Išsėtine skleroze sergančių žmonių skaičius yra didelis! Ar žinote įspėjamuosius požymius?

Pamiršote ką nors nereikšmingo? Negalite prisiminti kokio nors žodžio?
Ar akimirksniu pamirštate, ką darėte ar sakėte vakar, šiandien ar prieš minutę?

Esu įsitikinęs, kad ne kartą buvote erzinamas, jog sergate išsėtine skleroze.

Tačiau realiame gyvenime su tikru pacientu, kuriam nustatyta tikra diagnozė, tai nėra taip juokinga.

Išsėtinė sklerozė iš tiesų yra labai sunki neurologinė liga, kuria dažniausiai serga jauni žmonės.

Paprastai ji visiškai prasiveržia gana anksti, tarp 20 ir 40 m. Tačiau tai nėra taisyklė. Ne išimtis ir pagyvenę žmonės, ir net maži vaikai.

Moterų sergamumas yra daug didesnis, net 2-3:1, palyginti su vyriškos lyties atstovais.

Tačiau ir vyrų nereikia guosti. Nors šią klastingą ligą jiems pastebime rečiau, paprastai ji būna progresuojančios formos ir daug sunkesnės eigos.

Sergamumas cerebrine skleroze

Sklerozei būdingas specifinis geografinis paplitimas. Tai reiškia, kad vienose pasaulio dalyse ji pastebima dažniau nei kitose.

Sergamumas didesnis šiaurinėse platumose šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose. Priešingai, jis mažėja į pietus. Iš viso ja serga apie 2,5 mln. žmonių.

Kuo pasireiškia ligos klastingumas?

Ligos klastingumas pasireiškia ne tik pačia liga, bet ir jos ankstyvaisiais pasireiškimais (pradinėmis apraiškomis) bei nevienoda eiga (skirtingos apraiškos skirtingiems asmenims).

Būtent dėl nespecifinių pradinių simptomų ir jų heterogeniškumo žmonėms neįmanoma nustatyti vienodų simptomų kriterijų, o tai trukdo anksti diagnozuoti ir gydyti.

Nenorime pasakyti, kad kriterijų nėra. Jų yra keletas, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau aprašytus žmonių skirtumus, kai kuriems iš jų jie netaikytini.

Išsėtinė sklerozė nėra paprastas užmaršumas

Išsėtinėsklerozė (lot. sclerosis cerebrospinalis multiplex - SM), išvertus į lietuvių kalbą - išsėtinė sklerozė, yra imuninė, uždegiminė, neurodegeneracinė centrinės nervų sistemos (CNS) liga.

Ji taip pat gali būti vadinama demielinizuojančia aksonų liga, nes imuninės sistemos sukeltas patologinis procesas (uždegimas) paveikia ir baltąją, ir pilkąją smegenų medžiagą.

Išsėtinės sklerozės patofiziologija: kas vyksta mūsų smegenyse?

Sergant išsėtine skleroze staiga suyra mielino apvalkalai ir kartu atsiranda aksonų pažeidimas.

Paaiškinimas.

Kita vertus, uždegiminiai pažeidimai gyja lėtai (keletą savaičių). Antrine tvarka formuojasi glijinis audinys.

Šis audinys yra standesnis, todėl užgijusios nuosėdos tampa standesnės - sklerotinės. Tačiau jos niekada neužgyja ad integrum (visiškai).

Sklerozės klasifikacija pagal CNS pažeidimą:

1. židininis CNS pažeidimas - izoliuotas demielinizacinis pažeidimas
2. difuzinis CNS pažeidimas - daugybiniai (išsibarstę) demielinizacijos židiniai

Įspėjamieji, dažnai nepastebimi išsėtinės sklerozės simptomai

Išsėtinė sklerozė vystosi lėtai ir subtiliai. Ji prasiveržia staiga, tačiau ne visada galima nustatyti tikslią ligos pradžią.

Ligos požymiai ir jų intensyvumas yra įvairūs, priklausomai nuo išsibarsčiusių uždegiminių židinių CNS vietos. Dažniausiai jie aptinkami prie galvos smegenų skilvelių, smegenų kamiene ir nugaros smegenyse.

Jų dydis paprastai būna apie 3 mm, tačiau gali siekti iki 1,5 cm. Nuo pažeidimų dydžio ir vietos priklauso ir simptomatika, kuri paprastai būna nuo nežymios iki piktybinės ir progresuojančios.

