Pirmosios mėnesinės: kokią pagrindinę informaciją turėtume žinoti? Vaikas (mergaitė), moteris, motina ir jų bendras pasiruošimas

Menstruacijos - tai periodiškas fiziologinis kraujavimas iš moters lytinių organų. Nuo menarchės (pirmųjų mėnesinių) kraujavimas vyksta maždaug kas 28 dienas. Kaip vyksta menstruacijų ciklas ir kam jis reikalingas?

Menstruacijos = mėnesinės.
Menarchė = pirmosios mėnesinės.

Moters lytinių organų apžvalga

Moters lytiniai organai skirstomi į išorinius ir vidinius organus, esančius mažojo dubens srityje. Vidiniams organams priklauso kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda, kuri išeina per makštį. Išoriniams organams priklauso makšties priekis, mažosios ir didžiosios lytinės lūpos bei klitoris.

Moters lytiniai organai užtikrina kiaušinėlių gamybą ir sukuria tinkamą aplinką apvaisinimui ir naujo žmogaus vystymuisi.

Kas yra menstruacijos?

Mėnesinių ciklas pirmiausia leidžia moteriai pastoti.

Menstruacijų ciklo metu kiaušinėlis (moteriška lytinė ląstelė) subręsta kiaušidėse ir kiaušintakiu patenka į gimdą.

Jei kiaušinėlio kelionės į gimdą metu neapvaisina spermatozoidas (vyriškoji lytinė ląstelė), jis kartu su atsiskyrusia gimdos gleivinės dalimi pasišalina iš organizmo menstruacinio kraujo pavidalu.

Menstruacijos yra trumpa menstruacinio ciklo fazė. Ji įvyksta po to, kai kiaušinėlis (moteriška lytinė ląstelė) nebuvo apvaisintas.

Menstruacijų dienomis organizmas kraujo pavidalu atsikrato perteklinių gimdos gleivinės dalių. Iš gimdos kraujas pro siaurą gimdos kaklelio angą patenka į makšties vamzdelį, o tada per makštį išeina iš organizmo.

Menstruacijų metu ir po jų atsiskyrusi gimdos gleivinė pradeda atsikurti ir vėl paruošia aplinką kitam galimam nėštumui.

Mėnesinių ciklas ir jo fazės

Moters menstruacinis ciklas tarnauja pasiruošimui galimam nėštumui ir reprodukcijai. Skaičiuojama, kad ciklo trukmė yra 28 d. Jis prasideda pirmąją menstruacijų dieną ir baigiasi pirmąją kitų menstruacijų dieną.

Ciklo metu keičiasi lytinių hormonų (estrogenų, progesterono) kiekis, todėl keičiasi ciklo eiga ir skirtingos fazės. Ciklo metu dėl hormonų pokyčių pasireiškia įvairūs fiziniai ir psichologiniai moters pasireiškimai.

Fiziologinė ciklo trukmė yra 24-35 dienos.

Pirmaisiais menstruacijų metais ir paauglystėje ciklo trukmė ir reguliarumas linkę keistis ir prisitaikyti.

Taip pat susilygina kraujavimo intensyvumas ir sušvelnėja PMS (priešmenstruacinio sindromo) simptomai.

Skirtingos mėnesinių ciklo dalys skirstomos į 4 pagrindines fazes:

• Menstruacijų fazė
• Folikulinė fazė
• Ovuliacijos fazė
• liuteinizacijos (liuteinizuojančioji) fazė

1. Menstruacijų fazė (1-5 ciklo dienos)

Ši fazė paprastai trunka nuo 3 iki 7 d. Kraujavimo intensyvumas yra individualus. Šiomis dienomis moters organizmas kraujo pavidalu išplauna neapvaisintą kiaušinėlį ir gimdos gleivinės perteklių.

Menstruacijų metu moteris fiziologiškai netenka apie 50-80 mililitrų kraujo.

Tipiškas pasireiškimas yra lengvas skausmas pilvo apačioje, kurį sukelia gimdos susitraukimai. Gali padidėti nuovargis, nuotaika, vandens susilaikymas ir kiti PMS - priešmenstruacinio sindromo - simptomai.

Šis reiškinys atsiranda dėl sumažėjusio lytinių hormonų kiekio.

Priešmenstruacinis sindromas

Priešmenstruacinis sindromas - tai fiziniai ir psichologiniai pasireiškimai, atsirandantys prieš menstruacijas ir pirmosiomis menstruacijų dienomis.

Daugiau nei pusė moterų patiria PMS simptomų.

Daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje:
Kas yra priešmenstruacinis sindromas ir kaip jis pasireiškia?

Tam tikri simptomai priklauso moters ciklui, tačiau jei jų intensyvumas per didelis, būtina ginekologo konsultacija.

