Kokias paslaptis slepia mūsų kraujo grupės? AB yra rečiausia, ką dar turėtume žinoti?

Iš kraujo grupių ir kraujo perpylimo istorijos

Nuo seniausių laikų žmonės tikėjo antgamtinėmis gyvūnų ir žmonių kraujo savybėmis. Jis buvo įvairių religinių ritualų ir apeigų dalis.

Žmogaus kraujas buvo laikomas vertingiausia auka dievams. Jie pastebėjo, kad didelio kiekio žmonių ir gyvūnų kraujo netekimas kelia rimtą pavojų jų gyvybei.

Garsiausia kraujo dama yra grafienė Elžbieta Batorija. Legendos pasakoja, kaip ji maudėsi mergelės kraujo kubiluose, kad išsaugotų jaunystę ir grožį.

Ji tikriausiai tikėjo hormonų pripildyto kraujo atjauninamuoju poveikiu, kuris iš tiesų galėjo turėti tokį poveikį.

Ironiška, bet pirmieji kraujo perpylimai buvo atliekami gerokai anksčiau, nei žmonės turėjo supratimą, kad egzistuoja kraujo grupės. Todėl šios procedūros buvo labai rizikingos ir dažniausiai baigdavosi mirtimi. Tačiau būta ir stebuklingų išgijimų.

Kraujo perpylimų ištakos prasideda nuo kraujotakos atradimo. 1616 m. už jos atradimą esame dėkingi anglui Viljamui Harviui (William Harvey).

Prancūzijoje 1667 m., valdant karaliui Liudvikui XIV, buvo atliktas pirmasis kraujo perpylimas naudojant ėriuko kraują. Pacientas stebuklingai išgyveno.

Tik po 150 metų žmonės išdrįso duoti žmogaus kraujo iš donoro. Tai įvyko 1818 m. Akušeris Džeimsas Blundelis išgelbėjo gyvybę motinoms, kurios tuo metu dažnai mirdavo po sunkaus gimdymo, būtent nuo kraujavimo dėl pogimdyminių sužalojimų.

Galiausiai prieiname prie lūžio laikotarpio, kai buvo padarytas didžiausias transfuziologijos atradimas.

1901 m. Vienos gydytojas Karlas Landšteineris atrado aglutinacijos reiškinį, t. y. raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimą jungtis į kito žmogaus serumą. 1901 m. Landšteineris pasiūlė trijų kraujo grupių idėją.

Už šį pasiekimą 1930 m. jam buvo paskirta Nobelio medicinos premija.

Ilgainiui čekų psichiatras Janas Janskis (Jan Janský) išplėtė žinias apie kraujo grupes, pridėdamas ketvirtąją kraujo grupę. Tuo metu grupės buvo vadinamos tiesiog I-IV.

Šiandieniniai A, B, 0 ir AB pavadinimai pradėti vartoti po 1930 m.

Tačiau be šio pagrindinio kraujo grupių skirstymo žinome, kad yra ir kitų pogrupių. Antrąją žinomiausią kraujo grupę vėl atrado Landšteineris ir Vineris. 1941 m. jie nustatė, kad egzistuoja Rh sistema.

Šiais laikais kraują galime praskiesti, saugoti, atskirti iš jo atskiras ląsteles ir jo sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, baltymus, krešėjimo faktorius, antikūnus ir kt.

Taigi žmogaus kraujas tampa dar vertingesne preke, pasirengusia gydyti ir pagydyti tūkstančius pacientų po sunkių traumų, operacijų, nudegimų, vėžiu sergančius ligonius, hemofilikus, sunkiomis autoimuninėmis reakcijomis sergančius žmones. Kraujo produktai taip pat naudojami medicininėje kosmetikoje.

Kuo skiriasi skirtingos AB0 kraujo grupės?

Kraujo grupės - tai tam tikros raudonųjų kraujo kūnelių savybės. Jų egzistavimo esmė pagrįsta dviejų komponentų, t. y. antigeno ir antikūno, principu.

Antigenas yra kieta dalelė, esanti ląstelės paviršiuje. Tai gali būti, pavyzdžiui, angliavandenis, lipidas, baltymas ir t. t. Jis yra neatskiriama ląstelės membranos dalis.

Antikūnas randamas serume. Iš tikrųjų tai yra imunoglobulinas, atpažįstantis antigenus ir pradedantis ataką prieš svetimus.

Raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje esantis antigenas vadinamas agliutinogenu. Antikūnas prieš jį yra agliutininas. Kai agliutininas susitinka su agliutinogenu, prasideda reakcija, vadinama agliutinacija, arba raudonųjų kraujo kūnelių sulipimu. Būtent šis reiškinys buvo kraujo grupių atradimo pagrindas.

AB0 sistemoje yra keturios pagrindinės kraujo grupės: 0 (nulis), A, B ir AB.

Raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje randama specifinių cukrų (angliavandenių). N-acetilgalaktozamino buvimas yra A kraujo grupės antigenas. Savo ruožtu angliavandenio D-galaktozės buvimas yra antigenas, sudarantis B kraujo grupę.

Abu angliavandenių antigenai su ląstelės membrana sujungti vadinamuoju H antigenu. Jei šis H antigenas yra tuščias, t. y. ant jo nėra angliavandenių, kraujo grupė yra lygi nuliui.

Tai natūralus organizmo imuninės sistemos gebėjimas gaminti antikūnus prieš antigenus. Taip yra ir su raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančiais antigenais.

Žmonių, turinčių A kraujo grupę, kraujo serume yra anti-B agliutininų. Žmonių, turinčių B kraujo grupę, kraujo serume yra anti-A antikūnų.

Nulinę kraujo grupę turintys asmenys neturi antigenų, bet turi abiejų tipų antikūnų, t. y. anti-A ir anti-B. Šie žmonės yra universalūs kraujo donorai, bet gali priimti tik savo kraujo grupės, t. y. nulinės kraujo grupės, kraują.

Galiausiai AB kraujo grupę turintys žmonės turi abiejų antigenų ant savo raudonųjų kraujo kūnelių, bet neturi antikūnų. Jie yra universalūs recipientai, bet gali duoti kraujo tik AB kraujo grupę turinčiam asmeniui.

Pavyzdžiui, perpilant kraują, neatsižvelgiama tik į keturias pagrindines AB0 kraujo grupes. Taip pat svarbus Rh sistemos atitikimas. Transplantacijos atveju atitikimo kriterijai yra dar griežtesni. Be kraujo grupių, svarbus ir kitų imuninių savybių bei molekulių atitikimas.

Donorų kraujas, neatitinkantis recipiento kraujo grupės, vadinamas nesuderinamu AB0 arba nesuderinamu Rh. Tokio kraujo perpylimas gali būti mirtinas. Antikūnų sukelta imuninė reakcija sukelia hemolizę, t. y. raudonųjų kraujo kūnelių irimą.

Kraujo grupių paveldėjimas

Kraujo grupės yra raudonųjų kraujo kūnelių savybės, todėl jos, kaip ir plaukų ar akių spalva, paveldimos iš tėvų palikuonims.

Kraujo grupių paveldėjimą užtikrina genai, kuriuose slypi genetinė informacija apie visas mūsų savybes.

Kraujo grupės paveldimos pagal Mendelio paveldėjimo taisykles. Gauta vaiko kraujo grupė sukuriama sukryžminus tėvų genotipus.

Šį kryžminimą trumpai paaiškinsime remdamiesi dviejų tėvų pavyzdžiu. Vieno iš jų kraujo grupė bus A, o kito - 0 kraujo grupė.

A kraujo grupės fenotipas gali turėti dviejų tipų alelius (kuriuose saugomas genas): arba jį sudaro du aleliai AA, arba A0. Rezultatas tas pats - kraujo grupė A. Nulinė kraujo grupė gali turėti tik vieną genotipą, t. y. alelį 00.

Jei sukryžminsime AA su 00, 100 % atvejų gausime genotipą A0. Visi šių tėvų vaikai turės A kraujo grupę.

Jei sukryžminsime A0 ir 00 genotipą, 50 % atvejų gausime A0 genotipą, o kitus 50 % - 00. Jei sukryžminsime A0 ir 00 genotipą, 50 % atvejų gausime A0 genotipą. Šių tėvų vaikas turi pusę tikimybės gimti su A arba 0 kraujo grupe.

Žinios apie kraujo grupių paveldimumą ypač svarbios teismo medicinoje ir sprendžiant ginčus dėl tėvystės.

Kraujo grupė yra įrašyta mūsų genetinėje informacijoje ir nesikeičia nuo gimimo. Išskirtiniais atvejais ji gali laikinai pasikeisti. Taip būna, pavyzdžiui, naujagimiui atlikus mainų transfuziją arba po kaulų čiulpų transplantacijos.

• Kraujo grupės skaičiuoklė.
• Kraujo grupės skaičiuoklė: kokią kraujo grupę gali turėti vienas iš tėvų?
• Kraujo donorystės datos skaičiuoklė: kada vėl galiu duoti kraujo?

Geografiniai kraujo grupių paplitimo skirtumai

Kaip skiriasi skirtingos odos spalvos žmonių pasiskirstymas, taip žmonijoje skiriasi ir kraujo grupių paplitimas.

Kitos kraujo grupės

Šiais laikais žinome kelias dešimtis žmonių kraujo grupių.

Tarptautinė kraujo perpylimo draugija nurodo net 33 kraujo grupių sistemas. Šias kraujo grupes sudaro daugiau kaip 300 antigenų, esančių ant raudonųjų kraujo kūnelių.

Paminėsime keletą žinomiausių ir svarbiausių kraujo grupių:

Rezus sistema

Rezus sistema yra antra pagal svarbą kraujo grupių sistema po ABO sistemos. Rh sistemą sudaro 50 antigenų, tačiau tik penki iš jų yra svarbūs. Ji pavadinta Makakuso rezus beždžionės, kurios kraujyje ši kraujo sistema buvo aprašyta pirmą kartą, vardu.