Įdomu:
Labai dažnai pirmasis simptomas yra nuovargis. Šio simptomo, žinoma, lengva nepastebėti, nes jo pasireiškimas sergant daugeliu kitų ligų yra beveik dėsningas.
Būdingesniems sklerozės simptomams būdingi priepuoliai (paūmėjimai), po kurių seka remisijos (atoslūgiai).

Pavyzdys: pacientui per kelias valandas sutrinka regėjimo laukas. Vėliau jis pradeda matyti normaliai ir ši būklė pasikartoja keletą kartų. Žinoma, priepuoliai ir remisijos reiškia skirtingus simptomus. Jie nebūtinai susiję su regėjimu.

Lentelė su būdingiausiais išsėtinės sklerozės požymiais:

Ankstyva išsėtinės sklerozės diagnostika yra labai svarbi!

Dėl didelio sergamumo išsėtine skleroze labai svarbus gyventojų švietimas.

Galiausiai būtent pacientas pirmasis pastebi, kad kažkas yra ne taip, kaip anksčiau. Todėl svarbu žinoti bent pagrindinius požymius ir anksti kreiptis pagalbos.

Deja, iki šiol didžioji dauguma šių ligų diagnozuojama grynai atsitiktinai, todėl atidžiau ištyrus dėl kitų priežasčių diagnozuojama pavėluotai.

Tiesa, smegenys yra laikas. Didžiausi smegenų ir nervų sistemos pažeidimai atsiranda pirmaisiais ligos vystymosi metais!!! Po 10-20 metų negydomos išsėtinės sklerozės atsiranda negrįžtami CNS pažeidimai ir nuolatinė negalia.

Pagrindiniai išsėtinės sklerozės diagnostikos ramsčiai

Nėra galutinio išsėtinės sklerozės diagnozės nustatymo testo, kuriuo būtų galima neabejotinai patvirtinti šią klastingą ligą. Tačiau diagnozė remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais, t. y. paciento klinika, magnetinio rezonanso tomografija ir laboratoriniais parametrais.

1. Klinikinis vaizdas
2. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) T2 ir Flair pažeidimai
3. Laboratorinis tyrimas
4. Elektrinio potencialo tyrimas

Kiekvienam pacientui turėtų būti atlikta išsami paciento objektyvių bei subjektyvių nusiskundimų analizė. Pacientą turėtų ištirti ne tik šeimos gydytojas, bet ypač neurologijos specialistas.

Jei neurologas įtaria išsėtinę sklerozę, pacientas turėtų būti siunčiamas tolesniems tyrimams (pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės simptomatika, t. y. kintantys priepuolių / atkryčių epizodai, rodantys neurologinį CNS pažeidimą, trunkantį nuo vienos iki 21 dienos).

Svarbiausias tyrimas yra galvos ir nugaros smegenų MRT su kontrastine medžiaga (stiprėjantys pažeidimai). Jis gali parodyti daugybinius pažeidimus, taip pat signalo pokyčius PD, T1, T2 ir FLAIR sekose (vadinamuosius hipersignalizuojančius arba stiprėjančius pažeidimus). MRT naudojamas išsėtinei sklerozei diagnozuoti nuo 2001 m.

Įtariant išsėtinę sklerozę, MRT tyrimas papildomas limfos tyrimu. Jis atliekamas juosmeninės punkcijos būdu, t. y. juosmenine adata praduriamas stuburo kanalas, iš kurio paimamas mėginys. Paprastai randama G tipo imunoglobulinų arba oligokloninių imunoglobulinų.

Ne mažiau svarbūs yra kraujo mėginiai. Pagrindiniai parametrai yra normalūs, monocitų kiekis padidėjęs, yra specifinių antikūnų.

Vienas iš tyrimų yra ir elektrinės smegenų veiklos tyrimai. Remiantis įvairiais dirgikliais (regos modeliais, elektriniais impulsais), specialiais elektrodais registruojami nervų sistemos elektriniai signalai ir jų perdavimo greitis.

Tačiau yra nemažai ligų, kurios savo pasireiškimu stebėtinai panašios į sklerozę. Net kai kurių tyrimų rezultatai panašūs.

Ligos, kurių simptomatika ir tyrimų rezultatai panašūs:

• smegenų išemija
• neuroinfekcijos (encefalomielitas, Laimo liga, sifilis)
• paraneoplastinės ligos
• migrena
• arterinė hipertenzija
• Hašimoto tiroiditas
• cukrinis diabetas
• trombofilinės būklės
• sarkoidozė
• apsinuodijimas vaistais ir alkoholiu
• vitamino B12 trūkumas