Kraujas šlapime. To nesitikėtumėte kaip šių ligų simptomo.

Kraujas šlapime dažnai labai gąsdina žmones. Jo atsiradimo priežastys įvairios. Tai gali būti ligos, nelaimingi atsitikimai, taip pat tam tikrų vaistų vartojimas. Kada reikia bijoti, o kada baimė nepagrįsta?

Kas yra hematurija?

Hematurija - tai kraujo buvimas šlapime. Tai įvairių ligų požymis. Jei manote, kad ji pasireiškia tik sergant šlapimo sistemos ligomis, labai klystate. Net patiems nefrologams ir bendrosios praktikos gydytojams, kurie su ja susiduria pirmieji, dažnai būna labai sunku atskirti tikrąją jos priežastį. Neretai pasitaiko, kad ji lieka nepaaiškinta.

Šlapime esantis kraujas gali būti izoliuotas arba kombinuotas, kai kartu su eritrocitais šlapimo mėginyje randame, pavyzdžiui, eritrocitų cilindrų, baltymų, pūlių ar bakterijų.

Sergant kai kuriomis ligomis eritrocitai gali būti deformuoti. Visi šie faktai kartu su kitais tyrimais padeda gydytojui pagal jų buvimą ar nebuvimą susiaurinti galimų priežasčių ratą ir padeda nustatyti diferencinę diagnozę. Teisingai nustatyta diagnozė yra svarbi tolesniam pagrindinę ligą sukėlusios ligos gydymui.

Hematurijos klasifikacija pagal kraujo kiekį šlapime

Kraujas šlapime gali būti matomas plika akimi, taip pat atsitiktinai aptinkamas tiriant šlapimo mėginį.

Galbūt nežinojote: Kraujo šlapime yra tam tikras kiekis. Tai nėra patologinis reiškinys. Patologiniu jis tampa, jei kiekis viršija normą.

Makroskopinė hematurija

Makroskopinė hematurija yra tokia, kuri matoma plika akimi. Šlapimas keičia savo spalvą nuo ryškiai raudonos per kūno spalvą iki rudos. Esant kai kurioms sunkioms būklėms, pacientas gali šlapintis iki kraujo koaguliukų (kraujo krešulių). Kraujo spalvos šlapimas reiškia, kad jame yra daug raudonųjų kraujo kūnelių. Jį galima pastebėti, jei litre šlapimo yra vienas ar daugiau mililitrų kraujo.

Mikroskopinė hematurija

Mikroskopinė hematurija dar vadinama eritrociturija. Kadangi ji nėra matoma, paprastai nustatoma atsitiktinai, pavyzdžiui, profilaktinio patikrinimo metu. Ji nustatoma mikroskopiškai tiriant šlapimo nuosėdas arba popierinio indikatoriaus metodu. Paprastai ji būna besimptomė ir pacientui gali nesukelti jokio diskomforto.

Kokios ligos gali slėptis po krauju šlapime?

Netiesa, kad kraujingas šlapimas pasitaiko tik sergant šlapimo sistemos ligomis. Žinoma, jos taip pat gali pasireikšti, tačiau toli gražu ne vienintelės. Su ja susiduriama ir sergant kitomis bendromis ligomis. Hematurija skirstoma į tris pagrindines kategorijas pagal tai, kurioje dalyje yra tikroji jos atsiradimo priežastis.

Prerenalinė hematurija

Jau pats pavadinimas rodo, kad patologinis procesas vyksta kažkur vietose prieš inkstus (prerenalinėse). Čia priskiriame ligas, kurios nesusijusios su inkstų ar šlapimo sistemos sutrikimais.

Tai apima bendras sistemines ligas, kurių vienas iš daugelio simptomų yra kraujingas šlapimas. Dauguma šių ligų yra labai sunkios būklės, susijusios su dideliu mirtingumu, o kraujas šlapime yra tik vienas iš jų simptomų. Atsižvelgiant į jų prognozę, tai yra nereikšmingas simptomas.

