Lėtinė obstrukcinė liga. Kaip ji veikia paciento gyvenimo kokybę?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra pasaulinė problema ne tik sveikatos, bet ir visuomenės bei ekonomikos požiūriu.

• LOPL kartu su bronchų astma yra dvi labiausiai paplitusios lėtinės plaučių ligos.
• LOPL serga apie 10 proc. visų gyventojų, t. y. iki 600 mln. pacientų, ir kasmet ja suserga iki 3 mln. žmonių.
• Ja serga 4-6 % vyrų ir apie 1-4 % moterų.
• Dėl didėjančio naujų LOPL atvejų skaičiaus ir didelio mirtingumo ji tapo penkta pagal dažnumą mirties priežastimi.
• Neigiamos ekspertų prognozės rodo, kad šiais metais LOPL gali pakilti dviem vietomis aukštyn.
• Šia liga serga tik suaugusieji, o sergamumas ja didėja su amžiumi (pagyvenusių žmonių liga).

Priešlaikinės mirtys dėl šios ligos nėra vienintelė problema, kuri kelia nerimą ne tik pacientams, bet, žinoma, ir gydytojams.

LOPL, kaip ir insultas, sukelia nuolatinį neįgalumą ir taip labai paveikia paciento gyvenimo kokybę.

Ji ne tik riboja jį įprastoje veikloje(dusulys ⇒ sumažėjęs fizinis darbingumas), bet sunkesniais atvejais pacientas, kuriam reikia nuolatinės deguonies inhaliacijos, turi būti prijungtas prie deguonies inhaliacijos namuose.

LOPL pažeidžia ne tik plaučius!

LOPL sergantiems pacientams reikia ne tik pulmonologo pagalbos. Kai įvyksta dekompensacija ir pažeidžiami kiti organai, jiems taip pat reikia įvairių specialistų (kardiologo, nefrologo, psichiatro, diabetologo, onkologo, anesteziologo, A&E gydytojų).

Taip yra todėl, kad jiems, be lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, kyla daug didesnė rizika susirgti ir kitomis gretutinėmis ligomis. Dažniausios yra širdies ir kraujagyslių ligos, kitos plaučių komplikacijos, onkologinės ligos, diabeto išsivystymas, kaulų retėjimas, taip pat psichologinės problemos.

Kas yra LOPL?
Kaip ji pasireiškia?
Kokie yra ligos išsivystymo rizikos veiksniai?
Kokią įtaką ji daro gyvenimui?
Kokios yra gydymo ir prevencijos galimybės?

Ši ir daugybė kitos įdomios informacijos pateikiama šiame straipsnyje.
Skaitykite kartu su mumis...

Lėtinė obstrukcinė bronchopulmonų liga

Lėtinė obstrukcinė bronchų ir plaučių liga (LOPL) yra lėtinė, lėtai progresuojanti liga. Ji pasireiškia nuolatine bronchų ir plaučių obstrukcija, taip pat padidėjusia uždegimine kvėpavimo takų reakcija į lėtinį teršalų ir dujų įkvėpimą.

Liga yra lėtinio bronchito (kosulys, stridoras), emfizemos (patologinis kvėpavimo takų išsiplėtimas) ir lėtinės kvėpavimo takų obstrukcijos derinys. Ji vystosi daugelį metų be jokių simptomų.

PATARIMAS:
Lėtinis bronchitas ir rūkymas glaudžiai susiję
Rūkymas, cigaretės ir jų poveikis sveikatai.

Stiprėjanti plaučių obstrukcija sukelia jų nepakankamumą ir paciento mirtį.

Būklė negrįžtama, nuolatinė, turinti tendenciją progresuoti, gydomos tik ligos apraiškos. Visiškai išgydyti jos negalima.

Pagal obstrukcijos laipsnį LOPL skirstoma į kelias kategorijas pagal GOLD klasifikaciją (Yra ir nauja A, B, C, D klasifikacija, tačiau aiškumo dėlei aprašoma senesnė, gydytojų vis dar naudojama klasifikacija.

Lentelė, kurioje pateikta LOPL GOLD klasifikacija

Kas vyksta plaučiuose?

Dujos ir kiti teršalai pažeidžia plaučių struktūras ir naikina plaučių parenchimą. Dėl to sutrinka ir jų funkcijos.

Dauginantis taurelių ląstelėms ir didėjant plaučių pogleivio liaukų tūriui (hipertrofija), pirmiausia padidėja gleivių sekrecija.

