Kodėl svarbu atlikti profilaktinį patikrinimą? Visapusiškas suaugusiųjų ir vaikų patikrinimas

Kas yra išsamus profilaktinis vaikų ir suaugusiųjų sveikatos patikrinimas?
Kokios formos mums žinomos?
Kaip dažnai reikia tikrintis ir kodėl?
Kokie tyrimai, be kraujo ir šlapimo tyrimų, man bus atliekami?
Atsakymai į šiuos klausimus ir daug kitos įdomios informacijos pateikiami straipsnyje.

Kas yra profilaktinis patikrinimas?

Profilaktinis patikrinimas (iš lotynų kalbos praevenire - prevencija) - tai daugybinių priemonių visuma, kuria siekiama užkirsti kelią ligoms ir jų pasekmėms. Jis sumažina jų atsiradimo tikimybę, t. y. sergamumą ir mirtingumą.

Profilaktinis patikrinimas - tai ne tik kraujospūdžio matavimas.
Profilaktinis patikrinimas apima fizinę paciento apžiūrą, laboratorinius tyrimus ir kai kuriais atvejais specializuotus tyrimus.

Mažiems vaikams jis atliekamas dažniau. Be to, jo privalumas - motinos konsultavimas ir skiepijimas.

Taip pat skaitykite žurnalo straipsnį:
Skiepaivaikystėje: svarba ir saugumas suaugus?

Suaugusiųjų profilaktinių patikrinimų tikslas - anksti užfiksuoti tam tikras ligas, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, diabetą ar vėžį.

Ankstyvas bet kurios iš šių ligų nustatymas reiškia ankstyvą ir sėkmingą gydymą.

Ligų prevencija - ne tik gydytojo rankose!
Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, iš kurių pacientas nieko neišsineša, yra tik pusiau tokie svarbūs.
Informuotumas ir individualus švietimas yra labai svarbūs ligų prevencijai.
Vien tik informacija apie ligas ir jas sukeliančius rizikos veiksnius bei tinkamas sveikos gyvensenos įpročių ugdymas jauname amžiuje yra vieni veiksmingiausių būdų apsisaugoti.

Lentelė su pagrindiniu prevencijos skirstymu

Prevencijos rūšis	Prevencijos tikslas
Pirminė prevencija	Tikslinė ligų prevencija per švietimą Tikslinė ligų prevencija šalinant rizikos veiksnius
Antrinė prevencija	Tikslinė ankstyvosios stadijos ligų prevencija tikslinė atrankinė patikra (gimdos kaklelio vėžys, storosios žarnos vėžys)
Tretinė prevencija	Ligos progresavimo (progresavimo, pablogėjimo) prevencija pernelyg didelių paciento kančių prevencija
Ketvirtinė prevencija	nepagrįstos diagnozės (rentgeno, kompiuterinės tomografijos...) prevencija pernelyg didelio nepagrįsto gydymo (ATB, hormoninis gydymas...) prevencija.

Kokią profilaktinę patikrą ir kaip dažnai turėtume atlikti?

Į kokius profilaktinius patikrinimus reikia eiti kartu su pediatru ir bendrosios praktikos gydytoju:

trys profilaktiniai patikrinimai vaikui iki 3 mėnesių amžiaus
šeši profilaktiniai patikrinimai vaikams nuo 3 mėnesių iki 1 metų amžiaus
vienas profilaktinis patikrinimas 18 mėnesių amžiaus vaikui
vienas profilaktinis patikrinimas kas dvejus metus vaikui nuo 3 metų iki 18 metų.
vienas profilaktinis suaugusiojo patikrinimas kas dvejus metus nuo 18 metų amžiaus

Kokius profilaktinius patikrinimus reikia lankyti pas odontologą:

Du profilaktiniai patikrinimai per kalendorinius metus vaikui iki 18 metų amžiaus
vienas profilaktinis patikrinimas per kalendorinius metus suaugusiajam nuo 18 metų
du profilaktiniai patikrinimai nėščiosioms nėštumo metu

kokius profilaktinius patikrinimus reikia atlikti pas ginekologą:

vieną profilaktinį patikrinimą per kalendorinius metus pacientei nuo 15 metų arba nuo pirmojo nėštumo
vieną profilaktinį patikrinimą kas mėnesį nėščiai moteriai
vieną profilaktinį patikrinimą praėjus šešioms savaitėms po gimdymo

Kokius profilaktinius patikrinimus reikia atlikti pas urologą

vienas profilaktinis patikrinimas kas trejus metus suaugusiam 50 metų ir vyresniam pacientui
vienas profilaktinis patikrinimas kas trejus metus suaugusiam 40 metų ir vyresniam asmeniui, kurio PSA vertė <= 1,0 ng/ml ir kuris yra sirgęs prostatos vėžiu pirmo laipsnio giminystės ryšiais
vienas profilaktinis patikrinimas kas dvejus metus 40 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kurių PSA vertė yra 1,1-2,5 ng/ml, o pirmos eilės giminaičiai yra sirgę prostatos vėžiu
vieną kartą per metus profilaktinį patikrinimą 40 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kurių PSA reikšmės yra 2,6-4,0 ng/ml, o pirmos eilės giminaičiai yra sirgę prostatos vėžiu

Kokius profilaktinius patikrinimus atlikti pas gydytoją gastroenterologą

Vienas profilaktinis patikrinimas suaugusiam 50 metų ir vyresniam asmeniui kartą per dešimt metų
vieną profilaktinį patikrinimą pacientui, kuriam yra padidėjusi storosios žarnos vėžio rizika, neribojant amžiaus, kas penkerius metus

Vaikų profilaktinis patikrinimas ir motinų konsultavimas

Pirmasis profilaktinis patikrinimas atliekamas jau naujagimiui (per 24 valandas po gimimo), bet ne vėliau kaip per 48 valandas po motinos ir vaiko išrašymo iš ligoninės.

Tai pagrindinė pediatrinė naujagimio apžiūra, įskaitant išsamios motinos anamnezės (diabetas, ligos ar priklausomybės nėštumo metu) surinkimą.

Apžiūra apima:

bendros būklės apžiūra
refleksų tyrimas
odos apžiūra
raumenų tonuso tyrimas
galvos apimties tyrimas
didžiosios momenėlio formos ir dydžio tyrimas
kaukolės siūlių apžiūra
akių, nosies, burnos ertmės ir gomurio apžiūra
krūtinės ląstos apimties tyrimas
kvėpavimo takų tyrimas
širdies garsų tyrimas
bambos apžiūra
kirkšnių apžiūra
pulsacijos tyrimas
apatinių galūnių simetrijos tyrimas
klubų apžiūra
lytinių organų apžiūra

Šio pirminio tyrimo metu sukuriama naujagimio medicininė dokumentacija.

Iki trečiojo mėnesio kūdikiui atliekami dar du profilaktiniai tyrimai pas pediatrą. 8-10 savaičių atliekamas naujagimio klubų sonografinis tyrimas.

Kiti šeši profilaktiniai vaiko iki vienerių metų amžiaus patikrinimai skirti vaiko psichomotorinei raidai. Jų metu atliekami skiepijimai pagal skiepų kalendorių.
Tikrinamas regėjimas, klausa, kalba, stuburo iškrypimas ir lytiniai organai.
Taip pat įvertinama vaiko psichologinė būklė ir anksti nustatomi psichologiniai sutrikimai.

Vaikams taip pat atliekama pieninių dantų apžiūra.

Pirmą kartą dantys jiems tikrinami sulaukus 12 mėnesių, o vėliau - du kartus per metus.

Suaugusiųjų profilaktiniai patikrinimai pas bendrosios praktikos gydytoją

Suaugusiųjų profilaktinį patikrinimą pas bendrosios praktikos gydytoją turėtumėte atlikti kas dvejus metus.