Kraujo ląstelių ligos

• Viena iš priežasčių gali būti hemofilija. Tai genetinis kraujavimo sutrikimas. Konkrečiai pacientas kenčia nuo VIII ir IX krešėjimo faktorių, kurie yra būtini kraujo krešuliams susidaryti, trūkumo. Dėl šios priežasties būklė lemia pernelyg didelį kraujavimą. Sunkų ar gyvybei pavojingą kraujavimą gali sukelti banalus traumos mechanizmas. Tačiau pacientas gali kraujuoti ir be akivaizdžios priežasties.
• Autoimuninė hemolizinė anemija yra autoimuninė liga. Jos priežastis kol kas nėra žinoma. Manoma, kad ji yra genetiškai nulemta ir sukelta nepatikslintos infekcijos. Šios ligos pagrindas - pernelyg didelis raudonųjų kraujo kūnelių irimas dėl savųjų antikūnų, kurie puola pačias ląsteles - eritrocitus, poveikio.
• Dėl nepakankamo trombocitų susidarymo arba per ankstyvos jų žūties susergama vadinamąja trombocitopenija. Priežastis ir šiuo atveju yra autoantikūnų susidarymas, o sukėlėjas - įvairios infekcijos (viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, EBV virusas, kiaulytė ar rečiau vėjaraupiai). Ūmine forma dažniausiai serga vaikai, lėtinė jos forma būdinga suaugusiesiems. Ji pasireiškia gausiu kraujavimu į poodį, organus, kraujo randama ir šlapime.

Vėžinės ligos

• Išsivysčiusiose šalyse labiausiai paplitęs vėžys yra leukemija. Tiksliau, tai piktybinė kraujo liga. Baltosios kraujo ląstelės dauginasi ir kaupiasi kaulų čiulpuose. Dažniausiai jos būna nesubrendusios formos. Jų kaupimasis slopina kraujo gamybą. Viena iš tipiškų šios ligos apraiškų yra gausus kraujavimas.
• Hodžkino limfoma - tai limfmazgių vėžys, kuris yra pagrindinė šio piktybinio proceso priežastis. Tiksli priežastis iki šiol nežinoma. Ji pirmiausia pažeidžia limfmazgius ir gali metastazuoti į kitus organus. Maždaug 10-15 % pacientų metastazių būna kaulų čiulpuose, kur navikas tiesiogiai veikia kraujodaros sistemą ir pasireiškia panašiai kaip leukemija.

Infekcinės ligos

• Tymai yra infekcinė liga, kurią sukelia morbilio virusas. Dėl didelio užkrečiamumo apie ją privaloma pranešti ir taikyti karantino priemones. Ji pasireiškia tipiška egzantema ant odos ir Kopliko dėmėmis ant gomurio. Jos eiga gali būti be komplikacijų, tačiau gali būti sunkesnių simptomų, pavyzdžiui, kraujavimas iš gleivinės. Šlapime taip pat nustatomas padidėjęs eritrocitų kiekis.
• difterija. Uždegimas pažeidžia tonziles, gerklę, kartais nosį, odą ir akių jungines. Didelis mirtingumas buvo stebimas laikotarpiu iki gydymo antibiotikais atradimo. Tačiau komplikacijos labai dažnos ir dabar. Dažniausiai tai minkštojo gomurio paralyžius, antrinė kitų organų infekcija ir galiausiai inkstų pažeidimas, lydimas hematurijos.
• Inkstų uždegimas iki inkstų nepakankamumo su kraujingu šlapimu paprastai pasireiškia kaip skarlatinos komplikacija. Ji atsiranda pačiai ligai nurimus maždaug po savaitės ar mėnesio. Tai ypač pavojinga komplikacija, kai prireikia dializių iki paciento įtraukimo į inkstų transplantaciją, ir gali baigtis mirtimi, jei pažeidžiamos abi pusės.

