Kokia dieta ir maisto produktai tinka sergant skrandžio opalige?

Skrandžio opos (ulcus ventriculis) - tai ūminiai arba lėtiniai židininiai skrandžio gleivinės defektai. Teigiama, kad jie yra vietinė bendros ligos apraiška.

Prieš joms susiformuojant atsiranda paviršinis skrandžio pažeidimas (erozija), o pati opa pažeidžia gilesnes struktūras. Joms būdingas polinkis į savaiminį gijimą ir dažnas pasikartojimas.

Jos dažniausiai atsiranda pavasarį ir rudenį.

Jos gali pasireikšti sunkiomis komplikacijomis.
Vyrai jomis serga 3 kartus dažniau nei moterys.
Priežastis yra daugiafaktorinė, todėl opų gydymas ir dieta turi būti racionalūs.

Kaip susiformuoja opos?

Skrandžio gleivinę sudaro cilindrinis epitelis, išsidėstęs blakstienėlėmis, o jo paviršiuje atsiranda vamzdelinės liaukos. Jos gamina skrandžio sultis ir gleives (muciną), kurios padengia vidinę sienelę, todėl atlieka apsauginę funkciją.

Skrandžio sultyse daugiausia yra vandens (beveik 99 %), druskų, jonų, druskos rūgšties (HCl), pepsino, gastrino, chimozino ir lipazės. Kartu jos sudaro bespalvį arba gelsvą skystį, kurio pH yra labai rūgštus. Per dieną paprastai susidaro apie 1,5-2 litrai šių sulčių.

Skrandis yra vieta, kuri fiziologiškai tiesiogiai susiduria su šiomis sultimis. Jų funkcija - apsaugoti skrandį, naikinti patogenus ir skaidyti maistą.

Tačiau dėl įvairių patologinių procesų arba cheminiu būdu (mityba, vaistai) skrandžio sulčių gamyba padidėja (padidėjęs rūgštingumas) ir daro destruktyvų poveikį skrandžiui.

Pirmoji fazė - uždegiminis procesas

Skrandžio sienelės uždegimas (gastritas) atsiranda dėl ilgalaikio ir pasikartojančio įvairių patologinių poveikių poveikio skrandžio sienelei. Jis pasireiškia padidėjusia kraujotaka, laisvumu, paraudimu ir patinimu (edema) su gleivine. Gastritas dažniausiai pasireiškia skausmu skrandžio srityje.

Rizikos veiksniai pirmiausia yra rūkymas ir alkoholis. Įvairūs vaistai taip pat turi dirginantį poveikį (antibiotikai, nesteroidiniai antiflogistiniai vaistai, acetilsalicilo rūgštis ir t. t.). Negalima pamiršti ir nesveikos dirginančios mitybos. Šių veiksnių poveikį sustiprina bendras organizmo nusilpimas, pavyzdžiui, dėl ligos ar stresinių situacijų.

Antroji fazė - ūmus erozinis procesas

Nepašalinus rizikos veiksnių, gastritas paūmėja, lokaliai pažeisdamas skrandžio gleivinės ląsteles (erozija), galimas nedidelis kraujavimas. Pažeidimas dar paviršinis, nepaliečiantis gilesnių struktūrų. Tuomet gastritas yra ūminis erozinis gastritas. Šie uždegimai nėra pūlingi. Jų sukeltas uždegiminis infiltratas gali pažeisti skrandžio liaukas ir lemti ląstelių struktūrų virsmą į lygiąsias. Šis virsmą lemia skrandžio naviko vystymasis.

Trečioji stadija - skrandžio opa

Progresuojant eroziniam procesui, palaipsniui pažeidžiamos gilesnės dalys, todėl susidaro skrandžio opa. Ji yra maždaug 1 cm skersmens ir apvalios formos.

Ji pažeidžia ne tik gleivinės paviršių, bet pasiekia ir po gleivine (submukozę). Erodavus kraujagyslę, ji plyšta, o tai dažnai būna mirtino kraujavimo priežastis. Išoriškai tai pasireiškia masyviu šviežio kraujo vėmimu ir stipriu skausmu.

Kaip pasireiškia skrandžio opa?

Skausmas yra pirmasis simptomas, po jo seka pykinimas arba vėmimas. Tačiau simptomai skiriasi priklausomai nuo opos stadijos.

Skausmas epigastriume

Skausmas epigastriumo srityje dažniausiai susijęs su valgymu. Jis atsiranda iš karto po valgio ir išnyksta ištuštinus skrandį.