Profilaktinio patikrinimo metu gydytojas surenka asmeninę, šeimos, darbo ir socialinę anamnezę, taip pat kitą svarbią informaciją (apie priklausomybes, gyvenimo būdą).

Pačios apžiūros metu daugiausia dėmesio skiriama apžiūrai nuo galvos iki kojų.

Apžiūra apima:

vizualinė apžiūra (odos spalva ir būklė, gleivinės, laikysena, eisena...)
apčiuopa (pilvo minkštumas ir (arba) kietumas, pulsacijų, svetimkūnių apčiuopa...)
tapšnojimo tyrimas (tapšnojimo garsų patologija)
klausymasis (auskultacija (kvėpavimo, garsų, žarnyno peristaltikos klausymasis...)
kiti tyrimo metodai (kraujospūdis, pulsas, EKG)
laboratoriniai tyrimai (kraujo, šlapimo...)

Profilaktinis ginekologo patikrinimas

Pirmoji ginekologinė profilaktinė apžiūra negali būti visiškai pritaikyta amžiui.
Tiesa, kad kiekviena moteris, sulaukusi 15 metų, turėtų ją atlikti ginekologinėje ambulatorijoje.
Dėl apžiūros intymumo vis dar yra daug merginų, kurios ją atidėlioja arba nesikreipia į ginekologą.

Tačiau yra ir keletas priežasčių, dėl kurių moteris ar net vaikas į ginekologinę apžiūrą gali ateiti anksčiau nei numatyta.
Tai nėštumas iki pilnametystės, kraujavimas ir išskyros iš makšties kaip infekcinių, onkologinių ir kitų ligų dalis.

Kaip ir bendrosios praktikos gydytojo apžiūros metu, ginekologas iš pradžių užrašo pacientės anamnezę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama ginekologinėms ligoms ir piktybiniams navikams šeimoje bei jos lytiniam gyvenimui.

Siekiama įvertinti galimų paveldimų ligų riziką arba pacientės palaidą elgesį, susijusį su didele lytiškai plintančių ligų rizika.

Tyrimas apima:

išorinių lytinių organų būklės įvertinimas apžiūrint
makšties sonografinis tyrimas (per makštį)
pilvo sonografinis tyrimas (per pilvą)
krūtų apčiuopa kartą per metus
sonografinis krūtų tyrimas kartą per dvejus metus
mamografinis krūtų tyrimas kas dvejus metus nuo 40 metų amžiaus
kraujo mėginių paėmimas onkomarkerių tyrimams rizikos grupės pacientėms kas šešis mėnesius
kraujo mėginių paėmimas onkomarkeriams tirti 35 metų ir vyresniems pacientams, kurių šeimoje yra buvę navikų, kartą per metus
citologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas nuo 23 metų amžiaus kas trejus metus, jei rezultatas neigiamas
citologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas nuo 23 metų amžiaus kartą per metus, jei rezultatas teigiamas

Įdomu:
Krūties vėžys yra vienas dažniausių moterų vėžio atvejų.
Juo serga vis jaunesnės pacientės.

Ginekologiniai profilaktiniai patikrinimai paliečia nėščiąsias, kurių metu apžiūrimas ir vaisius. Dažnėja ir profilaktinių patikrinimų dažnumas - iki vieno profilaktinio patikrinimo kas mėnesį. Šis intervalas baigiasi iki 6 savaičių po gimdymo.

Apžiūra apima:

bendrą gimdyvės fizinę apžiūrą (kraujospūdis, ūgis, svoris...)
gimdos ir gimdos kaklelio apžiūra
vaisiaus apžiūra (dydis, echoskopija, anomalijos)
laboratoriniai tyrimai (kraujo, šlapimo...)

profilaktinis urologo patikrinimas

Profilaktinis urologinis tyrimas paprastai atliekamas pacientams po 50 metų amžiaus kartą per trejus metus.
Rizikos grupės pacientams jis atliekamas anksčiau, kartą per 1-3 metus nuo 40 metų amžiaus, atsižvelgiant į laboratorinius parametrus.

