Kada juodos išmatos yra normalu, o kada reikia kreiptis į gydytoją? Kraujas išmatose

Juodos išmatos nėra dažnas reiškinys. Tai pasireiškia kaip vienas iš ligos simptomų, taip pat kaip tam tikrų maisto papildų ar vaistų vartojimo apraiška.

Kas yra išmatos ir ką jos turi?

Išmatos yra galutinis virškinimo produktas. Iki 70 % išmatų sudaro vanduo, nesuvirškinto maisto likučiai, negyvos žarnyno ląstelės ir, žinoma, bakterijos. Paprastai jos būna rudos spalvos dėl tulžies dažiklių.

Virškinimo proceso pagrindai

Virškinimo procesas prasideda skrandyje (gaster, ventriculus), kuris turi tam tikrą rezorbcinę gebą. Čia absorbuojamas tam tikras kiekis vandens, druskų, kai kurie vaistai ir alkoholis. Ritmiškai susitraukiant skrandžiui, maistas sumaišomas. Susidaro gyslos (maistas, susimaišęs su skrandžio sultimis), kurios keliauja į dvylikapirštę žarną (duodeną), kur suskaidoma didžioji dalis riebalų.

Iš ten jis patenka į apatines virškinamojo trakto dalis. Plonojoje žarnoje (intestinum tenue) baigiamas baltymų, riebalų, riebalų rūgščių, amilazių, vitaminų ir paprastųjų cukrų skaidymo procesas. Storojoje žarnoje (intestinum crassum, colon) randama nesuvirškintų maisto likučių. Maždaug per 6-12 valandų iš šio turinio pasisavinamas vanduo, mineralinės medžiagos ir cukrus. Į maisto likučių turinį pridedama į gleives panašaus sekreto, kuris sulipdo išmatas ir taip jas sutirština.

Žarnyno gleivinėje yra natūrali žarnyno mikroflora, kurios veikimu vyksta rūgimo ir puvimo procesas. Žarnyno bakterijos fermentuoja riebalus, cukrų ir celiuliozę, kurie žmogui yra sunkiai virškinami. Kaip šalutinis rūgimo produktas žarnyne susidaro įvairios dujos: vandenilis, anglies dioksidas ir dujos, kurioms mes "skolingi" tipišką išmatų kvapą - metanas. Baltymai savo ruožtu yra skaidomi puvimo būdu. Gautas produktas yra išmatos.

Išmatos

Išmatų išvaizda priklauso nuo keleto veiksnių. Daugiausia nuo maisto rūšies, skysčių kiekio ir rūšies, vartojamų vaistų ir papildų, gyvenimo būdo (fizinio aktyvumo), amžiaus, gretutinių ligų ir esamos sveikatos bei psichologinės būklės (viduriavimas streso metu). Ji atskleidžia ne tik virškinimo sistemos būklę, bet ir daug pasako apie bendrą sveikatos būklę.

- Kalbant apie išmatas, be kita ko, turėtume atkreipti dėmesį į jų kiekį, kuris priklauso nuo suvartojamo maisto kiekio. Negalime tikėtis, kad lėtinėmis ligomis sergantis žmogus, kuris beveik nepriima maisto, reguliariai tuštinsis. Pacientai, ypač vyresnio amžiaus ir daugiausia gulintieji (sumažėjusi žarnyno peristaltika), turi vidurių užkietėjimo (obstipacijos) problemą.

- Išmatų konsistencija priklauso nuo suvartoto skysčio kiekio ir virškinamajame trakte rezorbuoto skysčio kiekio. Išmatos gali būti vandeningos, putlios arba suformuotos konsistencijos. Bakterijos ir kitos ligos taip pat turi įtakos.

- Išmatų spalva atskleidžia daugelį ligų, ne tik virškinimo organų. Paprastai išmatos yra rudos spalvos. Sergant kepenų ligomis jos būna ryškiai šviesios (cholinės), sergant infekcijomis, pavyzdžiui, salmonelėmis, jų spalva būna žalsva. Kraujavimo iš viršutinių virškinamojo trakto dalių ir kitų kraujosruvų metu matome juodas išmatas.

