Kas yra hiperventiliacija? Dusulys, veido, rankų dilgčiojimas, raumenų spazmai

Galbūt nesate girdėję termino "hiperventiliacija", o gal girdėjote?

Ji gali sukelti nemalonų lūpų, viso veido, rankų ar pėdų dilgčiojimą.

Blogesniais atvejais ji taip pat gali sukelti raumenų spazmus. Ji suvokiama kaip apsunkintas kvėpavimas ir sukelia kitus bendrus ir nemalonius nepatogumus.

Jūs klausiate:
Kas yra kvėpavimo hiperventiliacija?
Ką reiškia hiperventiliacija ir ką ji sukelia?
Koks ryšys tarp hiperventiliacijos ir tetanijos?

Kas yra hiperventiliacija?

Terminas hiperventiliacija reiškia kvėpavimo dažnio ir gylio pokytį.

Hiper reiškia, kad yra kažkas daugiau, t. y. daugiau nei įprastomis sąlygomis. Plaučių ventiliacija - tai oro mainai tarp plaučių ir išorinės aplinkos.

Hiperventiliacijos metu kvėpavimas pagreitėja (tachipnėja) ir papildomai pagilėja (hiperpnėja).

Kitaip tariant:
. Į plaučius patenka daugiau oro, nei šiuo metu reikia organizmui.

Dėl to kraujyje įvyksta biocheminių pokyčių.

Ši būklė taip pat gali būti suvokiama kaip pasunkėjęs kvėpavimas. Tačiau žmogus gali to visai nesuvokti.

Vietoj apsunkinto kvėpavimo gali būti labai greitas ir negilus kvėpavimas. Kvėpavimas yra krūtinės ląstos tipo. Apsunkintas kvėpavimas yra išoriškai matomas ir, žinoma, girdimas.

Ar norite sužinoti daugiau?
Skaitykite toliau kartu su mumis.
Tai ne tik problema, bet ją galima išspręsti.
Kam vargintis toliau, kai yra tinkamas sprendimas.

Jei hiperventiliacija tęsiasi, kraujyje vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių kyla kitų sunkumų ir problemų. O tai yra hipokapnija ir kvėpavimo alkalozė. Hipokapnija - tai anglies dioksido_(CO2) koncentracijos kraujyje sumažėjimas.

Kvėpavimo alkalozė iš tikrųjų yra kraujo pH padidėjimas. Ją sukelia per didelis_CO2 išsiskyrimas iš kraujo kvėpavimo - kvėpavimo - metu. Kai padidėja anglies dioksido išsiskyrimas iš kraujo, sumažėja angliarūgštės koncentracija.

PATARIMAS: informaciją apie vidinę aplinką, homeostazės palaikymą ir pH stabilumą pateikiame žurnalo straipsnyje.

Sumažėjus_CO2 koncentracijai kraujyje, susiaurėja arterijų, t. y. arteriolių, skersmuo. Dėl to sumažėja audinių aprūpinimas krauju ir deguonimi (hipoksija) - tiek smegenų, tiek širdies.

Todėl padažnėja širdies ritmas. Esant alkozei, sumažėja jonizuoto kalcio kiekis, todėl padidėja nervų ir raumenų jaudrumas.

Kvėpavimas = kvėpavimas, iš lotynų kalbos respiro, spiro reiškia kvėpuoti.

Kokios yra hiperventiliacijos priežastys?

Hiperventiliacija nėra kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių sistemos liga.

Tai autonominės nervų sistemos veiklos sutrikimas. Kvėpavimas yra refleksiniu (automatiniu) lygmeniu vykstantis procesas. Tačiau jį galime paveikti ir savo valia.

Hiperventiliacija gali būti ūminė ir lėtinė. Ūminė daugiausia priklauso nuo psichologinės žmogaus būsenos. Šiuo atveju labai aišku, kaip psichika daro įtaką fiziniams procesams, ir tai veikia atvirkščiai. Jei kūnui blogai, tai jaučiame psichikoje.

Staiga prasidėjusi hiperventiliacija gali sukelti kitas ūmias ligas, pavyzdžiui, širdies priepuolį. Lėtinė hiperventiliacija yra ilgalaikė ir ją gali sukelti kitų organizmo sistemų ligos.