Dėl per didelės gleivių gamybos ir uždegiminių kvėpavimo takų sienelių pokyčių susidaro obstrukcija. Taip susiaurėja plaučių erdvė ir sumažėja oro srautas.

Kaip LOPL pasireiškia išoriškai?

Lėtine obstrukcine liga sergantys pacientai iš pradžių gali nežinoti, kad serga šia liga.

Pokyčiai plaučiuose vystosi daugelį metų. Tik ligos požymiai, kurie dažnai būna negrįžtami, priverčia pacientus kreiptis į gydytoją.

Dažniausia priežastis, dėl kurios kreipiamasi į gydytoją, yra dusulys, dėl kvėpavimo sutrikimų sumažėjęs fizinis darbingumas ir lėtinis nesiliaujantis kosulys.

1. Pirmiausia LOPL sergantiems pacientams padidėja dusulys po fizinio krūvio, panašus į širdies ligomis sergančių pacientų dusulį. Jis tampa sunkesnis, atsiranda po minimalaus fizinio krūvio ir ramybės būsenoje. Jis paūmėja įprastų kvėpavimo takų infekcijų, kurias pacientas anksčiau įveikdavo be didesnių sunkumų, metu, taip pat naktį.
2. Iš pradžių kvėpavimas būna greitesnis ir paviršutiniškesnis (tachipnėja). Vėliau jis labai susilpnėja ir pacientui tenka įjungti pagalbinius kvėpavimo raumenis (matomi krūtinės ir pilvo judesiai).
3. Pacientams daugiausia problemų kyla su iškvėpimu. Dėl padidėjusio pasipriešinimo kvėpavimo takuose pro plaučius išstumiama mažiau oro, todėl iškvėpimas pasunkėja.
4. Kvėpuojant dažnai pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcijos simptomai, kurie išoriškai pasireiškia švilpimu (stridoru) arba plaučiuose girdimu girgždėjimu.
5. Sunkiais atvejais atsiranda mėlyna akralinių dalių spalva (lūpų, nosies, ausų, pirštų galiukų cianozė). Ją sukelia nepakankamas audinių aprūpinimas deguonimi dėl sutrikusios plaučių funkcijos.
6. Kitas tipiškas LOPL pasireiškimas yra produktyvus kosulys, kuris ilgainiui tampa lėtinis. Kosulys dažniausiai pasireiškia miego metu ir yra drėgnas. Pacientas iškosėja daugiau ar mažiau įvairios konsistencijos gleivių. Taip pat gali būti pūlių. Padidėjusi gleivių gamyba būna žiemos laikotarpiu.
7. Pacientai patiria krūtinės ląstos hiperinfliaciją. Išoriškai krūtinė primena statinę. Ji vadinama statine krūtine.
8. LOPL pažeidžia ne tik pačius plaučius, bet turi ir sisteminių pasekmių. Širdies ligos, pavyzdžiui, cor pulmonale - vadinamoji plaučių širdis, iki nepakankamumo, ir kitų organų ligos taip pat yra susijusios.

Lentelė su LOPL laipsniais pagal pasireiškimo požymius pagal
mMRC (Modifikuotas Medicinos tyrimų tarybos skirstymas)

Kam gresia rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga?

Nors straipsnio įžanga gali būti paini, LOPL turi daug priežasčių. Tai ne tik kenksmingi cigarečių dūmai. Cigaretės yra pagrindinis, bet toli gražu ne vienintelis ligą sukeliantis veiksnys.

Kartu apžvelkime pagrindines įrodytas lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastis.

Išoriniai rizikos veiksniai

Išoriniai veiksniai, sukeliantys plaučių obstrukciją, yra įkvėptos kenksmingos dalelės, reaktyvios dujos ar mikroorganizmai.

Rimčiausias neigiamas veiksnys yra cigarečių dūmai, kuriuose yra kenksmingų medžiagų mišinio, t. y. kancerogenų, teratogenų ir kt.

LOPL taip pat sukelia įvairios neorganinės dalelės, kurių gali būti darbo aplinkoje.
Tai anglies, silicio dulkių dalelės arba sieros, chloro ir kitų elementų aerozoliai.
Kai kuriems darbuotojams pavojų taip pat kelia korozinių dujų garai.
Rizika kyla ir statybų aikštelėse dirbantiems su cementu ar kitų pramonės šakų, pavyzdžiui, metalo gamybos ir apdirbimo, darbuotojams.

Šiuo metu taip pat atkreipiamas dėmesys į namų aplinkos keliamą pavojų. Ilgalaikis kietojo kuro naudojimas ir netinkamas vėdinimas sukelia lėtinį teršalų įkvėpimą, todėl didėja LOPL ir kitų sveikatos sutrikimų tikimybė.