- Tuštinimasis vadinamas defekacija, o jo dažnumas yra individualus. Įprastai tuštintis turėtume nuo 1-2 kartų per 2 dienas iki 2-3 kartų per savaitę. Jei kas nors reguliariai tuštinasi dažniau, tai nėra patologinis procesas. Jei reguliariai tuštinatės kartą per savaitę ar rečiau, turėtume apsvarstyti galimybę, kad priežastis yra koks nors ligos procesas (celiakija). Turėtume būti budrūs, jei jo dažnumas labai pasikeičia nuo ankstesnės normos.

- Kvapas pirmiausia yra žarnyno bakterijų kiekio, puvimo procesų, taip pat organizme vykstančių ligų procesų (celiakijos, infekcijų, Krono ligos) rodiklis. Kuo kvapnesnės išmatos, tuo nesveikai maitinamės. Ilgesnį laiką vartojant vaisius ir daržoves, kvapas sumažėja.

- Išmatose taip pat galime rasti įvairių priemaišų. Dažniausiai tai būna šviežio kraujo priemaiša, pavyzdžiui, esant hemorojui arba išangės ar galinės žarnos dalies sužalojimams. Kai kurių patologinių procesų metu taip pat būna gleivių priemaiša (vidurių užkietėjimas, celiakija, divertikulitas, Krono liga, opinis kolitas, bakterinės priežastys). Taip pat išmatose būna nesuvirškinto maisto likučių (sėklų, vynuogių, paprikų žievelių ir kt.). Mažų vaikų išmatose kartais randame nesuvirškinto, praryto daikto (karoliukų, žaislo dalies).

PATARIMAS: Ką turėtume žinoti apie išmatas?

Dažniausios juodos spalvos išmatų priežastys

Juodos spalvos išmatos savo spalva primena degutą. Paprastai jos būna riebios, tačiau gali būti ir įprastos konsistencijos, keičiančios tik spalvą. Jei tai sukelia kraujavimas iš viršutinių virškinimo sistemos dalių, jos paprastai būna nemalonaus kvapo. Jei priežastis yra dieta, kvapas būna įprastas, kaip įprasta.

Juodos naujagimių išmatos

Mamos, kurios jau susilaukė kūdikio, žino, kad juodos naujagimių išmatos yra visiškai normalu. Jos vadinamos smolku (mekonijumi). Tai juodos, nuo gleivėtos iki žalios spalvos išmatos, gana purvinos konsistencijos. Kadangi naujagimio žarnyne nėra bakterijų, šios išmatos yra bekvapės.

Jos atsiranda dėl visų medžiagų, kurias vaisius (naujagimis) nurijo "būdamas" gimdoje, daugiausia dėl amniono skysčio, plonųjų žarnų ir odos epitelio, tulžies dažų (bilirubino), gleivių ir lanugo. Amniono skystis per vaisiaus žarnyną reabsorbuojamas į kraują ir išsiskiria su šlapimu.

Tai pirmosios naujagimio išmatos ir kai kuriais atvejais gali išlikti kelias dienas. Jei juodos išmatos išlieka arba atsiranda kūdikystėje ar vaikystėje, tai yra patologinis reiškinys ir reikia kreiptis į neonatologą ar pediatrą.

Maisto produktai, kurie nudažo išmatas juodai

Išmatos taip pat gali tapti juodos, kai suvartojamas per didelis tam tikrų maisto produktų kiekis. Tai daugiausia maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug dažiklių. Dažiklių natūraliai yra tam tikruose vaisiuose ar daržovėse arba jie yra sintetiniai (pusgaminiai).

• Burokėliai
• mėlynės
• saldymedis
• špinatai
• raudonasis vynas

Vaistai ir maisto papildai

• Geležis (Fe)
• karbosorbas (juodoji anglis)
• jūros dumbliai (kaip detoksikacijos procedūros dalis)

Virškinimo sistemos ligos

Juodos išmatos (melena) yra kraujavimo iš virškinimo trakto, tiksliau, iš viršutinių virškinimo trakto dalių, požymis. Iš tikrųjų tai yra suvirškintas kraujas, turintis nemalonų kvapą. Kraujavimo iš apatinių virškinimo trakto dalių atveju melenos nebūna. Išmatose yra šviežio kraujo, kuris dėl savo šaltinio vietos dar nespėjo suvirškėti, priemaiša.

