Kas yra kortikosteroidai? Kada jie vartojami ir koks jų šalutinis poveikis?

Kortikosteroidai, steroidai, kortikosteroidai arba populiariai "hormonai" yra vieni iš dažniausiai vartojamų imunomoduliatorių.

Kortikosteroidų įvedimas į klinikinę praktiką buvo didelė pažanga medicinoje, pagerinusi daugelio pacientų gyvenimo kokybę ir prognozę.

1948 m. atradus kortizolį, netgi kalbama apie ikikortizolinę ir pokortizolinę erą.

Už šį unikalų mokslinį atradimą Nobelio premija paskirta T. Reichsteinui (už kortizono atradimą), P. S. Henchui ir E. C. Kendallui (už gliukokortikoidų įvedimą į praktiką).

Kortikoterapija pirmą kartą buvo pradėta taikyti gydant reumatoidinį artritą.

Gydymas kortikosteroidais suteikia palengvėjimą pacientams sergant daugeliu ligų.

Imunomoduliatoriai, vadinamieji imunomoduliatoriai, keičia organizmo imunologinį atsaką.

Kortikosteroidai medicinoje naudojami labai įvairiai.

Dažnai jie pirmiausia vartojami dėl priešuždegiminio ir imunosupresinio poveikio.

Visų indikacijų, kurioms esant kortikosteroidai gali būti vartojami gydymui, sąrašas yra labai platus. Jie gali veikti įvairias praktiškai visų organizmo organų ligas.

Dažnai kortikosteroidų vartojimas gelbsti gyvybę (pvz., alerginių reakcijų atveju).

Dažniausios medicinos sritys, kuriose gydymui naudojami kortikosteroidai, yra gastroenterologija, reumatologija, endokrinologija, dermatovenerologija, imunoalergija, pulmonologija ir kt.

Kai pacientas gydomas kortikosteroidais, jis turi daug naudos, pagerėja ligos simptomai ir palengvėja.

Ilgą laiką vartojami kortikosteroidai turi savo spąstų. Jie taip pat gali turėti šalutinį poveikį.

Dažnai gydant pagrindinę ligą nėra kitos išeities ir pacientai nukreipiami ilgalaikiam kortikosteroidų vartojimui.

Kortikosteroidų poveikis organizme pasireiškia keliais mechanizmais.

Jie yra empirinis, neselektyvus gydymas. Jie veikia imuninę sistemą, taip pat kitus organus.

Ilgalaikio vartojimo atveju reikia ieškoti tam tikros pusiausvyros tarp veiksmingo gydymo ir šalutinio poveikio mažinimo, o tai yra labai sudėtinga.

Koks yra svarbus jų poveikis?

Pagrindinis teigiamas kortikosteroidų poveikis:

• Priešuždegiminis poveikis
• antialerginis
• antiproliferacinis (neleidžia ląstelėms daugintis)
• pralaidumo mažinimas ir membranų stabilizavimas
• analgetinis (antrinis)

Gliukokortikoidų gamybą reguliuoja smegenys (hipotalamo-hipofizės-hipofizės ašis) ir antinksčiai. Kartu jie sudaro hipotalamo-hipofizės-antinksčių ašį.

Didžiausias kortizolio kiekis žmogaus organizme būna ryte, o mažiausias - vakare. Todėl jo kiekis žmogaus kraujyje priklauso nuo paros ritmo. Jo kiekiui įtakos turi stresas, emocijos, skausmas, liga, trauma ir kt.

Įprastoje praktikoje vartojame sintetiniu būdu paruoštus kortikosteroidus, kurie slopina imunitetą tiek ląsteliniu, tiek humoraliniu (antikūnų) lygmenimis.

Pagal veikimo trukmę skiriami gliukokortikoidai:

• trumpas biologinis pusperiodis (iki 12 val.)
• vidutinio ilgio biologinio pusperiodžio (12-36 val.)
• ilgas biologinis pusinės eliminacijos laikas (daugiau kaip 36 val.)

Pagal gydymo trukmę skirstome:

• trumpalaikis vartojimas (iki 10 dienų)
• vidutinės trukmės vartojimas (10-30 dienų)
• ilgalaikis vartojimas (daugiau kaip 30 dienų)

Kortikosteroidų dozavimas:

• viena dozė per parą (ryte)
• frakcionuotai (2-4 kartus per dieną)
• pakaitinis vartojimas (2 kartus per parą dozė vidurdienį)
• vartojimas pulsais mažesnėmis (minipulsais) arba didesnėmis dozėmis (pulsoterapija)

Vartojimo forma:

• Geriamoji (per burną)
• inhaliacinė (įkvepiamoji), intranazalinė (į nosį)
• į veną, vadinamoji infuzija
• vietiškai (tiesiai į norimą vietą)

Su vietiniu vartojimu dažnai susiduriama dermatovenerologijoje, kai kortikosteroidas tepamas tiesiai ant odos.