Kitos ligos ir priežastys

• Hiperurikemija yra liga, kuriai būdinga padidėjusi šlapimo rūgšties gamyba, sumažėjusi ekskrecija arba šių veiksnių derinys. Jos priežastys yra netinkama mityba, tam tikrų vaistų poveikis, radiacija, intoksikacija, taip pat tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas, psoriazė, ARDS ir kitos.
• Hipovitaminozė (C ir K) - vitaminų trūkumas šiais laikais dėl maisto papildų gausos yra pavienis reiškinys. Trūkstant vitamino C, gali pasireikšti liga, vadinama skorbutu (anksčiau paplitusi tarp jūreivių, dabar beveik neegzistuojanti). Ji pasireiškia kaulų ir dantų suminkštėjimu, dantenų ir gleivinių kraujavimu. Vitaminas K atlieka svarbų vaidmenį krešėjimo procese. Jo trūkumas sukelia sumažėjusį kraujo krešėjimą ir kraujavimą.
• Vaistai mums padeda sergant įvairiomis ligomis. Jų poveikis yra terminuotas. Juos išskiria kepenys ir inkstai. Vaistų pėdsakų randama ir šlapime. Per didelis vaistų vartojimas gali sukelti inkstų pažeidimą ir po to hematuriją. Vaistų sukelta hematurija dažniausiai pasireiškia gydant antibiotikais, gydant citostatikais ar antiflogistiniais vaistais ir kitais analgetikais. Kita vaistų, tiesiogiai veikiančių kraują, grupė yra antikoaguliantai. Jie vartojami siekiant išvengti trombozės, plaučių embolijos, taip pat esant ūminiam miokardo infarktui ir po traumos.

Inkstų hematurija

Tai yra kraujo buvimas šlapime dėl tam tikros ligos ar patologinio proceso, tiesiogiai veikiančio inkstus ir jų sudedamąsias dalis. Inkstų pažeidimą sukelia uždegiminis procesas, auglio augimas ar net obstrukcija ir dėl to atsiradęs inkstų parenchimos spaudimas, pvz.

• Glomerulonefritas yra uždegiminė glomerulų liga. Glomerulai yra mikroskopiniai kūneliai inkstuose. Jie yra mažo klubo formos ir atsakingi už kraujo filtravimą. Šiose vietose susidaro šlapimas. Kilus uždegimui, dažniausiai dėl streptokokinės infekcijos, į naujai susidariusį šlapimą patenka kraujo. Glomerulonefritas gali būti ūminis arba lėtinis, o negydomas sukelia glomerulų randus ir inkstų nepakankamumą.
• Pielonefritas pasireiškia, kai yra inkstų geldelės ir inksto uždegimas. Jį sukelia bakterijos, į inkstą patekusios kraujo keliu iš kitos organizmo vietos. Į inkstą jos gali patekti ir kylančiu keliu, pavyzdžiui, iš šlapimo pūslės, kai ji yra uždegimo pažeista. Jos paprastai pažeidžia vieną inkstą nevienodai, liga gali būti ir abipusė. Pacientas jaučia skausmą šlapindamasis, dažniau šlapinasi deginimo pojūčiu, šlapime yra kraujo ir bakterijų.
• Uropoetinės sistemos kliūtys gali lemti gaminamo šlapimo sąstovį ir spaudimą. Dėl spaudimo poveikio išsiplečia tuščiavidurė inksto sistema. Toks išsiplėtimas vadinamas hidronefroze. Hidronefrozė gali būti ir įgimta. Reta inkstų kraujagyslių anomalija yra Fraleye sindromas (pavadintas jo atradėjo vardu). Šios anomalijos yra nefralgijos (inkstų skausmo) ir hematurijos buvimo priežastis.
• Nefrotoksinių medžiagų (antibiotikų, chemoterapinių preparatų, jodo kontrastinių medžiagų) poveikis arba inkstų kanalėlių išemija sukelia inkstų nekrozę. Tai intersticinių kanalėlių pažeidimas su vėlesne kanalėlių nekroze.
• Inkstų policistozė - tai daugybinių cistinių darinių susidarymas inkstų audinyje. Tai gana dažna genetinė liga, perduodama iš tėvų vaikams. Žinoma, kad recesyvioji forma dažniausiai pasireiškia vaikams. Šio tipo atveju inkstuose susidaro daug mažų cistų, dėl kurių pasireiškia inkstų nepakankamumas. Kitas tipas - dominuojanti policistozė. Cistų būna mažiau, jos didesnės, o jų spaudimas lemia inksto destrukciją. Ji nėra tokia progresuojanti kaip recesyvioji forma ir iki inkstų nepakankamumo praeina daugiau laiko.
• Inkstų navikai atsiranda, kai inkstų ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Dažniausiai pasitaikantis inkstų navikas yra adenokarcinoma. Vaikams rečiau pasitaiko vadinamasis Vilmso navikas. Inkstų navikas auga ir spaudžia sveikus audinius. Jis gali pažeisti kraujagysles, kurios tada kraujuoja. Kraujas patenka į šlapimą. Būklė paprastai susijusi su stipriu skausmu ir kitomis inkstų komplikacijomis. Anksti diagnozavus, ją galima gydyti. Vėlesnėse stadijose gresia inkstų nepakankamumas.
• Inkstų traumos yra labai dažna kraujavimo į inkstą priežastis, kai dėl traumos plyšta inksto parenchima. Jos įvyksta eismo įvykių, kritimų iš aukščio, fizinių užpuolimų ir smūgių, nukreiptų į retroperitoneumą (juosmeninę stuburo dalį) metu. Kraujas iš inksto patenka į šlapimo takus, šlapimo pūslę ir kartu su šlapimu išeina per šlaplę.

