Demencija gali pasireikšti net jauname amžiuje. Žinokite pirmuosius požymius ir skirtumus

Demencija yra liga, tačiau ji taip pat yra ligos simptomas.
Žmonės dažnai klaidingai ją priskiria pagyvenusiems žmonėms, tačiau ji gali ištikti bet kurį, net ir jauną žmogų.

Kokios ligos sukelia demenciją?

Pirmiausia silpnėja anksčiau įgyti intelektiniai gebėjimai.

Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio "de mentio", kuris verčiamas kaip dvasios / proto išėjimas.

XVIII a. šiuo terminu buvo vadinami visi psichikos sutrikimai.

Daugiausia ja serga senyvo amžiaus žmonės - senatvinė demencija.
Tačiau dėl įvairių ligų demencija gali išsivystyti ir jauname amžiuje.

Kaip pasireiškia demencija?

Paprastai pirmiausiai nukenčia atmintis.
Tai mąstymo gebėjimas, kurio dėka išlaikome ir atkuriame jau išmoktą informaciją.
Sutrikimai pasireiškia tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės atminties lygmenyje.

Prarandamas loginis mąstymas, kuris paprastai padeda mums suvokti tikrovę ir reiškinių sąsajas.
Mažėja intelekto koeficientas (IQ), kaip išmatuojamas intelektinių gebėjimų lygis.

Už savo bendrąją pasaulėžiūrą esame dėkingi visapusiškai orientacijai.
Demencija sergantys žmonės kenčia nuo dezorientacijos.
Jie gali nesiorientuoti asmenyse. Jie neatpažįsta artimiausių giminaičių ir pažįstamų. Dar blogiau, kartais jie nežino, kas jie yra.
Jie taip pat linkę nesiorientuoti vietoje ir laike.

Taip pat labai sutrinka gebėjimas mokytis, t. y. atsiminti.
Demencija sergančiam žmogui per trumpą laiką sunku pakartoti tai, kas jau buvo pasakyta anksčiau.
Kartais kalbama apie dienas, sunkesniais atvejais - apie minutes.
Tai lemia ir tuo pat metu sumažėjęs dėmesys, bendras lėtumas, braižas, netikslumas.

Sveiko mąstymo sutrikimas labai paveikia afektyvumą ir elgesį.
Bendrai blogėja visa žmogaus asmenybė.
Jis tampa psichologiškai nestabilesnis ir nekritiškesnis.

Didėja agresija, afekto protrūkiai, dažni nuotaikos sutrikimai, miego sutrikimai. Gali lydėti kliedesiai ir haliucinacijos.

Demencijos stadijos (MMSE - mini protinės būklės egzaminas)

1. Lengva demencija - Būdingas tik nedidelis atminties praradimas, dėl kurio keičiasi ankstesni įpročiai ir minimalūs elgesio pokyčiai. Padidėja užmaršumas ir trumpalaikė orientacija. Jiems prasčiau sekasi darbe ir kasdienėje veikloje, sunku susikaupti. Minėtos problemos tampa vis sunkiau sprendžiamos. Jie nenori pripažinti, kad jiems kas nors negerai. Todėl jie dažnai pasiduoda nerimui ir depresijai.
2. Vidutinio sunkumo demencija - kognityvinių funkcijų sutrikimas, labai pablogėjusi orientacija (negali grįžti namo). Jie pamiršta pagrindinę informaciją apie save, net įprasta kasdienė veikla jiems tampa problema. Socialiniai ryšiai yra riboti. Jiems reikalinga kitų žmonių pagalba.
3. Sunki demencija - Sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas, pacientas nesugeba priimti sprendimų, jam reikalinga nuolatinė, specifinė priežiūra. Jie nebesugeba suvokti aplinkos, dažni kliedesiai ir haliucinacijos, elgesio sutrikimai, didėja paciento agresyvumas. Jie palaipsniui praranda motorines funkcijas, išteka šlapimas ir išmatos.

Kas sukelia demenciją jauname amžiuje?

Etiologija grindžiama pirminės ligos sukeltu smegenų ir smegenų kraujagyslių pažeidimu. Tačiau tam tikrais specifiniais atvejais įrodytas ir antrinis paveldimumas.

Dauguma mūsų apie demenciją galvoja kaip apie seną žmogų, kuris senstant viską pamiršta. Iš esmės tai tiesa. Tačiau jaunas amžius negarantuoja, kad šios klastingos ligos išvengsime.

Demencija arba jos priežastys pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK 10) skirstomos į pagrindines kategorijas.