Jei skausmas nepraeina, jis gali rodyti opos skverbimąsi į gretimą organą, pavyzdžiui, kasą (paprastai spinduliuoja į nugarą), arba kitas ligas.

Taip yra dėl padidėjusios skrandžio sulčių sekrecijos, kurios ne tik skaido maistą, bet ir destruktyviai veikia pačią gleivinę.

Skausmas jaučiamas skrandžio srityje, tiksliau, viršutinėje pilvo dalyje, viduryje, šiek tiek žemiau krūtinkaulio. Jis gali spinduliuoti link krūtinės į aukštesnes dalis ar net į nugarą.

Kai jie spinduliuoja į krūtinę, jie primena krūtinės skausmus ūminio širdies priepuolio metu. Paprastai jie būna spazminio ar deginančio pobūdžio arba sukelia stiprų spaudimą.

GERL ir rėmuo

Sulčių perteklius sukelia refliuksą į aukštesniąsias virškinamojo trakto dalis (virškinamąjį traktą). Jis keliauja aukštyn per sfinkterį tarp skrandžio ir ryklės ir į pačią ryklę (regurgitacija), todėl atsiranda rėmuo.

Rėmuo = pirozė.

Gastroezofaginis refliuksas (arba net GERL ) yra nemalonus. Laikui bėgant, ryklė gali būti kalta ir dėl uždegiminių procesų.

Jei šie simptomai kartojasi ir yra susiję su vėmimu stipriai rūgščių skrandžio sulčių su praėjusios dienos maisto likučiais, vadiname tai pilorostenozė (virš skrandžio esančio sfinkterio liga).

Tai kartais visiškai pakeičia opai būdingą klinikinį vaizdą. Ji pasireiškia nuolatiniu sunkumu skrandyje, vėmimu sultimis ir maisto likučiais ir alina pacientą. Pacientas būna silpnas, neturi apetito, tuštinasi ir netenka svorio.

Pykinimas ir vėmimas

Kitas simptomas - pykinimo ar vėmimo pojūtis.
Iš pradžių pacientas vemia skrandžio turiniu, vėliau tik bespalviu vandeningu turiniu, galbūt nuspalvintu geltonai.

Esant eroziniam skrandžio procesui ir opaligei, vėmaluose gali būti šiek tiek kraujo.

Kraujo ar net koagulų (kraujo krešulių) buvimas yra padidinto dėmesio rodiklis. Daugeliui pacientų tai taip pat yra priežastis kreiptis į gydytoją, kuris tampa būtinybe.

Kraujas mums signalizuoja apie jau susiformavusias opas. Tokiu atveju prevencija yra beprasmė ir pradedamas gydymas.

Vėmimas krauju, hematemezė

Sunkiausia komplikacija arba pasekmė yra opos perforacija. Tai kraujagyslės įsiskverbimas su vėlesniu kraujavimu į skrandį.

Tai išoriškai pasireiškia masiniu šviežio kraujo vėmimu (hematemezė). Tai susiję su stipriu skausmu epigastriume.

Kraujo buvimas išmatose pasireiškia juodomis išmatomis.

Jei pacientas laiku nepatenka į gydymo įstaigą, jį gali ištikti hemoraginis šokas (nuo kraujo netekimo). Hemoraginis šokas gali būti mirtinas.

Per didelis kraujo netekimas pasireiškia bendru silpnumu, nuovargiu, mieguistumu, mieguistumu, apsvaigimu, silpnumo jausmu. Labai sumažėja kraujospūdis, dėl to taip pat gali įvykti kolapsas ir vėliau netekti sąmonės.

Prieš pat kolapsą dėl kraujo tiekimo ir deguonies trūkumo smegenyse dažniausiai pasireiškia dezorientacija. Širdies susitraukimų dažnis padažnėja, kaip ir kvėpavimo dažnis. Paciento oda būna ryškiai išblyškusi, šalta liečiant, su lipniu prakaitu.

Kokia dieta sergant skrandžio opalige ir kokia yra visiškai netinkama?

Skrandžio opa yra skrandžio arba jo gleivinės liga. Daugeliu atvejų ji užgyja savaime.

Tačiau įvairūs vaistai, medžiagos ir maistas gali turėti dirginantį poveikį ir skatinti šį patologinį procesą arba net būti opos priežastimi. Ir atvirkščiai, yra vaistų, padedančių gydyti opaligę. Taip pat tam tikri maisto produktai teigiamai veikia skrandžio gleivinę.