Hiperventiliacijos priežastys:

• Psichologinė būklė
  • nervinė įtampa
  • stresas
  • nerimas
  • depresija
  • baimė
  • panikos sutrikimas ir panikos priepuolis arba fobijos priepuolis (klaustrofobija mažose patalpose)
  • isterija
  • neurotiniai sutrikimai
• nuovargis
• miego trūkumas
• insultas
• širdies ir kraujagyslių ligos
  • širdies priepuolis
  • širdies nepakankamumas
• plaučių ligos
  • astma
  • lėtinė obstrukcinė plaučių liga
  • plaučių uždegimas
• plaučių embolija
• kepenų liga
• inkstų nepakankamumas
• endokrininės ligos
• anemija
• ūmus skausmas
• metabolinė acidozė (pH sumažėjimas dėl metabolinių priežasčių), kaip kompensacinis mechanizmas
• aukšta kūno temperatūra
• šoko būsena
  • intensyvus kraujavimas
  • organizmo skysčių netekimas, dehidratacija
  • sepsis
• stimuliatoriai, tokie kaip kofeinas, narkotikai, tam tikri vaistai
• intoksikacija
• galvos traumos ir smegenų pažeidimai arba vėžys
• hormoniniai pokyčiai
• nėštumas
• sumažėjęs deguonies kiekis įkvepiamame ore, pavyzdžiui, dideliame aukštyje

Kokius simptomus sukelia hiperventiliacija?

Pati hiperventiliacija gali būti kitos ligos simptomas. Kartais ji gali būti net neakivaizdi ar nežinoma. Tačiau, jei ji trunka pakankamai ilgai, ji yra hiperventiliacijos sindromo priežastis. Hiperventiliacijos sindromas iš tikrųjų yra simptomų rinkinys.

Hiperventiliacija pasireiškia ir gali sukelti šiuos sunkumus:

• kvėpavimas yra greitas, pagilintas, bet gali būti paviršutiniškas
• apsunkintas kvėpavimas, matomas apsunkintas kvėpavimas
• neadekvataus kvėpavimo pojūtis arba kaip oro trūkumo jausmas
• kosulys
• skausmas krūtinėje, spaudimo jausmas krūtinėje, kurį sukelia ne tik nerimas, bet ir kraujagyslių susiaurėjimas
• greitas širdies plakimas, t. y. tachikardija
• širdies plakimas
• aukštas kraujospūdis
• blyškumas
• prakaitavimas
• įtampa
• nerimo, mėšlungio jausmas
• baimė, net mirties ar sunkios ligos baimė
• miego sutrikimai
• burnos džiūvimas
• kūno dilgčiojimo pojūtis, parestezija
• veido, lūpų, galūnių, rankų, pėdų, pirštų galiukų dilgčiojimas
• raumenų skausmas
• raumenų mėšlungis
• sutrikęs judrumas, taip pat viršutinių ir apatinių galūnių tirpimas
• galūnių sustingimas
• pykinimas, vėmimas
• sunkumas skrandyje
• pilvo skausmas
• galvos svaigimas
• regėjimo sutrikimai
• dezorientacija ir sumišimas, jei tai trunka labai ilgai
• alpimo ar griuvimo jausmas
• sąmonės praradimas

Hiperventiliacinė tetanija - tai tetanijos priepuolis, kurį sukelia hiperventiliacija. Hiperventiliacijos metu padidėja nervų ir raumenų dirginimas. Vėliau tetanija pasireiškia tipiškai arba netipiškai.

PATARIMAS: daugiau informacijos rasite atskirame žurnalo straipsnyje apie tetaniją

Kaip progresuoja bėda?

Dažniausiai hiperventiliacija atsiranda dėl psichologinių sutrikimų arba kaip ūmios streso reakcijos pasekmė. Prieš atsirandant nerimui, sielvarto jausmui ar baimei dėl gyvybės, gali atsirasti somatinių sunkumų, taip pat ligų.

Pavyzdžiui, ūmus skausmas, trauma ar kitos priežastys.

Pakitęs kvėpavimas, t. y. hiperventiliacija, sukelia šiuos biocheminio lygmens sutrikimus. Jei jis tęsiasi, kyla problemų. Hiperventiliacijos žmogus gali net nesuvokti.

Tačiau jis ar ji gali jausti oro trūkumą, taip pat nepakankamą kvėpavimą.

Šis subjektyvus kvėpavimo trūkumo suvokimas skatina giliai kvėpuoti, o tai savo ruožtu dar labiau pablogina psichologinę situaciją. Jei šiuo metu kas nors iš aplinkinių skatina giliai kvėpuoti, jis daro klaidą.

Dažnai girdima: Iškvėpkite, giliai.

Psichologinės problemos gali sukelti krūtinės skausmą, kuris atsiranda dėl nerimo. Bet taip pat ir dėl širdies kraujagyslių susiaurėjimo. Skausmas gali būti suvokiamas kaip spaudimas, sunkumo jausmas krūtinėje. Širdies plakimas yra pagreitėjusios širdies veiklos rezultatas.

Net ir šie sunkumai neigiamai prisideda prie psichologinės padėties blogėjimo.

Kūno dilgčiojimas, kūno, ypač veido, galūnių, dilgčiojimas arba rankų, pėdų ir pirštų galiukų dilgčiojimas. Lūpų ar liežuvio dilgčiojimas suvokiamas kaip labai nemalonus ir intensyvus.

Jei šiuo metu tęsiasi hiperventiliacija, atsiranda raumenų spazmai.

Raumenų mėšlungis pasireiškia visame kūne.

