Angina mėgsta karštį. Kaip su ja kovoti vasaros dienomis?

Tonzilitas yra daugiausia bakterinė tonzilių liga. Su ja susiduriama ne tik žiemą. Tonzilitą sukeliančios bakterijos, kaip ir visi kiti bakteriniai mikroorganizmai, daug geriau vystosi šiltoje aplinkoje. Vasara yra idealus metas ligai vystytis ir greičiau plisti.

Angina, gerklės skausmas

Tonzilitas acuta yra bakterinė liga, sukelianti pūlingą tonzilių uždegimą. Iki 70 % šių uždegimų sukelia bakterija Streptococcus pyogenes. Mažesniu mastu tai yra ir Streptococcus pneumoniae. Tonzilitą vadiname streptokokine infekcija.

Tačiau sukėlėjas taip pat gali būti stafilokokai, rečiau virusai ir retai grybeliai.

Galbūt nežinojote: Vasarą susirgote tonzilitu ir gydytojas nepaskyrė antibiotikų? Galbūt jums jų nereikia. Labiausiai tikėtina jūsų problemos priežastis yra virusas. Statistiškai įrodyta, kad vasarą virusinis tonzilitas viršija bakterinį tonzilitą.

Patarimas: žurnalo straipsnis.

Kam skirtos tonzilės?

Tonzilės (lot. tonsila palatina) yra porinis Waldeyerio limfinio žiedo organas. Jos yra tarp gomurio lankų, todėl kartais dar vadinamos gomurio tonzilėmis. Kaip ir kitų žmogaus organizmo limfinių (limfagyslių) audinių, tonzilių funkcijai būdinga "kovoti" su infekcija.

Tonzilės yra riba, kuri dažnai neleidžia infekcijai patekti į organizmą (kvėpavimo takus, virškinimo traktą), sulaikydama bakterijas savo paviršiuje.

Kaip plinta infekcija?

Infekcija dažniausiai perduodama lašeliniu būdu. Sergančio asmens seilėse esančios bakterijos į orą patenka kalbant, čiaudint ar kosint. Infekcija dažniausiai plinta kolektyvinėje aplinkoje, pavyzdžiui, mokyklose, darželiuose, lauko mokyklose, vasaros stovyklose, bendrabučiuose ir kitose patalpose, kuriose yra daug žmonių. Riziką didina nevėdinamos patalpos.

Taip pat galima užsikrėsti per labai artimą, tiesioginį kontaktą su sergančiuoju, pavyzdžiui, apkabinus, pabučiavus ar kitaip prisilietus. Dar vienas būdas užsikrėsti - naudojantis užkrėstais daiktais. Tai dažniausiai yra stalo įrankiai, lėkštės, dantų šepetėliai.

Todėl labai dažnai infekcija perduodama šeimos nariams, nuo vieno šeimos nario kitam. Dalijimasis vienu namu ar butu ir artimas kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu padidina galimybę susirgti.

Galbūt nežinojote: Angina galima susirgti dar prieš pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams, inkubaciniu laikotarpiu. Nepaisant to, kad šiuo laikotarpiu bakterijos yra besimptomės, jų jau yra žmogaus seilėse ir tonzilėse.

Tonzilito inkubacinis laikotarpis yra palyginti trumpas. Dėl trumpo inkubacinio laikotarpio ir didelio užkrečiamumo minėtose vaikų grupėse gali kilti epidemija. Nuo pirmojo kontakto su sergančiuoju iki pirmųjų simptomų pasireiškimo praeina maždaug 2-4 dienos. Kai kuriais atvejais tai gali būti dar anksčiau.

Kaip pasireiškia tonzilitas?

Pūlingas gerklės uždegimas prasideda nereikšmingu gerklės draskymu, kuris tampa vis ryškesnis, lydimas pasikeitusios balso spalvos ir net ūžesio. Draskymas virsta gerklės skausmu, kuris trukdo ryti. Tai skausminga kiekvieną kartą įkandus. Tonzilės uždegimo metu paburksta, todėl sustiprėja minėtas sunkumas ryti.