Gėrimai, kurių reikia vengti

Tam tikri gėrimai, kaip ir maistas ar vaistai, savo sudėtimi gali dirginti skrandžio gleivinę. Sudirginta skrandžio gleivinė užsiliepsnoja ir išsivysto opa.

Alkoholiniai gėrimai

Alkoholis neabejotinai yra žalingiausias iš visų gėrimų. Be psichikos ir elgesio sutrikimų, jo poveikis yra ir biologinis. Jis tiesiogiai veikia audinius ir juos pažeidžia. Jis veikia medžiagų apykaitą, vaidina svarbų vaidmenį vystantis diabetui, pažeidžia centrinę nervų sistemą, širdį ar inkstus.

Geriausiai žinomos virškinamojo trakto ligos, kurias jis tiesiogiai sukelia, yra kepenų cirozė, pankreatitas, gastroezofaginis refliuksas, stemplės varikozė, alkoholinis gastritas, skrandžio opos ir skrandžio vėžys.

Atsiradusi opa gilėja ir greitėja jos plyšimas su vėlesniu kraujavimu, kurį didina kraujagyslių išsiplėtimas (dilatacija), taip pat alkoholio poveikis.

Kava

Šiuolaikiniame streso kupiname pasaulyje kai kurie iš mūsų be jos negali funkcionuoti. Be to, kad ryte ji suteikia mums "užtaisą", ji turi ir neigiamų savybių.

Kavos gėrimas dideliais kiekiais sukelia priklausomybę. Ji netgi priskiriama prie lengvųjų narkotikų. Teigiama, kad ji atlieka svarbų vaidmenį vystantis vėžiui. Ji turi diuretinį poveikį inkstams, todėl yra tiesiogiai atsakinga už dehidrataciją. Ji sukelia tachikardiją (pagreitina širdies darbą).

Nėščioms moterims - kaip ir alkoholis - jis gali būti persileidimo sukėlėjas.

Virškinimą veikia padidėjęs skrandžio sulčių išsiskyrimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dėl kurio vėliau susidaro gastritas ir opos. Hiperrūgštingumas taip pat blogina susiformavusios opos gydymą arba tiesiogiai susijęs su opos komplikacijų išsivystymu. Jis taip pat mažina sfinkterio virš skrandžio atsparumą, todėl sukelia gastroezofaginį refliuksą ir rėmenį.

Energiniai gėrimai

Energiniai gėrimai turi panašų poveikį kaip ir kava. Juose taip pat yra kofeino ir, be to, daug kitų medžiagų, kurios neigiamai veikia kelis organus. Jie sukelia tachikardiją, aritmiją, o kartu su alkoholiu gali būti mirtini. Jie sutraukia širdies kraujagysles, todėl sukelia išemiją ir krūtinės skausmą.

Dažnai pasireiškia nemiga, nuovargis ir galvos skausmai.

Jie taip pat dirgina virškinimo traktą, sukelia gastroezofaginį refliuksą, gastritą ir opas. Be to, jie burbuliuoja, todėl jų dirginantis poveikis dar labiau sustiprėja.

Putojantys gėrimai

Putojantys gėrimai patys savaime nėra pavojingi. Juose esantis anglies dioksidas paprastai pasišalina. Jie gali sukelti padidėjusį skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl jų turėtų vengti tik žmonės, kuriems jau yra opų, kad pagerėtų ligos eiga.

Jei jie yra saldinti, geriau rinktis tuos, kuriuose yra mažiau cukraus.

Skrandį veikia ne tik cheminė gėrimų sudėtis, bet ir fizinis poveikis, pavyzdžiui, temperatūra. Didesnė skrandžio opos komplikacijų rizika, jei vartojami gėrimai yra per karšti (arbata, sriuba, karštas šokoladas) arba šalti (ledai, gėrimai su ledo kubeliais).

Teigiamas gryno vandens poveikis

Žmogui vanduo yra būtinas gyvybei. Geriamasis vanduo gaunamas distiliuojant. Jis turi subalansuotą mineralinių medžiagų kiekį ir yra be priemaišų. Todėl geriausia gerti nesaldintą ar negazuotą vandenį. Jis drėkina ir nedirgina skrandžio. Pakankamas vandens vartojimas rekomenduojamas sergant beveik visomis ligomis.