Dėl jų neįmanoma ne tik judinti rankų ir kojų, bet ir kalbėti. Pirmiausia pažeidžiami viršutinių galūnių raumenys. Rankų mėšlungio viršūnė yra vadinamasis akušerinis rankų mėšlungis. Viršutinės galūnės sutraukiamos ties alkūnėmis ir riešais. O rankų pirštai ištiesiami į mėšlungišką padėtį.

Apatinės galūnės būna ištemptos ir sustingusios, ypač keliai ir kulkšnys.

Kitais atvejais šis spazmas dar vadinamas karpopediniu spazmu. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir kvėpavimo takų raumenų susitraukimas, vadinamasis laringospazmas. Tai gerklų raumenų spazmas. Tokiu atveju būna sunkus ir garsus kvėpavimas, ypač įkvėpimo fazėje. Šiuo atveju gali būti susijusi ir cianozė.

Nukentėjęs asmuo yra sąmoningas, visiškai suvokia savo būklę, tačiau nesuvokia, kad pablogėjimo priežastis yra pakitęs kvėpavimas. Jei asmuo hiperventiliuoja net ir šiuo metu, gali pasireikšti dezorientacija, alpulys, kolapsas ir net sąmonės netekimas.

Šie sunkumai yra hiperventiliacijos tetanijos kulminacija.

Jei hiperventiliacija nesuvaldoma iš pat pradžių, ji sunkėja. Žmogus patenka į užburtą ratą, o tada jau nebegali sau padėti. Esant sunkiai eigai, būtina skubi medicininė pagalba.

Pirmoji pagalba ir hiperventiliacijos gydymas

Pirmoji pagalba apima asmens nuraminimą, tinka nuolatinis bendravimas ir intensyvus raminimas. Kvėpavimas turi būti kontroliuojamas. Kvėpuoti reikia lėtai, gilūs įkvėpimai netinka. Veiksminga pagalba yra kvėpavimų skaičiavimas.

Įkvėpimas turėtų trukti 4 sekundes, o iškvėpimas - 8 sekundes.

Asmuo turėtų būti ramioje patalpoje. Arba jį reikėtų nuvesti į tokią patalpą. Patartina patogi padėtis. Galūnės padėtos prie kūno. Laisvi, aptempti drabužiai, pavyzdžiui, marškiniai, kaklaraištis, kelnės.

Kvėpavimas į popierinį maišelį minimas įvairioje literatūroje.

Reikėtų 10 kartų įkvėpti į maišelį ir 15 sekundžių iš jo iškvėpti.

Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms šis metodas nerekomenduojamas.

Ypač jei liga yra kvėpavimo arba širdies ir kraujagyslių sistemos. Taip pat dėl galimų hiperventiliacijos priežasčių įvairovės šio metodo apskritai negalime rekomenduoti.

Asmenis, kuriuos pakartotinai kamuoja hiperventiliacija, reikėtų profesionaliai ištirti. Hiperventiliacija gali būti kitų ir rimtų ligų simptomas. Esant psichologinėms problemoms, reikia kreiptis į psichologą arba psichiatrą.

Taip pat padeda įvairios atsipalaidavimo technikos ir kvėpavimo pratimai.

Iš medikamentų, esant hiperventiliacijos tetanijai, vartojami magnis, kalcis (kalcis), taip pat raminamieji ar kiti psichofarmakologiniai vaistai. Galimas vitaminas D kaip ilgalaikis palaikomasis tetanijos gydymas. Ilgalaikis papildomas gydymas yra ir magnio atveju, net kelis mėnesius.

Šių medžiagų, tokių kaip magnis, kalcis, vitaminas D ir kitų, taip pat yra natūraliuose šaltiniuose, taigi ir mityboje. Tikslinga keisti gyvenimo būdą. Kiti gydymo būdai priklauso nuo provokuojančios priežasties ir pagrindinės ligos.

Hiperventiliacijos diagnostika

Kalbant apie pačią hiperventiliaciją, reikia išskirti jos atsiradimo priežastį. Kaip teigiame straipsnyje, dažniausiai jos kilmė yra bloga psichologinė būklė. Dėl kitos ligos buvimo galimybės reikalingas specialisto tyrimas. Atliekant tyrimą bendradarbiauja bendrosios praktikos gydytojas, neurologas, psichologas, psichiatras, endokrinologas, galbūt taip pat internistas, kardiologas ar pulmonologas.

Surenkama ligos anamnezė, klinikinis vaizdas, t. y. ligos simptomai ir eiga. Matuojamas kraujospūdis ir pulsas, tikrinamas kvėpavimas klausantis paciento kvėpavimo. Taip pat atliekami tokie tyrimai, kaip rentgenologinis, kompiuterinės tomografijos, ultragarso, EKG, laboratoriniai kraujo tyrimai, pavyzdžiui, kraujo dujų (Astrup), ABR (rūgščių ir šarmų pusiausvyra) ir jonograma.