Be neorganinių dalelių, problemą kelia ir organinės dalelės.
Šią patogenų grupę sudaro bakterijos, virusai, pelėsiai ir sporos.
Pakartotinis mikroorganizmų įkvėpimas ir jų daroma žala plaučiams, ypač negydoma žala (casus socialis, netinkamos sąlygos, pelėsiai, pasikartojančios infekcijos, lėšų trūkumas gydymui ir priežastinio veiksnio pašalinimui), sukelia lėtinį plaučių pažeidimą ir LOPL.

Vidiniai rizikos veiksniai

Vidiniai rizikos veiksniai apima genetinį polinkį ir mitybos veiksnius.

Gerai žinomas genetinis LOPL lemiantis veiksnys yra α1-antitripsino (AAT) trūkumas.
Mažesnis nei 10 % normos (nuo 0,78 g iki 2 g) kiekis lemia paciento polinkį anksčiau susirgti emfizema.
Jei toks pacientas kartu patiria išorinę riziką, liga jam gali išsivystyti anksčiau. Galiausiai jam gali būti sunkesnė stadija.

Kaip LOPL veikia paciento gyvenimo kokybę?

Gimus vaikui, pirmą kartą įkvepiama. Nuo šios akimirkos kvėpavimas yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis iki pat organizmo mirties.

Sergančiųjų sunkia LOPL gyvenimas nėra lengvas. Tai, ką laikome savaime suprantamu dalyku, gali tapti kova už išlikimą.

Lėtinė bronchopulmonų liga apsunkina tai, ko paprastai net nepastebime. Kvėpavimas.

Sumažėjęs fizinis aktyvumas

Lengvesnė lėtinės obstrukcinės ligos forma niekaip reikšmingai nepasireiškia. Iš pradžių pacientas tik užgniaužia kvapą didesnės fizinės veiklos metu. Išoriškai tai pasireiškia greitesniu dusuliu užsiimant veikla, kurią pacientas anksčiau įveikdavo be sunkumų (žygiai pėsčiomis, sportas, šokiai, darbo rezultatai).

Esant vidutinio sunkumo ligos formai, kvėpavimo sutrikimų atsiranda net atliekant įprastą veiklą, nereikalaujančią didelių pastangų (einant į parduotuvę, lipant laiptais, tvarkant namus).

Sunkia LOPL sergantys pacientai nebėra tokie savarankiški kaip anksčiau. Net minimalus krūvis sukelia dusulį (trumpas pasivaikščiojimas, ėjimas į tualetą). Jiems reikia ne tik šeimos pagalbos, bet ir deguonies inhaliacijos namuose - DDOT.

Kritinė obstrukcinė liga nebeleidžia pacientui jokios veiklos. Jie paprastai guldomi į ligoninę, kur stebimas ne tik jų kvėpavimas ir deguonies kiekis kraujyje, bet ir anglies dioksido kiekis bei kiti gyvybiniai rodikliai.

Dažni prabudimai naktį

Viena iš dažnų LOPL sergančių pacientų prabudimų naktį priežasčių yra dusulys, kai paprastai miegančiojo kūnas yra horizontalioje padėtyje.
Kvėpavimo sutrikimai ir dusulys verčia miegantįjį tapti vertikaliai, todėl, kad būtų lengviau kvėpuoti, jis turi užimti sėdimą poilsio padėtį.
Sunkesniais atvejais miegantysis miega sėdėdamas.

Ne tik dėl kvėpavimo sutrikimų pacientas pabunda iš miego.
Miego metu pacientas yra ramybės būsenoje, kvėpuoja negiliai ir lėčiau. Tai padeda gleivėms kauptis plaučiuose arba gleivėms ir seilėms patekti į gerklę, verčiant ir dirginant jį kosėti.

Socialinio statuso praradimas

Sergantieji obstrukcine liga ne tik sunkiai kvėpuoja, bet ir labai dažnai kosėja, iškosėdami skreplius.
Išoriškai jie kitiems atrodo liguisti ir atstumiantys. Todėl žmonės linkę jų vengti.

Todėl ilgainiui kai kurie iš jų nustoja lankytis viešose vietose, pavyzdžiui, restoranuose, baruose, kino teatruose ir bibliotekose.
Nemalonu, kad kiti į juos žiūri ir nuo jų nueina. Todėl jie mieliau savo noru nutraukia socialinius ryšius.