- Stemplės varikozės yra stemplės venų išsiplėtimas. Jų atsiradimo priežastis dažniausiai būna portalinė (kepenų) hipertenzija sergant kepenų ligomis, tokiomis kaip kepenų cirozė, kepenų navikas, alkoholinė hepatopatija. Alkoholizmas dažniausiai lemia šios ligos išsivystymą. Kraujavimas iš stemplės varikozės yra labai pavojinga būklė, nes, stemplės kraujagyslei plyšus, prasideda masyvus, sunkiai sustabdomas kraujavimas net ligoninės sąlygomis. Joms būdingas didelis mirštamumas. Jei pacientas išgyveno, nurytas kraujas suvirškinamas ir išsiskiria su išmatomis būdingos juodos spalvos.

- Dažniausia melenos priežastis yra kraujavimas iš skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa yra skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės opinė liga. Ji atsiranda dėl erozinio jų gleivinės proceso dėl nesveikos mitybos, didelio kiekio vaistų vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, bet ją taip pat sukelia bakterijos (Helicobacter pylori). Dėl opos plyšimo pacientas masiškai vemia šviežiu krauju (hematemezė). Likęs neišgertas kraujas progresuoja per kitas žarnyno dalis, kol pasišalina su išmatomis.

- Prie ligų, galinčių sukelti kraujavimą iš skrandžio, priskiriamas skrandžio vėžys. Piktybinis navikas (taip pat ir gerybinis) dėl savo spaudimo ir peraugimo gali sukelti kraujagyslės perforaciją ir plyšimą. Perforuota kraujagyslė kraujuoja, o tai pasireiškia panašiai kaip skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos - vėmimu krauju ir stipriu skausmu epigastriume (skrandžio srityje).

- Uždegiminiai procesai ir opų (opelių) ar navikų susidarymas taip pat gali pasireikšti plonojoje žarnoje. Paprastai tai būna nedidelės opos ir vietinis uždegiminis procesas, nesukeliantis masinio kraujavimo. Toks kraujavimas pasireiškia tik radus hemoglobino išmatose ir vadinamas okultiniu (paslėptu) kraujavimu. Kai išmatose randama hemoglobino, tolesniais diagnostikos metodais ieškoma šaltinio (plonosios ar storosios žarnos vėžio). Plonosios žarnos navikas, kaip ir bet kuris kitas organizmo navikas, gali pažeisti kraujagyslę ir dėl to prasidėti kraujavimas.

Kitos ligos ir kraujavimo būklės, galinčios sukelti meleną

• raudonoji vilkligė
• infekcinė mononukleozė
• hemofilija
• diseminuota intravaskulinė koagilopatija (DIC)
• hemolizinė naujagimių liga
• hemolizinė anemija
• trombocitopenija
• trombocitopatijos
• trombocitopeninė purpura
• von Willebrando liga
• leukemija
• navikinės ligos
• hemoraginės karštligės

Baigiamieji patarimai

Svarbu prisiminti, kad juodos išmatos ne visada reiškia kraujavimą iš virškinamojo trakto. Jų spalvą įtakoja maisto komponentai. Jei vieną kartą turėjote juodų išmatų, o kitą kartą jos buvo geros, problemų neturite. Tikriausiai jų spalvą lėmė maistas.

Kraujavimo sukelta melena paprastai kartojasi, būna nemalonaus kvapo, ją lydi kiti nepatogumai, priklausomai nuo ją sukėlusios ligos. Dažniausi lydintys simptomai yra, pavyzdžiui, skausmas (opa, auglys), kiti kraujavimo simptomai (raudonoji vilkligė), silpnumas, bloga savijauta, nuovargis, sumažėjęs fizinis aktyvumas (anemija, leukemija), dusulys (anemija), karščiavimas (bakterinės infekcijos, hemoraginė karštligė) ir kiti.

Esant besimptomei ligos eigai, sukėlusiai meleną, kuri tęsiasi, anksčiau ar vėliau atsiranda kraujo netekimo sukelti simptomai (silpnumas, bloga savijauta, nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas, blyškumas, prakaitavimas, žemas kraujospūdis, padidėjęs širdies aktyvumas, alpulys, kolapsas, tamsa prieš akis, vėliau dezorientacija, sąmonės sutrikimai iki šoko simptomų ir kiti...).