Iš jų pirmosios dvi kategorijos susijusios su pagyvenusiais žmonėmis. Antrosios dvi apibūdina būkles ar ligas, kurios vėliau sukelia demencijos sindromą, pasireiškiantį visoms amžiaus grupėms.

Alzheimerio liga (morbus Alzheimer) yra sunki smegenų liga, kuriai gydyti šiandien vis dar nėra priežastinio gydymo.

Gydymas daugiausia yra simptominis - gydomi simptomai.

Tiksli m. Alzheimerio ligos priežastis nėra visiškai aiški. Tačiau nustatyta tam tikrų sąsajų su paveldimumu.

Vyrauja atminties, iš pradžių trumpalaikės, sutrikimas. Tai naujai įgytos informacijos įsiminimo problema.

Vėlesnėse stadijose sutrinka ir ilgalaikė atmintis.

Taip pat atsiranda mokymosi ir orientacijos sutrikimų.

Dažnai pasitaiko kalbos sutrikimų.

Pacientas nori ką nors pasakyti, bet neranda tinkamų žodžių, nors supranta. Vėliau jis nebesupranta klausimų, todėl negali atsakyti.

Kraujagyslinė demencija

kraujagyslinė demencija atsiranda dėl smegenų kraujagyslių sutrikimo.

Rizika kyla žmonėms, gydomiems nuo cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio ar smegenų kraujagyslių aterosklerozės.

Tai ligos, dėl kurių susilpnėja ir vėliau pažeidžiama arba plyšta kraujagyslių sienelė.

Negydomiems pacientams, žinoma, didėja su pagrindinėmis ligomis susijusi rizika ir yra didesnė insulto (apopleksijos, ikto) tikimybė.

Su kiekvienu smegenų infarktu didėja demencijos išsivystymo tikimybė.

Demencija sergant kitomis ligomis

Demencija sergant kitomis ligomis yra demencija, kuri atsiranda kitu pagrindu nei m. Alzheimerio liga ir nėra kraujagyslinė demencija.

Ja serga ne tik pagyvenę žmonės. Ji gali atsirasti vidutiniame amžiuje įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms.

• Tai, pavyzdžiui, tokia liga kaip sklerozė multiplex. Tai uždegiminė, imuninės kilmės demielinizacinė ir aksoninė centrinės nervų sistemos liga, kuria suserga žmonės jau apie 30 m. Ligos pradžia jaunesniame amžiuje ir po 50 m. yra mažiau tikėtina.
  Ligos prognozė yra nepalanki.
  Galiausiai ji, be kita ko, pasireiškia įvairaus laipsnio demencija.
• Kita tokia liga yra Parkinsono liga.
  Priežastis dar nežinoma, tačiau ji priskiriama degeneracinei ligai, kurios metu palaipsniui žūsta neuronai.
  Dažniausiai ji pasireiškia apie 55 metus.
  Rizika didėja su amžiumi.
  Atminties sutrikimas yra vienas iš psichologinių šios ligos simptomų.
• Mažiau žinoma Huntingtono liga.
  Tai ne itin dažna paveldima centrinės nervų sistemos liga.
  Ja pradedama sirgti apie 35-50 metų.
  Simptomai progresuoja per ateinančius 10-20 metų.
  Ankstyvosiose stadijose tai tik nuotaikos pokyčiai, elgesio pokyčiai, depresija, sulėtėjęs mąstymas, sutrikęs gebėjimas suprasti ir mokytis, pereinantis į demenciją.
  Sutrikusi motorinė (judėjimo) funkcija sukelia nevalingus, pagreitintus ar nekoordinuotus judesius, kuriuos lydi veido raumenų trūkčiojimas (grimasos).
• Creutzfeldtova-Jakobova choroba je sporadické neurodegenerativní onemocnění mozku.
  Poprvé bylo popsáno v roce 1920 německým neuropatologem H. G. Creutzfeldtem. O něco dříve ji rozpoznal německý neurolog A. M. Jakob.
  Přenos je dědičný z matky na dítě s 50% pravděpodobností. Sporadická forma je zapříčiněna samovolnými změnami v mozkové tkáni, infekční forma se přenáší z nemocného zvířete požitím infikovaného masa (BSE). Případně je možný i iatrogenní přenos například při transplantaci.
  Průběh je charakteristický poruchami paměti (zastřená mysl), porucha koordinace s následnými častými pády, závratě, halucinace, záchvaty strachu.
  Onemocnění progreduje až do těžkého stavu demence. Nemocný je postupně zcela nehybný – upoutaný na lůžko s úplným vymizením osobnosti.
• Nieman-Pickovu chorobu řadíme mezi onemocnění metabolická. Konkrétně se jedná o poruchu metabolismu tuků.
  Ty se ukládají převážně v játrech, slezině a kostní dřeni.
  Rozděluje se na tři základní typy. Typ A postihuje již novorozence.
  Potíže se začínají objevovat již v prvních týdnech života a končí smrtí kolem 1. až 3. roku.
  Projevuje se neprospíváním novorozence, zvracením, průjmy, svalovou slabostí až úplnou psychomotorickou poruchou.
  Typ B může vzniknout v dětském věku i v dospělosti. U tohoto typu však intelekt nebývá postižen.
  Typ C postihuje různé věkové skupiny od narození až do dospělosti. Projevy jsou jak motorické, tak i na psychické úrovni s prohlubující se mentální retardací.
  Léčba neexistuje, existují jen pokusy o transplantaci kostní dře
• Onemocnění vyskytující se i u mladých lidí způsobující postupné poruchy i kognitivních funkcí je epilepsie.
  Každému z nás se může stát, že dostane během života epileptický záchvat buď po úrazu hlavy, nebo nadměrným požitím alkoholických nápojů. To ovšem neznamená, že je epileptik a rozvine se u něj předčasná demence.
  Epilepsii jako onemocnění diagnostikuje výhradně lékař na základě anamnesticky potvrzených opakovaných záchvatů a dalších vyšetření, například elektroencefalografie (EEG) s přítomností patologických elektrických vzruchů v mozku a následně vyšetření potřebných k odhalení její příčiny.
  U pacientů s dlouholetou epilepsií se postupně může začít projevovat předčasná demence.
  Málokdy však dochází k úplné degradaci osobnosti.