Netinkamas maistas

Keletas maisto produktų veikia kaip skrandžio sulčių gamybą skatinantys veiksniai. Sergant skrandžio opalige pirmiausia reikėtų vengti riebaus ir kepto maisto.

Iš mėsos produktų labiausiai netinka raudona mėsa ir kiauliena, lašiniai, spirgučiai, dešros, rūkyta mėsa ir bet kokia aliejuje kepta mėsa.

Taip pat reikėtų vengti pernelyg didelio maisto pagardinimo druska, ypač prieskoniais. Aštrus maistas dirgina skrandį ir sukelia skausmą. Mėgstantiems aštrius patiekalus su aitriosiomis paprikomis ir kitais prieskoniais bus sunkiausia atsisakyti mėgstamo maisto.

Balti kepiniai ir mielinė tešla taip pat kenkia. Todėl turėtumėte vengti didelių kiekių pyragaičių, mielinių pyragaičių, močiutės bandelių ir kitų skanėstų, pavyzdžiui, picos. Kai kurių rūšių citrusiniai vaisiai taip pat yra pavojingi.

Dietiniai maisto produktai, kurie atsisveikina su opomis

Dieta nuo opų turėtų būti racionali (protinga) ir kartu tausojanti. Turime omenyje maisto produktus, kurie nedirgina, neapsunkina skrandžio ir turi daug vitaminų bei mineralinių medžiagų. Be abejo, tai apima vaisius ir daržoves.

Tarp daržovių, padedančių gydyti opas, yra brokoliai. Juose gausu vitamino C, taip pat kitų vitaminų, pavyzdžiui, vitaminų B ir E bei provitamino A. Tai geležies ir folio rūgšties, taip pat kalcio, sieros, cinko ir fosforo šaltinis. Juose esantis beta karotinas veikia kaip antioksidantas. Taip pat žinomas jų priešvėžinis poveikis dėl izotiociato ir gliukorafamino.

Įvairiais tyrimais įrodyta, kad jis naikina Helycobacter pylori, kuri yra pagrindinė skrandžio opų atsiradimo priežastis, kai antibiotikai nebeveiksmingi. Reikėtų būti atsargiems valgant žalius brokolius, nes juose taip pat yra daug sieros, kuri virinant išgaruoja.

Paprikos taip pat labai naudingos dėl didelio kiekio vitaminų, tokių kaip A, B, C, E, K, geležies ir folio rūgšties.

Ją taip pat galima vartoti vėžio profilaktikai. Be to, joje yra karotinoidų, magnio, kalcio, daug skaidulų, kurios padeda virškinti, riebalus deginančio kapsaicino ir dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Savo ruožtu kalis padeda tvarkyti vandens ūkį.

Špinatai yra vitaminų A, B6, E, K, geležies, kalcio, magnio, folio rūgšties, L-askorbo rūgšties, kobalamino, flavonoidų, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, šaltinis. Jie taip pat pasižymi antikancerogeniniu poveikiu ir yra geras pagalbininkas kovojant su opomis.

Jis taip pat naudingas širdžiai ir kraujagyslėms.

Kopūstuose yra labai daug vitamino C, taip pat vitaminų B, E ir K, seleno, kalio, geležies, cinko, kalcio, beta karotino. Fermentacijos proceso metu taip pat susidaro vitaminas B12. Kopūstuose yra daug ląstelienos, kuri palaiko sveiką žarnyno mikroflorą ir palankiai veikia virškinimą, apsaugo nuo skrandžio opų, o šviežios kopūstų sultys vartojamos nuo rėmens.

Salierą galima laikyti B komplekso šaltiniu. Jame yra visų šios kategorijos vitaminų, subalansuotais kiekiais. Jo lapai yra vitamino C šaltinis. Jame taip pat yra vitaminų A, E ir K. Tarp mineralinių medžiagų yra geležies, cinko, kalio, magnio, chromo, natrio, kalcio ir jodo. Tarp svarbiausių jo poveikių virškinimui yra cholesterolio kiekio mažinimas. Jis padeda nuo vidurių užkietėjimo, mažina skrandžio opų ir skrandžio vėžio riziką.

Mažina potraukį saldiems ir riebiems maisto produktams.

Morkos pasižymi vitaminų A, B, C, D, E, geležies, kalcio ir kalio kiekiu. Padeda riebalų apykaitai, todėl padeda kepenyse kauptis riebalams. Detoksikuoja, šalina tulžies perteklių, todėl padeda tinkamai virškinti.

Turi priešuždegiminį ir priešvėžinį poveikį.