Urologinio ištyrimo tikslas - ankstyvas prostatos ir vyrų organų vėžio nustatymas.

Taip pat skaitykite žurnalo straipsnį:
Kaip kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį ir kokios yra gydymo galimybės?

Priešinės liaukos vėžiui nustatyti pageidautina atlikti prostatos patikrą. Todėl vaikams ir jaunesniems pacientams jos atlikti nebūtina, nes iki 40 metų amžiaus prostatos vėžys nepasireiškia.

Dėl palyginti didelio prostatos vėžio paplitimo tarp penkiasdešimtmečių vyrų šį tyrimą patartina atlikti.
Ankstyvas šios ligos nustatymas padidina pacientų išgyvenimo galimybes, o net ir ankstyvosios stadijos prostatos vėžys gali būti gydomas vietiniu spinduliniu gydymu.

Tyrimas apima:

bendrą paciento apžiūrą
lytinių organų apžiūra
prostatos apžiūra palpuojant (per tiesiąją žarną)
sėklidžių apčiuopa
inkstų, šlapimo takų ir šlapimo pūslės sonografinis tyrimas
laboratorinė diagnostika (kraujo, šlapimo...)

gastroenterologo atliekamas profilaktinis patikrinimas

Gastroenterologinis profilaktinis patikrinimas atliekamas panašiai kaip ir urologinis patikrinimas pacientams, sulaukusiems 50 metų, ir rizikos grupės pacientams, sulaukusiems 40 metų.

Jei rezultatai geri, patikra kartojama kas 5 metus.
Didelės rizikos pacientams (kraujavimas, polipai, navikas) ji atliekama pagal gydytojo paskyrimą.

Taip pat skaitykite žurnalo straipsnį:
Storosios žarnos vėžys: priežastys, stadijos, požymiai? Dieta ir mityba?

Tyrimo medžiagą sudaro išmatos. Kraujavimas (net ir paslėptas - plika akimi nematomas) išmatose nustatomas kartą per 2 metus.
Siunčiant medžiagą tyrimui, jis atliekamas kartą per 10 metų.

Todėl tyrimo metu dėmesys skiriamas ne tik kraujo buvimui išmatose, bet ir tikslingai polipų, vadinamųjų ikivėžinių susirgimų, paieškai. Šie gali išsivystyti į storosios žarnos vėžį dėl piktybinės transformacijos.

Polipai gali būti pašalinami. Iš naviko paimamas mėginys histologiniam tyrimui, kad būtų galima nustatyti, ar jis yra piktybinis, ar gerybinis.

Tyrimas apima:

tiesiosios žarnos apžiūra
tiesiosios žarnos apžiūra apčiuopos būdu
tiesiosios žarnos apžiūra kolonoskopijos būdu
storosios žarnos apžiūra atliekant kolonoskopiją
laboratorinė diagnostika (išmatų tyrimas, paimto audinio histologija)

profilaktinė dantų apžiūra

Profilaktinis dantų patikrinimas yra tikriausiai vienas iš labiausiai žinomų ir daugumai pacientų atliekamas profilaktinis dantų patikrinimas.

Taip pat skaitykite žurnalo straipsnį:
Kaip turėti sveikus dantis ir kodėl pavojingas dantų ėduonis?

Pirmoji dantų apžiūra atliekama sulaukus vienerių metų, kai išdygsta pieniniai dantukai.

Į apžiūrą įeina:

dantų apžiūra
periodonto apžiūra
dantenų ir kitų burnos minkštųjų audinių apžiūra
dantų padėties ir tarpžandikaulinių santykių tyrimas

portal.fmed.uniba.sk - Prevencija šeimos gydytojo kabinete
solen.sk - Bendrosios praktikos gydytojo darbas vaikams ir paaugliams - pediatro darbas pirmoje kontakto linijoje
mudrkanuch.sk - Bendroji vėžio prevencija ir paieškos procedūros pirminėje sveikatos priežiūros grandyje