Tai lemia ne tik minėtos ligos, su kuriomis nesugeba susidoroti net šiuolaikinė medicina. Kartais dėl to kaltas pats žmogus.

• Dažniausios su ligomis nesusijusios demencijos priežastys mūsų šalyje yra alkoholizmas arba besaikis įvairių narkotikų vartojimas.
  Šios medžiagos taip pat palieka pėdsaką smegenyse, ir ne tik kepenyse, kaip mano daugelis žmonių. Reguliarus jų vartojimas lemia smegenų atrofiją, dėl kurios vėliau išsivysto demencija.

Pseudodemencija - tai ne tikras intelektinių gebėjimų sumažėjimas, o laikina būsena su intelektinių gebėjimų sumažėjimu.
Ji atsiranda kaip potrauminė reakcija (po stresinės, traumuojančios patirties) ir išnyksta pašalinus šį veiksnį.
Pseudodemencijai būdingas elementariausių gebėjimų praradimas, o sudėtingesni išlieka.
Pirmauja absurdiški atsakymai (man 200 metų) arba įsivaizduojamas vairavimo apvertimas (rašymas priešingu rašiklio galu), kaip, pavyzdžiui, laikina niūri Ganzerso sindromo būsena.
Pseudodemencijos atveju tai nėra simuliacija.
Šios laikinos būsenos sergantysis nesuvokia.

Diagnozė ir gydymas

Specifinio gydymo nėra dėl demencijos išsivystymo priežasčių įvairovės.

Kiekvieną asmenį, kuriam pradeda pasireikšti lengvosios stadijos aprašyti simptomai, turėtų visapusiškai ištirti gydytojas. Ligos, galinčios sukelti šią būklę, palaipsniui pašalinamos.

Daugumą ligų galima atmesti arba patvirtinti morfologiniais tyrimo metodais, t. y. kompiuterine tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurių metu gydytojas gali įvertinti smegenų audinio pokyčius.

Tai daugiausia susiję su smegenų atrofija - smegenų audinio tūrio mažėjimu.

Jos išgydyti neįmanoma, tačiau jos progresavimą galima sulėtinti, daugiausia vaistais, gerinančiais medžiagų apykaitą ir kraujo tekėjimą per smegenų audinį.
Degeneraciniams pokyčiams sulėtinti taip pat naudingi antioksidantai ir vitaminai.
Sergant genetinėmis ligomis, atliekami DNR tyrimai.
Jei visi tyrimai neigiami, reikėtų pradėti galvoti apie psichiatrinį būklės gydymą.
Gydymas dažniausiai yra simptominis, atsižvelgiant į vyraujančią problemą.