Karščiavimas gali siekti iki 40 °C, kartais ir daugiau. Dėl gausaus prakaitavimo, vėmimo ir dehidratacijos atsiranda bendras silpnumas, bloga savijauta, nuovargis, galvos svaigimas, pernelyg didelis mieguistumas. Karščiavimą lydi galvos, raumenų ir sąnarių skausmas.

Kodėl taip dažnai karščiuojama vasarą?

Kodėl angina kyla žiemą, nėra keista. Perėjimas iš šiltų dienų į šaltas sumažina organizmo gynybines galias. Toks nusilpęs žmogus yra labiau linkęs sirgti įvairiomis ligomis, įskaitant tonzilitą. Nuo vandens ir sniego permirkę batai, šaltos kojos, ledinis vėjas. Visa tai yra veiksniai, kurie dar labiau skatina jos atsiradimą. Tačiau kaip yra su angina vasarą?

Anginos vasarą rizikos veiksniai

Kaip minėta įžangoje, bakterijos ir visos bakterinės infekcijos geriausiai klesti šiltoje ir drėgnoje aplinkoje. Tai idealus klimatas joms išgyventi ir daugintis. Tinkama temperatūra, drėgmė, pH, taip pat deguonies, anglies dioksido, mikroelementų, druskų ir mineralų buvimas sukuria bakterijoms rojų.

Įdomus faktas: Esant išgyvenimui tinkamoms sąlygoms, bakterijos labai greitai dauginasi dalydamosi arba rodydamosi. Vienas dauginimosi ciklas vadinamas generacijos trukme, o jo trukmė svyruoja nuo 10-15 minučių iki 10-12 valandų.

Žiemą būna žema temperatūra, sniegas ir vėjas. Vasarą kaitina saulė, todėl žmonės nesitiki peršalti. Tačiau būna ir priešingai.

Atšaldyti gėrimai su ledu, ledai, oro kondicionieriai, vandens temperatūra, šaltos basos kojos, orų svyravimai net vasarą, vėjas paplūdimyje. Visa tai yra slogos išsivystymo veiksniai, kurie dažnai nepakankamai įvertinami.

Senelės niekada nemėgo gėrimų su ledu. Tai nėra tokia nesąmonė, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Labai žema temperatūra gerklei sukelia šoką. Tas pats pasakytina ir apie ledus.

Oro kondicionieriai veikia panašiu principu kaip ir šalti gėrimai.

Įkaitęs žmogus paleidžia oro kondicionierių per žemoje temperatūroje ir organizmas patiria šoką.

Tas pats pasakytina ir apie maudymąsi nepakankamai pašildytame vandenyje, nepakankamą aprangą peršalus vasarą ar šlapius maudymosi kostiumėlius.

Būdai, kaip išvengti anginos

Kadangi tonzilitas yra labai užkrečiama infekcija, svarbiausia vengti jau sergančio žmogaus. Motinos ir vaiko atveju asmeninį kontaktą ligos metu reikėtų sumažinti iki minimumo, vengti labai artimo sąlyčio (bučinio, apkabinimo).

Bendrame namų ūkyje reikėtų reguliariai vėdinti patalpas, nes infekcija gali pasklisti ore.

Panašiai ir vaikų kolektyvo patalpose. Už šiuos vaikus atsakingas asmuo, kilus tonzilito protrūkiui, turėtų izoliuoti sergantį vaiką nuo sveikųjų. Geriausia susisiekti su tėvais, kad jie atvyktų ir pasiimtų tokį vaiką į namus.

