamos S-alilcisteinu, darinių, kurie pasižymi natūraliu statino (cholesterolio kiekį kraujyje mažinančio vaisto) poveikiu, neleidžiančiu MTL cholesteroliui oksiduotis ir nusėsti kraujagyslėse. Jis taip pat neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, todėl veikia kaip tromboembolinės ligos profilaktikos priemonė.
3. Avižos - iš visų grūdinių kultūrų avižose yra daugiausia beta gliukanų. Tai medžiagos, neleidžiančios tulžies rūgštims absorbuotis iš žarnyno, o tai siejama su MTL cholesterolio kiekio kraujyje mažėjimu. Be to, jose taip pat yra tokotrienolių, kurie slopina cholesterolio sintezę kepenyse.
4. Kininis arbatmedis turi daug flavonoidų, kurie ne tik mažina MTL cholesterolio kiekį ir jo oksidaciją, bet ir didina naudingojo DTL cholesterolio kiekį.
5. Artišokai - šie jauni ir skanūs vaisiai gali sumažinti triacilglicerolio kiekį kraujyje ir padidinti DTL cholesterolio kiekį.
6. Reiši - mažiau žinomas jo pavadinimas yra blizgančioji viržinė žolė. Ji cholesterolio kiekį kraujyje sumažina iki 20 %.
7. Šaltalankis - Be to, kad yra gerai žinomas imunitetą stiprinantis augalas, jis taip pat puikiai padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
8. Chlorelė ar net kitų rūšių gėlavandeniai dumbliai riboja tulžies rūgščių ir cholesterolio įsisavinimą.
9. Avokadas yra vienas sveikiausių augalinių riebalų šaltinių, kuris netgi mažina cholesterolio kiekį. Pavyzdžiui, mėgstamose pikantiškose užtepėlėse juo pakeiskite sviestą.
10. Kininės šilauogės, dar vadinamos goji. Šiose mažose ir skaniose raudonose uogose yra daug sterolių, kurie neleidžia cholesteroliui absorbuotis iš žarnyno.
11. Alyvuogės - šių vaisių aliejus yra pagrindinis Viduržemio jūros regiono virtuvės patiekalas ir, kaip teigiama, yra pats sveikiausias.
12. Ryžiai - paprastas ir nebrangus maisto produktas, kuriame, be skaidulų, yra sterolių komplekso ir alfa-linoleno rūgšties, didinančios naudingųjų omega-3 riebalų rūgščių kiekį.
13. Austrių grybas - turi polisacharidų, kurie blokuoja cholesterolio absorbciją žarnyne.
14. Violetinė ežiuolė - šios žolės šaknų ekstraktai turi platų panaudojimo spektrą, įskaitant DTL cholesterolio kiekio didinimą.
15. Spirulina - dar vienas gėlavandenis dumblis, lengvai prieinamas smulkių miltelių pavidalu. Jis mažina bendrąjį cholesterolio kiekį ir papildomai didina gerojo DTL cholesterolio kiekį.
16. Vynuogės - Taip, klasikinės vynuogės arba vynuogės. Jose yra daug antioksidantų, kurie neleidžia oksiduotis MTL cholesteroliui.
17. Imbieras - Žinome, kad jis padeda sergant peršalimo ligomis ar sutrikus skrandžio veiklai. Bet ar žinojote, kad jis taip pat veiksmingai mažina cholesterolio kiekį?
18. Sojos - pakeitus kai kuriuos gyvulinės mėsos ir sūrio produktus šio augalinės kilmės skanėsto produktais, MTL cholesterolio kiekis gerokai sumažėja.
19. Gymnema sylvestris - egzotiškas augalas, kurio lapuose yra saponinų kompleksas. Šie mažina ne tik triacilglicerolių, bet ir cukraus kiekį kraujyje. Todėl šis augalas laikomas natūraliu antidiabetiniu vaistu!
20. Saccharomyces boulardii mielės - šios naudingosios mielės yra puikus probiotikas, neleidžiantis žarnyne įsisavinti cholesterolio ir tulžies rūgščių.

Įdomi informacija:
Aterosklerozė: ar žinote simptomus arba priežastis, riziką, prevenciją?
Ar žinotemetabolinį sindromą ir jo komplikacijas?
Kaip anksti pastebėti infarktą ir insultą?