Poinksteninė hematurija

Ji lydi ne inkstų, o kitas šlapimo sistemos ligas. Šiai kategorijai priskiriamos šlapimo takų ir šlapimo pūslės ligos. Dažniausiai tai įvairūs uždegimai, dėl kurių pacientas šlapinasi krauju. Paskui būna šlapimo takų konkrementai, navikai ir galiausiai nelaimingi atsitikimai.

• Cistitas - tai šlapimo pūslės uždegimas. Jis labai dažnas, daugiausia moterims. Jį sukelia bakterinės infekcijos. Jis pasireiškia dažnu šlapinimusi arba noru šlapintis. Šlapindamasis pacientas jaučia deginantį skausmą ir dažniau šlapinasi mažesniais kiekiais. Šlapime gali būti makroskopinės hematurijos. Taip pat gali būti pūlių ir bakterijų.
• Šlapimo akmenligė iš tikrųjų yra kalcio oksalatas (stiebus sudaranti medžiaga) arba konkrementas šlapimo takuose. Konkrementas (inkstų akmuo) būna įvairaus dydžio. Jis gali būti stabilus vienoje vietoje, bet gali būti ir judrus. Mažesnius akmenis galima šlapintis, didesni šalinami chirurginiu būdu. Yra keletas gydymo būdų. Konkrementas dažniausiai sukelia skausmą judesių metu, šlapinimosi problemą, t. y. negalėjimą šlapintis. Sunkesniais atvejais jis sukelia visišką šlapimo susilaikymą.
• Šlapimo takų obstrukciją taip pat sukelia šlapimo takų navikai. Simptomai panašūs į inkstų akmenligės simptomus, išskyrus tai, kad dėl naviko negalima šlapintis. Augant navikui, didėja obstrukcija ir aplinkinių audinių suspaudimas, dėl to atsiranda tvinkčiojantis skausmas, o užsikimšus kraujagyslei - makroskopinio lygio kraujo šlapime.
• Šlapimo pūslės navikai yra viena dažniausių piktybinių uropoetinės sistemos ligų. Jie apskritai yra dažniausia makroskopinės hematurijos priežastis. Jie taip pat pasireiškia apatinės pilvo dalies skausmu, šlapimo pūslės pilnumo pojūčiu, dažnu šlapinimusi, vėlesnėse stadijose - dažnu šlapinimusi ir net negalėjimu šlapintis. Žinomi keli tipai.
• Šlapimo takų ir šlapimo pūslės sužalojimai sukelia kraujavimą, kai pažeidžiama ar plyšta viena iš dalių. Paprastai tai būna didesnės jėgos sužalojimai.
• Sveikas žmogus per parą su šlapimu išskiria apie 130 000 raudonųjų kraujo kūnelių. Esant fiziniam krūviui, raudonųjų kraujo kūnelių išsiskyrimas padidėja. Tai vadinama potraumine hematurija. Dažniau pasitaiko sportininkams, patiriantiems didelį fizinį krūvį. Ji savaime išnyksta po poilsio. Ji nelaikoma patologine. Kraujavimo šaltinis yra arba tiesiogiai inkstai, arba šlapimo takai.