Bulvė arba dar baklažanas bulvė yra augalas, turintis vitaminų B1, B2, B3, B5, B6, B9, C, K ir PP. Iš mineralinių medžiagų - geležies, kalio, cinko, natrio, mangano, fosforo ir kalcio. Bulvės teigiamai veikia virškinimą, nes turi daug vitamino C ir angliavandenių, kurie mus pasotina.

Bulvių sultys vartojamos sergant gastritu, taip pat kepenų ligomis.

Egzotiškasis avokadas turi daugiau kalio nei bananas. Be to, jame yra geležies, folio rūgšties, cinko, mangano, vario, fosforo, tiamino, riboflavino, niacino ir A, B, C, E, K grupės vitaminų. Dėl didelio nesočiųjų riebalų rūgščių kiekio avokadas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Tai ląstelienos ir antioksidantų šaltinis.

Jis žinomas dėl savo priešuždegiminio poveikio ir vaidmens riebalų apykaitoje.

Vynuogės pasižymi priešuždegiminiu, detoksikuojančiu ir rūgštingumą mažinančiu poveikiu. Taip yra dėl jose esančio flavonoidų kiekio. Vienoje uogoje yra iki 80 % vandens, vitaminų B6, C ir E. Iš mineralinių medžiagų joje yra geležies, magnio, kalcio, natrio, vario, mangano ir fosforo. Joje yra daug angliavandenių, skaidulinių medžiagų ir baltymų.

Jis mažina cholesterolio kiekį kraujyje, atkuria ląstelių struktūrą ir padeda virškinti.

Abrikosai yra puikus beta karotino, vitaminų A, B1, B2, B6, C ir K šaltinis. Juose yra daug kalio ir fosforo, taip pat magnio ir kalcio. Kitų mineralų abrikosuose yra mažesniais kiekiais.

Jie regeneruoja ląsteles. Jie teigiamai veikia gleivines, ypač rūkančiųjų, ir padeda virškinti.

Reikėtų paminėti ir obuolius. Jie dezinfekuoja burnos ertmę, padeda cholesterolio apykaitai, obuolių rūgšties dėka šalina iš organizmo toksinus, padeda gydyti kepenų ir tulžies pūslės ligas, reguliuoja skrandžio rūgštingumą. Jie daugiausia vartojami mažiems vaikams skrandžio ir žarnyno katarui gydyti. Jie užima nepakeičiamą vietą skrandžio opų profilaktikai ir gydymui.

Obuoliuose yra vitaminų A, B, C, E, K, folio rūgšties ir mažiau pantoteno rūgšties. Iš mineralinių medžiagų obuoliuose vyrauja kalis, fosforas, magnis ir natris.

Reguliarus persikų vartojimas valo organizmą nuo toksinų. Jie pasižymi detoksikuojančiu ir vidurius laisvinančiu poveikiu, todėl valo virškinamąjį traktą. Jie padeda išvengti opaligės ir skatina svorio mažėjimą. Šį poveikį lemia didelis kalio, magnio, seleno, cinko ir ląstelienos kiekis. Iš vitaminų vyrauja vitaminas A ir C.

Juose taip pat yra daug antioksidantų, kurie užkerta kelią vėžio plitimui.

Bananai mažiausiai dirgina skrandžio gleivinę. Be to, jie padeda virškinimui, nes absorbuoja vandens perteklių žarnyne. Jei sergate opomis ir esate rūkalius, šis vaisius padės palengvinti abstinencijos simptomus.

Tai folio rūgšties, pantoteno rūgšties, niacino, vitaminų A, B, C, E, K šaltinis.

Mėlynės stiprina imunitetą, detoksikuoja, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, mažina vėmimą ne tik sergant opalige. Jose yra vitaminų A, B, C, E, K, geležies, kalcio, natrio, cinko, seleno, mangano, magnio, kalio, fosforo, folio ir pantoteno rūgšties.

Sergant opalige pirmenybę reikėtų teikti pilno grūdo duonai, o ne baltai ar senesnei kietesnei duonai. Iš mėsos produktų reikėtų rinktis tik liesą mėsą ir atsargiai ją ruošti. Taip pat tinka kiaušiniai. Minėtas bananas ar varškė taip pat turi raminamąjį poveikį skrandžio gleivinei. Geriausi skysčiai yra vanduo arba silpnas medetkų ar ramunėlių arbatos nuoviras.

Teigiamai pasiteisino ir alavijo bei priešpienio poveikis.