Reikėtų vengti ne tik sergančiųjų, bet ir rizikos veiksnių. Gėrimų ir ledų temperatūra, kai jie liečiasi prie gerklės, turėtų būti - 5 °C žemesnė už kūno temperatūrą. Maudytis rekomenduojama tik saulėje pašildytame vandenyje. Jei maudytis nebesiruošiate, reikėtų nusimesti šlapią maudymosi kostiumėlį ir persirengti sausu.

Visi mėgsta oro kondicionierius, ypač per karščius. Tačiau patalpoje esančio oro kondicionieriaus temperatūra neturėtų labai skirtis nuo lauko aplinkos ir tikrai ne nuo žmogaus kūno temperatūros.

Patarimas.

Vaistai ir gydymas namuose

Gydant anginą svarbiausia išsiaiškinti, kas ją sukelia. Virusinė angina vyrauja vasarą ir daugeliu atvejų medikamentinio gydymo nereikia. Ją galima gydyti poilsiu ir pakankamu skysčių bei vitaminų vartojimu. Sunkesniais atvejais gydytojas gali paskirti antivirusinių vaistų.

Bakterinis tonzilitas yra gana dažnas. Jis vyrauja žiemą, bet gali pasireikšti ir vasarą. Pirmojo pasirinkimo vaistas yra penicilinas. Esant alergijai šiam antibiotikui, gali būti vartojami įvairūs kiti antibiotikai.

Tonzilito atveju kartu su antibiotikais ar antivirusiniais vaistais vartojami ir kiti vaistai. Tai vaistai, mažinantys skausmą (analgetikai) ir temperatūrą (antipiretikai). Dažniausiai vartojamas ibuprofenas. Jei karščiavimas nepraeina, antipiretikai gali būti derinami tarpusavyje (pasitarus su gydytoju).

Kuo reikėtų pasirūpinti gydant anginą?

Svarbu ilsėtis lovoje. Poilsiaudamas ir miegodamas organizmas atsinaujina, o tai padeda geresniam jo imunitetui ir greitesniam pasveikimui.

Vėdinamos patalpos neleidžia patalpoje kauptis per orą plintantiems ligų sukėlėjams. Dėl to gali užsitęsti ligos eiga arba užsikrėsti kitas šeimos narys.

Ligos metu žmonės neturėtų pamiršti apie skysčius. Skysčių kiekis turėtų būti didesnis nei įprastai. Skysčių ir mineralinių medžiagų netenkama dėl temperatūros, prakaitavimo ar vėmimo. Todėl juos reikia pakeisti, ir didesniais kiekiais.

Pakankamas vaisių ir daržovių kiekis yra būtinas, kad gautume vitaminų, padedančių mums kovoti su bet kokia liga. Svarbiausia yra pakankamas vitaminų B, C, D ir, žinoma, cinko kiekis.

Kaip elgtis, kai skauda gerklę?

Karštos arbatos nuo peršalimo ligų yra mitas, lydintis mus iki šiol. Daugelis ligų pasireiškia, pavyzdžiui, aukšta temperatūra, o tonzilito atveju - gerklės skausmu. Visiškai netinka gerti karštų gėrimų ar sriubų.

Pirma, sergant bakterinėmis infekcijomis, sukūriame ligų sukėlėjams tinkamą (šiltą) aplinką, kuri leidžia jiems ilgiau išgyventi ir daugintis. Kartu neleidžiame savo organizmui slopinti aukštos temperatūros. Gėrimai turi būti drungni, niekada ne lediniai.

Gerklės skausmui ir nemaloniam gerklės perštėjimui malšinti vaistinėje galima nusipirkti įvairių pastilų ir gargalių. Jų sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, kurios veikia nuskausminamai ir priešuždegimiškai. Gargaliams gaminti savo ruožtu naudojami vaistažolių mišiniai. Tinkamą gargalį galima pasigaminti ir namuose iš vaistažolių nuoviro. Dažniausiai naudojami šalavijai, ramunėlės ir varnalėšos.

Taip pat skaitykite.