Dažniausios priešmenstruacinio sindromo apraiškos yra šios:

• Skausmas pilvo apačioje
• Galvos skausmas
• Pykinimas
• Apetito pokyčiai
• Krūtų jautrumas
• Nuotaikos pokyčiai
• Padidėjęs jautrumas

2. Folikulinė fazė (5-13 ciklo diena)

Folikulinė fazė prasideda tuo pačiu metu kaip ir menstruacijos. Po menstruacijų ji tampa intensyvesnė ir trunka maždaug iki 14 ciklo dienos. Šios fazės metu atsinaujina gimdos gleivinė. Padidėja estrogenų, FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) ir LH (liuteinizuojančio hormono) kiekis.

Dėl didelio FSH kiekio subręsta folikulas - kiaušidėje esantis kiaušinėlis. Folikulas gamina estrogenus, kurie storina gimdos gleivinę ir paruošia ją galimam nėštumui.

3-iasis ovuliacijos etapas (14 diena)

Ovuliacijos fazė prasideda 12 ciklo dieną. Tai trumpas laikotarpis, kai subrendęs kiaušinėlis kiaušintakiu keliauja į gimdą. Šios trumpos fazės metu moters organizmas yra vaisingiausias.

Gimdos kaklelio gleivės būna ploniausios, todėl vyro sperma lengviau pasiekia gimdą.

Ovuliacija (vaisingiausia ciklo diena) įvyksta 14-ąją ciklo dieną, tačiau vaisingasis langas (vaisingiausios dienos) yra maždaug tarp 12-osios ir 16-osios ciklo dienos.

Įdomi informacija straipsnyje:
Informacija apie ovuliaciją, vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimas. Kaip planuoti nėštumą?
Nėštumoskaičiuoklė ir skaičiavimai: vaisingos ir nevaisingos dienos?

Kiaušidžių (ovuliacijos) arba ovuliacijos ciklas - tai reiškinys, vykstantis pakaitomis vienoje iš kiaušidžių menstruacinio ciklo metu.

Prieš gimdymą kiekvienoje kiaušidėje yra tam tikras skaičius nesubrendusių kiaušinėlių, kurie palaipsniui bręsta per moters gyvenimą. Menstruacijų metu vienoje iš kiaušidžių subręsta kiaušinėlis ir yra pasirengęs susijungti su vyro spermatozoidu.

Liuteininė fazė (15-28 diena)

Liuteininė arba liuteinizacijos fazė seka iškart po ovuliacijos. Kiaušialąstės folikulas tampa geltonuoju kūneliu. Geltonasis folikulo kūnelis gamina hormonus estrogeną ir progesteroną.

Dėl didėjančio hormono progesterono kiekio gimdos gleivinė paruošiama apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje.

Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonasis kūnelis nustoja egzistuoti ir moters ciklas užsidaro. Po to vėl prasideda menstruacijų fazė, kai neapvaisintas kiaušinėlis ir geltonasis kūnelis pasišalina iš moters organizmo.

Kada prasideda pirmosios mėnesinės? / Kada įvyksta menarchė?

Dažniausiai pirmųjų menstruacijų metu moters amžius yra 12-13 metų.

Tačiau tai nėra taisyklė visoms to paties amžiaus mergaitėms. Pirmąjį menstruacinį kraujavimą galima gauti keleriais metais anksčiau ir vėliau.

Tačiau paprastai tai įvyksta praėjus 2 metams po to, kai pastebite moteriškų lytinių požymių, tokių kaip krūtų augimas, klubų nusileidimas ir gaktos plaukų augimas, išsivystymą.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

• Jei mergaitei mėnesinės prasidėjo iki 8 metų amžiaus
• Jei mergaitė mėnesinių negavo po 15 metų
• Jei mergaitė neturėjo mėnesinių 3 metus po to, kai pradėjo augti krūtys
• Kai yra neaiškių ir neįprastų menstruacijų ciklo simptomų

Kiek laiko trunka moters mėnesinės?

Moterys turi aktyvų menstruacijų ciklą maždaug 40 m. Dauguma moterų menstruuoja iki menopauzės (menopauzės), liaudiškai vadinamos perėjimu.

Klimakterium = menopauzė = perėjimas.

Menopauzė pasireiškia individualiai tarp 45 ir 55 m. amžiaus. Nutrūksta kiaušinėlių gamybos funkcija ir gebėjimas pastoti. Tai individualus fiziologinis procesas moters organizme priklausomai nuo amžiaus.

Menstruacijų pagalba

Menstruacijų metu patartina naudoti menstruacinės higienos priemones. Šiuo metu galima rinktis iš daugybės intymių pagalbinių priemonių, akcentuojant patogumą ir ekologiškumą.

Šiandien daugiausia naudojami vienkartiniai menstruaciniai ir medžiaginiai įklotai, tamponai, menstruacinės taurės ir menstruacinės kelnaitės.