Pavyzdžiui, ortopedijoje naudojama tiesioginė injekcija į sąnarį (intraartikulinė).

Neurologijoje jis dažnai vartojamas nugaros skausmui malšinti purškiamų preparatų pavidalu, kurie nuskausmina nervus, mažina patinimą ir veikia priešuždegimiškai.

Plaučių medicinoje kortikosteroidai naudojami, pvz., inhaliuojamuose purškaluose nuo astmos.

Naudojant vietiniam vartojimui, sumažėja šalutinio poveikio atvejų, palyginti su bendru vartojimu!

Pasirinkti kortikosteroidai, su kuriais galite susidurti dažniausiai:

Hidrokortizonas, prednizonas, prednizolonas, metilprednizolonas, deksametazonas, triamcinolonas, betametazonas, fludrokortizonas ir kt.

Koks šalutinis poveikis pasireiškia taikant ilgalaikį gydymą?

Ilgalaikio gydymo kortikosteroidais šalutinis poveikis:

• gliukozės tolerancijos sutrikimas, cukrinis diabetas (diabetas)
• lipidų apykaitos sutrikimas (riebalų apykaita)
• hipertenzija (aukštas kraujospūdis)
• skrandžio opos
• ūminis pankreatitas (ūminis kasos uždegimas)
• raumenų silpnumas (miopatija), nuovargis
• osteoporozė (kaulų retėjimas)
• psichologiniai sutrikimai (euforija, depresija)
• augimo sulėtėjimas vaikams
• padidėjęs jautrumas infekcijoms
• glaukoma (aukštas akispūdis)
• hipokalemija (sumažėjęs kalio kiekis)
• baltųjų kraujo kūnelių kiekio padidėjimas arba sumažėjimas (leukocitozė, leukopenija)
• padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) skaičius, vadinamas poliglobulija
• violetinės odos strijos, polinkis į mėlynes
• padidėjusi tromboembolinių reiškinių rizika
• jatrogeninis Kušingo sindromas (pusmėnulio formos veidas, nutukimas - pilvo tipo, jaučio kaklas, violetinės strijos, nuovargis, depresija, cukrinis diabetas, hipertenzija, galvos skausmas, sutrikęs žaizdų gijimas, padidėjęs polinkis į mėlynes, kaulų retėjimas ir kt.)

Ilgalaikio gydymo kortikosteroidais atveju rekomenduojama įvesti vadinamąją GK gydomo paciento kortelę.

Joje bus reguliariai stebimas ir dokumentuojamas paciento svoris, kraujospūdis, periferinių edemų dažnis, širdies ir kraujagyslių būklė, lipidograma (lipidų kiekis), gliukozės (cukraus) koncentracija kraujyje ir šlapime bei akispūdis.

Ilgalaikio gydymo metu taip pat rekomenduojama papildyti kalcio ir vitamino D atsargas.

Visada konsultuokitės su specialistu!

Staigus kortikosteroidų nutraukimas ilgalaikio gydymo metu greitai ir reikšmingai pakeis hormonų koncentraciją. Tai gali net kelti pavojų paciento gyvybei.

Vaikų gydymas kortikosteroidais

Vaikų populiacijoje gydymas kortikosteroidais taip pat taikomas keliose klinikinėse srityse. Stiprus priešuždegiminis poveikis ir imunosupresinis poveikis padeda vaikams gydyti įvairias ligas, pavyzdžiui, autoimunines ligas.

Klinikiniais stebėjimo tyrimais ne kartą patvirtinta, kad gydant vaikus kortikosteroidais būtina stebėti jų kaulų apykaitą. Aprašytas žalingas poveikis augančiam skeletui ir padidėjęs polinkis į lūžius, kai gydoma ilgą laiką.

Densitometrinis tyrimas leidžia stebėti kaulų masės kiekį. Stebint jauną pacientą, taip pat svarbu patikrinti biocheminius parametrus ir kaulų apykaitos apykaitą stebinčius žymenis.

Ilgalaikio gydymo metu būtina paciento priežiūra ir kruopštus specialisto dispanserizavimas. Siekiama tinkamo stebėjimo, numatomų komplikacijų prevencijos ir rizikos sumažinimo.