Vadinamojo Rh faktoriaus gali būti arba nebūti žmogaus raudonųjų kraujo kūnelių ląstelių membranoje. Rh faktorius iš tikrųjų yra antigenas D, kuris yra imunogeninis, t. y. galintis sukelti antikūnų gamybą.

Jei žmogaus raudonuosiuose kraujo kūneliuose yra šio antigeno D, jis yra Rh teigiamas, o jei jo nėra, jis yra Rh neigiamas.

Rh neigiami žmonės, susidūrę su Rh teigiamu krauju, pradeda gaminti antikūnus prieš šį antigeną. Šis D antigenas organizme identifikuojamas kaip svetimas ir imuninė sistema jo neatpažįsta.

Antikūnai pradeda kovoti su šiais raudonaisiais kraujo kūneliais ir juos sunaikina. Taip atsiranda hemolizinė reakcija, kai Rh teigiamas kraujas perpilamas Rh neigiamam asmeniui.

Asmuo, turintis Rh teigiamą kraują, negamina antikūnų prieš D antigeną, nes imuninė sistema atpažįsta šį antigeną ir žino, kad jis būdingas organizmui.

Imuniniai antikūnai prieš D-antigeną yra panašūs į IgG antikūnus, todėl gali pereiti per placentą. Štai kodėl kartais kyla problemų, kai Rh neigiama motina pagimdo Rh teigiamą kūdikį (jei tėvas yra Rh teigiamas ir kūdikis paveldėjo D-antigeną).

Nėštumo metu gali nekilti jokių komplikacijų, tačiau motinos ir kūdikio kraujas gali susitikti gimdymo metu. Tuo metu motinos organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš D-antigeną.

Šie antikūnai organizme išlieka ilgą laiką. Antrojo nėštumo metu, kai gimsta Rh teigiamas kūdikis, šie antikūnai pereina per placentą ir sunaikina kūdikio raudonuosius kraujo kūnelius. Tai sukelia hemolizę, arba skilimą.

Šiuo metu yra veiksminga naujagimių hemolizinės ligos profilaktika. Nėščioms Rh neigiamoms motinoms, pagimdžiusioms Rh teigiamą kūdikį, prieš gimdymą arba pogimdyminei profilaktikai skiriamas anti-D imunoglobulinas.

H antigenas

H antigenas randamas ant visų raudonųjų kraujo kūnelių, nepriklausomai nuo AB0 kraujo grupės sistemos. Jis yra AB0 kraujo grupės antigenų pirmtakas.

Tačiau yra žmonių, kuriems būdingas labai retas Bombėjaus fenotipas. Šių žmonių raudonųjų kraujo kūnelių ląstelių membranoje nėra H-antigeno. Jei jie neturi H-antigeno, jie neturi A arba B kraujo grupės antigeno.

Atrodytų, kad tokie žmonės neturi kraujo grupės. Net jei jie neturi antigenų, jie vis tiek gamina antikūnus H antigenui, taigi ir antikūnus antigenams A ir B. Jei jie neturi antigenų, jie gali gaminti antikūnus antigenams A ir B. Todėl jie gali gauti kraujo tik iš donoro, turinčio 0 kraujo grupę.

MNS antigenų sistema

Kraujo grupių sistemą MNS atrado garsi mokslininkų pora Landšteineris ir Levinas 1927 m. Antikūnai prieš antigenus yra IgG tipo ir vadinami anti-M ir anti-N.

Šie antikūnai gali sukelti retas transfuzines reakcijas, kai yra suderinami su kitomis sistemomis (AB0 ir Rh).

Kai kurių ligų ryšys su AB0 kraujo grupe

Yra žinomos kai kurios asociacijos tarp didesnio sergamumo tam tikromis ligomis ir AB0 sistemos kraujo grupių. Pavyzdžiui, nulinę kraujo grupę turintys žmonės turi mažesnę riziką susirgti kasos vėžiu, tromboemboline liga, taip pat yra labiau apsaugoti nuo mirtinos maliarijos.

Šiuo metu taip pat svarstomas kraujo grupių ir SARS-CoV-2 infekcijos bei COVID-19 eigos ryšys.

Iš ligšiolinių stebėjimų mokslininkai nustatė, kad 0 kraujo grupę turintys asmenys turi mažesnę infekcijos riziką, taip pat mažesnę sunkios ligos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikio riziką.

B ir AB kraujo grupėms būdinga didžiausia dirbtinės plaučių ventiliacijos rizika.

Ir atvirkščiai, 0 kraujo grupę turintys asmenys turėjo didesnę riziką užsikrėsti Vibrio cholerae - bakterija, sukeliančia mirtiną cholerą. 0 kraujo grupę turintys asmenys yra labiausiai apsaugoti nuo šios ligos.