Tualetines priemones reikėtų rinktis atsižvelgiant į kraujavimo intensyvumą, nekaltybę, jautrumą, sveikatą, fizinį aktyvumą ir aplinką. Rekomenduojama naudoti natūralias medžiagas be kvepalų ir cheminių medžiagų.

Vienas svarbiausių menstruacinės higienos priemonių naudojimo aspektų yra reguliarus jų keitimas. Idealiu atveju menstruacinės higienos priemones reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 4 valandas. Tai ypač aktualu pirmosiomis menstruacijų dienomis, kai kraujavimo intensyvumas yra didesnis.

Reguliarus menstruacinių priemonių keitimas užkerta kelią bakterijų dauginimuisi ir moters makšties pH pusiausvyros sutrikimui.

Intymi higiena

Menstruacijų metu padidėja infekcijos rizika, todėl patartina skirti dėmesio kasdienei higienai. Patartina praustis po dušu su vandeniu arba specialiais intymiais geliais (muilais) be kvepalų, nes jie padeda subalansuoti pH lygį makštyje.

Menstruacijų metu nerekomenduojama ilgai maudytis, lankytis viešuose baseinuose, pirtyse ir lytiškai santykiauti.

Menstruacijų ciklo metu pH lygis makštyje natūraliai kinta. Rūgšti pH aplinka makštyje užtikrina apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų. Menstruacijų metu šis lygis kinta nuo rūgštinio iki neutralaus ir šarminio.

Daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje:
Menstruacijų higiena: kaip išsirinkti pagalbinę priemonę? Žinokite riziką ir principus

Saugokitės toksinio šoko sindromo (TSS)

Toksinio šoko sindromas yra pavojinga sveikatos būklė, kurią sukelia bakterijų perteklius moters makštyje. Tai infekcija, kurią sukelia bakterija Staphylococcus aureus.

TSS riziką gali sukelti reguliaraus menstruacinių priemonių keitimo stoka. Ypač didelio sugeriamumo tamponai, nes jie įšvirkščiami ir sugeria kraują tiesiai į moters makšties vamzdelį.

Dažniausi TSS simptomai yra staiga pakilusi temperatūra, karščiavimas, raumenų skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kolapsas, dezorientacija, bėrimas ir išorinių lytinių organų paraudimas.

Menstruacijos užtraukia atsakomybę

Pirmųjų mėnesinių buvimas reiškia moters vaisingumą - gebėjimą pastoti ir pagimdyti vaiką.

Todėl svarbu pagalvoti apie nėštumo galimybę, jei moteris yra lytiškai aktyvi.

Lytinis moters ir vyro aktyvumas gali lemti vaiko pastojimą. Apsauga apsaugo nuo pastojimo ir kai kuriais atvejais nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI) išsivystymo.

LPL apima visas infekcines ligas, plintančias per lytinį kontaktą - vyro gleivinės išskyrų, kraujo, seilių ar ejakuliato (spermos) perdavimą.

Geriausiai žinomos šios ligos:

• gonorėja
• sifilis
• chlamidiozė
• lytinių organų pūslelinė
• hepatitas
• ŽPV ir lytinių organų karpos

Kokia rizika kyla keičiant lytinius partnerius? Lytiškai plintančios ligos

ŽPV virusas

ŽPV virusas yra žmogaus papilomos virusas, kuris perduodamas tiesioginio kontakto būdu, dažniausiai per lytinius santykius. Tai labiausiai paplitusi lytiškai plintanti liga pasaulyje.

Kai kuriais atvejais virusas gali išnykti savaime arba ilgai besimptomiškai išlikti organizme. Negydomas ŽPV gali išsivystyti į lytinių organų karpas, o blogiausiais atvejais - į lytinių organų vėžį(gimdos kaklelio vėžį).

Prevencija ir apsauga

Svarbiausia norint išvengti lytiniu keliu plintančių ligų ir nėštumo - geras lytinis švietimas, informuotumas ir šiuolaikinių apsaugos priemonių naudojimas.

Paprasčiausia lytinės apsaugos priemonė yra prezervatyvas.

Hormoniniai kontraceptikai apsaugo nuo pastojimo, bet ne nuo faktinio lytiniu keliu plintančių ligų perdavimo. Kontraceptinių tablečių vartojimas kelia tam tikrą riziką sveikatai, kurią įvertina gydytojas ginekologas, atsižvelgdamas į konkrečios moters sveikatos būklę.

Hormoniniai kontraceptikai neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų perdavimo.

Yra ir kitų apsaugos formų, todėl svarbu pasitarti su gydytoju ir partneriu dėl tikslios lytinės apsaugos rūšies ir pasirinkimo.

Svarbu prisiminti, kad jokia apsauga nėra šimtaprocentinė. Todėl į bet kokį galimą lytinį gyvenimą patartina žiūrėti atsakingai.

Jokia apsauga neapsaugo 100 %.
Todėl svarbu atsakingai rinktis lytinį partnerį = nekeisti lytinių partnerių.