Izoliacija, galimybių stoka

Pacientai užsisklendžia savyje, tampa vis labiau izoliuoti. Tai iš dalies lemia mažesnis bendravimas su žmonėmis, kaip aprašyta pirmiau, tačiau tai nėra vienintelė priežastis.

Paciento izoliaciją taip pat lemia kvėpavimo sunkumai. Pacientas praranda ištvermę, todėl negali dalyvauti tam tikroje veikloje net su artimais šeimos nariais (atostogos, sportas, apsipirkimas).

Blogiausiu atveju pacientui reikalingas deguonis namų aplinkoje.
Tai reiškia, kad namuose turi būti deguonies aparatas su kolektoriumi.
Prie kolektoriaus prijungiamas deguonies vamzdelis, kuris baigiasi deguonies kauke arba akiniais.
Pacientas paprastai būna prijungtas prie deguonies kelias valandas per dieną, kai kuriais atvejais nuolat.

Psichikos problemos, depresija

Bet kokia sunki liga ir jos sukeltas veiklos apribojimas lemia prastą psichologinę paciento būklę.
Bloga diagnozė ir jos pasekmės kiekvienam žmogui nėra vienodos.
Kiekvieno paciento patirtis yra individuali.

Dažniausiai būna bloga nuotaika, depresija, ašarojimas.

Tie, kurie nemoka reikšti savo emocijų, kovoja su nervingumu, bloga nuotaika, dirglumu ir agresija kitų atžvilgiu.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos prevencija ir dabartinės gydymo galimybės

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra liga, kuri atsiranda dėl negrįžtamo plaučių audinio pažeidimo.

Tai reiškia, kad ji yra nepagydoma. Tačiau tam tikru mastu ji yra išgydoma. Yra vaistų ir galimybių, kurios tam tikru mastu palengvina paciento kvėpavimą ir gyvenimo kokybę.

Kaip ir daugumos ligų atveju, kuo mažesnis pažeistas organas, tuo veiksmingesnis gydymas. Vis dėlto labai svarbu vykdyti prevenciją ir šviesti gyventojus.

LOPL prevencija

Atsižvelgiant į didelį sergamumą, neįgalumą ir mirtingumą nuo obstrukcinės plaučių ligos, labai svarbi prevencija.

Prevencinės priemonės yra pirminės ir antrinės. Daugiausia dėmesio skiriama pirminei prevencijai.

• Pirminė LOPL prevencija - daugiausia dėmesio skiriama rizikos veiksnių pašalinimui
• Antrinė LOPL prevencija - vykdoma pacientui, kuriam jau diagnozuota liga (gydymas, dispanserizacija)

Pagrindinių prevencijos priemonių lentelė

LOPL gydyti vartojami vaistai

Įrodyta, kad farmakologinis gydymas, taip pat nefarmakologinės intervencijos pagerina plaučių funkciją, fizinį pajėgumą ir taip pagerina paciento gyvenimo kokybę.
Jis taip pat padeda užkirsti kelią ligos progresavimui, sušvelnina ligos pasireiškimus, padidina fizinį pajėgumą ir taip pagerina bendrą paciento sveikatą.

Pagrindiniu medikamentinio gydymo pagrindu išlieka inhaliuojamieji bronchus plečiantys vaistai, pasižymintys ilgalaikiu poveikiu.

Tačiau, kad gydymas būtų veiksmingas, būtina iš anksto informuoti pacientus apie jų ligą ir pašalinti rizikos veiksnius. Tai kartais būna problema, ypač rūkantiesiems, kurie negali atsisakyti cigarečių.

Dažniausiai vartojami vaistai nuo LOPL:

• trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai (mažina kvėpavimo takų obstrukciją, palengvina kvėpavimą ir gleivių atsikosėjimą)
• ilgo veikimo bronchus plečiantys vaistai (palengvina ligos simptomus, taip pagerindami fizinio krūvio toleravimą)
• anticholinerginiai vaistai (plečia kvėpavimo takus, palengvina kvėpavimą ir gleivių išsiskyrimą, palengvina ligos simptomus).
• įkvepiamieji trumpo veikimo β2-simpatomimetikai (vartojami esant ūmiam kvėpavimo takų spazmui)
• ilgo veikimo β2-adrenerginių vaistų (vartojami sunkiais ligos atvejais, ilgai veikiantys)
• įkvepiamieji kortikosteroidai (skiriami esant pasikartojančiam ligos paūmėjimui)
• deguonies terapija (gydymas deguonimi sunkiais atvejais arba esant kvėpavimo nepakankamumui)
• antidepresantai (svarbi LOPL psichologinio poveikio gydymo dalis)